Bedarbių 10 kartų daugiau nei laisvų darbo vietų
Kėdainių užimtumo tarnyboje laisvų darbo vietų dešimt kartų mažiau nei bedarbių. Daugiausia ieškoma tolimųjų reisų vairuotojų – jų trūksta bent 200./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Eglė KUKTIENĖ
Sausį beveik 20 proc. siekęs nedarbo rodiklis Kėdainių rajono savivaldybėje palaipsniui slūgsta. Dabar darbo neturi 15,2 proc. savivaldybės gyventojų, o nedarbo lygis krenta palaipsniui, tačiau stabiliai kiekvieną mėnesį. Vis dėlto kas darbo rinkos laukia atėjus rudeniui, prognozuoti nesiryžtama.
Viliojo išmokos
Kaip informavo Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriaus paslaugų darbdaviams konsultantė Audronė Kavaliauskienė, nemažai naujų prisiregistravusių asmenų Užimtumo tarnybon buvo atvilioti valstybės mokamų išmokų.
Tačiau ne tik galimybė vėl laisvai dirbti lemia mažėjantį nedarbą.
„Tam, kad palaipsniui krenta nedarbas, įtakos turi gerėjanti situacija šalyje (baigėsi karantinas, atnaujintos veiklos, galimybių paso privalumai). Tačiau taip pat turi didelę įtaką ir metų laikas.
Vasarą visada nedarbas mažėja, nes daugėja laisvų darbo vietų: statybose, žemės ūkyje, paslaugų sferoje“, – akcentuoja pašnekovė.
Šiais sienų uždarymo laikais labiausiai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų. Beveik pusė visų Kėdainiuose registruotų laisvų darbo vietų yra skirta būtent jiems.
Aut. past.
Spėlioti nedrąsu
Koks bus ruduo ir žiema – aktyviausi koronaviruso atžvilgiu – kol kas spėlioti nedrąsu. Viskas priklausys nuo pandeminės situacijos bei valdžios sprendimų, kurie, bent jau kol kas, yra dažnai vertinami skeptiškai.
Jei karantino nebūtų, būtų galima tikėtis situacijos darbo rinkoje pagerėjimo, sako A. Kavaliauskienė.
„Sunku prognozuoti nedarbą rudenį. Jei negrįšime į buvusią situaciją – į karantiną ir išmokų mokėjimą, – tikimės, kad nedarbas po truputį vis mažės.
Žmonės grįš į įprastą gyvenimo ritmą, bus saugūs dėl savo sveikatos, užsiims savo veikla ar intensyviau darbinsis į laisvas darbo vietas“, – svarsto Užimtumo tarnybos specialistė.
Visgi kiek realus toks pozityvus scenarijus – didelis klausimas, juoba kad centrinė valdžia
jau sudarinėja ilgiausius sąrašus veiklų, kurių nebus galima vykdyti neturint galimybių paso. Kadangi kone pusė Lietuvos dar nėra pasiskiepijusi, sunku būtų tikėtis įprasto gyvenimo. Draudimų sąrašas neabejotinai vėl taps tikru peiliu kai kuriems verslams, o kartu ir juose dirbantiems žmonėms.
Dažnai laisvos darbo vietos neatitinka bedarbių lūkesčių, esą ten netinkamas darbo užmokestis, darbo sąlygos ar darbo vieta nutolusi nuo gyvenamosios vietos.
A. Kavaliauskienė
Trūksta vairuotojų
Šiais sienų uždarymo laikais labiausiai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų. Beveik pusė visų Kėdainiuose registruotų laisvų darbo vietų yra skirta būtent jiems.
Pasak A. Kavaliauskienės, jų poreikis išaugo dėl užsieniečių įdarbinimo, mat tam, kad darbdaviai gautų užsieniečiams leidimus dirbti, turi Užimtumo tarnyboje pirmiausia įregistruoti laisvas darbo vietas.
„Taip pat ieškomi darbuotojai gamyboje prie linijų (mėsininkai pakuotojai, mėsos išpjaustytojai, skerdikai, svėrėjai), statybininkų (izoliuotojai, mūrininkai, betonuotojai, apdailininkai).
Taip pat reikia darbuotojų maisto gamybai, padavėjų, elektrikų, pagalbinių darbininkų“, – vardijo UŽT specialistė.
Dešimt kartų
Šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruota beveik 4 tūkst. bedarbių.
Tuo tarpu laisvų darbo vietų – vos kiek daugiau nei 400.
Nepaisant to, kad paklausą turi statybų srities darbuotojai, o statybų sektorius tiesiog verda, įkainiai pramuša visus anksčiau buvusius barjerus, paaiškėjo, kad didžiausia dalis bedarbių turi… profesinį išsilavinimą.
Žinoma, profesinis išsilavinimas toli gražu nereiškia, kad žmogus turi statybų srities amatą, tačiau tikėtina, kad iš tų 45 proc. bedarbių nemaža dalis turi kažkurios srities statybos sektoriaus specializaciją.
Kodėl gi jie prisiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir neina į laisvas siūlomas darbo vietas?
Atsakymo toli ieškoti veikiausiai nė nereikia… Nors, be abejo, pasiteisinimų kiekvienas randa vis kitokių.
„Sunku rasti žmones ir į kitas laisvas darbo vietas, kad atitiktų visus keliamus darbdavio reikalavimus ir kad pats asmuo sutiktų ir norėtų eiti dirbti pas tą darbdavį.
Dažnai laisvos darbo vietos neatitinka bedarbių lūkesčių, esą ten netinkamas darbo užmokestis, darbo sąlygos ar darbo vieta nutolusi nuo gyvenamosios vietos“, – nenoro dirbti siūlomo darbo priežastis vardija UŽT specialistė.
Rugpjūčio 1 dieną Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriuje buvo registruota 3,95 tūkst. bedarbių.
- Moterų – 53,3 proc.
- Vyrų – 46,7 proc.
- Kaimo gyventojų – 52 proc.
- Miesto gyventojų – 48 proc.
- Jaunimo iki 29 m. – 31,5 proc.
- Vyresnių nei 50 m. – 43 proc.
- Darbingo amžiaus – 25,5 proc.
- Ilgalaikių bedarbių – 43 proc.
- Su aukštuoju išsilavinimu – 10,5 proc.
- Su aukštesniuoju išsilavinimu – 8,7 proc.
- Su profesine kvalifikacija – 45 proc.
- Nekvalifikuotų asmenų – 35,8 proc.
1 Komentaras
Vikonda ir transportininkai pakels algas,atsiras eilės norinčių dirbt, bet dabar už vergo pašalpą tegul patys dirba