Bėda, kurią užčiuopti galime kakle
Sutrikusi ji gali smaugti, nedailiai papuošti kaklą „žiedu“ ar netgi sutrikdyti būsimo kūdikio raidą. Tokiais sveikatos nemalonumais graso neprižiūrima kaklo priekiniame paviršiuje esanti vos keliolika gramų tesverianti endokrininė liauka skydliaukė. Kodėl svarbu sekti jos veiklą ir dėl ko ši sutrinka – apie tai sveikatos skiltyje šiandien.
Hormonų gamykla
Skydliaukės dydis priklauso nuo mūsų amžiaus, lyties, kūno svorio, jodo deficito aplinkoje ir gali svyruoti nuo 10 iki 20 gramų ar daugiau.
„Skydliaukė gamina hormonus, kurie dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą ir yra svarbūs organų vystymuisi, todėl ypač svarbu užtikrinti normalią skydliaukės funkciją nėštumo metu“, – akcentuoja Kėdainių ligoninės gydytoja endokrinologė Raimonda Klimaitė ir priduria, kad skydliaukės ligų pasitaiko įvairių.
Ima smaugti
Vienas iš skydliaukės sutrikimų – endeminis gūžys arba kitaip struma. Ši liga apie save praneša padidėjusiu skydliaukės tūriu, todėl pacientai jaučia smaugimą, spaudimą kakle. Gali būti sunku nuryti maistą, springstama, atsiranda dusulys. Aplinkiniai gali pastebėti padidėjusį kaklą, „žiedą“ ant kaklo.
[quote author=“R. Klimaitė“]Papildomai tepti (nagų, padų, kaklo) ar kitaip vartoti jodo preparatų nerekomenduojama. Jodo natūraliai gauname su maisto produktais, pavyzdžiui: jūrinėmis žuvimis, jūros dumbliais/kopūstais, žuvų taukais.[/quote]
„Šiuo atveju skydliaukės funkcija, t. y. hormonų gamyba, yra normali, – sako R. Klimaitė. – Dažniausiai struma vystosi vietovėse, kur trūksta jodo, todėl nuo 2005 m. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu mūsų šalyje vykdoma „Joduotos druskos maiste“ programa. Papildomai tepti (nagų, padų, kaklo) ar kitaip vartoti jodo preparatų nerekomenduojama. Jodo natūraliai gauname su maisto produktais, pavyzdžiui: jūrinėmis žuvimis, jūros dumbliais/kopūstais, žuvų taukais.
Jeigu skydliaukė pradeda spausti aplinkinius kaklo organus (trachėją, stemplę), tenka ją pašalinti chirurginiu būdu.“
Mazgų randa vis dažniau
Dar vienas skydliaukės sutrikimas – skydliaukės mazgai. Tai skydliaukės audinio dariniai. Pasak gydytojos, didesni mazgai gali būti užčiuopiami, o mažesni matomi tik ultragarsu.
„Gali būti vienas ar keli mazgai, tačiau dažnai aptinkami daugybiniai mazgai. Skydliaukės mazgų diagnozuojama vis dažniau, tačiau apie 90–95 proc. jų yra gerybiniai“, – šiek tiek nuramina R. Klimaitė.
Dažniausiai skydliaukės mazgai nesukelia hormonų pokyčių. Tačiau autonominė/toksinė adenoma yra mazgas, gaminantis skydliaukės hormonus. Jis gali sukelti padažnėjusį širdies plakimą, ritmo sutrikimus, prakaitavimo epizodus.
Skydliaukės mazgai dažniau nustatomi vyresnio amžiaus asmenims, gyvenantiems jodo trūkumo regionuose, moterims. Pastebėtas šio sutrikimo ryšys su paveldėjimu.
Gydytoja aiškina, jog esant mažiems skydliaukės mazgams simptomų gali ir nebūti. Na, o didelis mazgas nebylus nelieka. Jis gali spausti kitus kaklo organus ir sukelti kvėpavimo ar rijimo sutrikimus.
Privalo būti stebimi
„Jeigu skydliaukės mazgas kelia įtarimą (stebimi piktybiškumo požymiai), gydytojas gali Jums atlikti mazgo biopsiją. Stebėjimo taktika priklauso nuo mazgų dydžio, struktūros, rizikos veiksnių. Diagnozavus skydliaukės mazgą/-us, rekomenduojama bent kartą per metus atlikti skydliaukės ultragarso tyrimą. Tačiau gydytojas gali rekomenduoti tyrimą kartoti po 3 ar 6 mėnesių“, – sako endokrinologė R. Klimaitė.
[quote author=“R. Klimaitė“]Skydliaukės mazgų diagnozuojama vis dažniau, tačiau apie 90–95 proc. jų yra gerybiniai.[/quote]
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad ultragarsu išmatuotas mazgų dydis gali skirtis. Tai priklauso nuo diagnostinės aparatūros ir echoskopuotojo. Kelių milimetrų paklaida – kliniškai nereikšminga. Jeigu mazgas per metus padidėjo daugiau kaip 50 proc., tada tai kelia įtarimą.
„Jeigu mazgai yra dideli ir sukelia kaklo organų spaudimo reiškinius, rekomenduojama operacija. Jeigu diagnozuojama autonominė adenoma, ji gali būti gydoma medikamentais, kol pasiekiama normali hormonų koncentracija. Vėliau rekomenduojama radiojodo (I131) terapija arba chirurginis gydymo būdas“, – pasakoja pašnekovė.
Skydliaukės vėžys retas
Skydliaukės vėžys sudaro tik apie 1–2 proc. visų navikų. Anot R. Klimaitės, dažniausiai tai geros prognozės navikai.
„Pastebėta, kad dažniau skydliaukės vėžiu serga moterys. Sergamumo didėjimo priežastys nėra aiškios. Viena iš priežasčių – diagnostikos prieinamumas ir tobulėjimas. Kitos priežastys susijusios su gyvensena bei aplinkos pokyčiais, mityba (apšvita, nitratai, kancerogenai aplinkoje ir maiste), genetiniais veiksniais“, – vardija endokrinologė.
Skydliaukės vėžys gydomas dviem–trimis etapais. Pirmas etapas – operacinis, kai pašalinama visa skydliaukė ar pusė jos, priklausomai nuo naviko dydžio ir išplitimo. Antras etapas – radiojodo terapija. Ji taikoma esant papiliniam ar folikuliniam vėžiui. Trečias etapas – gydymas L-tiroksinu. Pirmus 5–7 metus siekiama hormono TSH supresijos (palaikyti < 0,1 ar 0,1–0,5 µIU/ml, priklausomai nuo rizikos). Po operacijos gydytojas endokrinologas pacientą stebi kas 6–12 mėn.
Kai aktyvumas ne į naudą
Veiklus ir aktyvus būdas žmogui – džiaugsmingas privalumas, tačiau skydliaukei padidėjęs aktyvumas tampa susirūpinimą keliančia diagnoze. Kai skydliaukė ima gaminti per daug hormonų, šis sutrikimas vadinamas tirotoksikoze.
Liga pasireiškia padidėjusiu prakaitavimu, jautrumu, nervingumu, kūno svorio mažėjimu, dažnu širdies plakimu, permušimais ar ritmo sutrikimais, kūno drebuliu, regos sutrikimais, išverstakumu. Dažniausios priežastys yra šios: Grave‘s liga, toksinė adenoma, lėtinio autoimuninio tiroidito toksinė fazė ar jodo turinčių preparatų vartojimo (pvz., amiodarono (Cordaron)) sukeltas skydliaukės funkcijos sutrikimas.
„Tirotoksikozės diagnozė patvirtinama atlikus hormonų tyrimus. Jos priežastis patikslinama atlikus papildomus tyrimus: skydliaukės ultragarsą, scintigrafiją, įvertinus antikūnų koncentraciją. Skiriami antitiroidiniai medikamentai (tiamazolis (metizolis, tirozolis) ar propiltiouracilas (propicilis)). Vartojant šiuos medikamentus svarbi kepenų apsauga, – pabrėžia gydytoja endokrinologė. – Rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių. Reikėtų papildomai vartoti kepenų apsaugai skirtų vaistų, kurių sudėtyje būtų silimarino.
Sukarščiavus rekomenduojama nedelsiant nutraukti antitiroidinius preparatus ir kreiptis į šeimos gydytoją. Gydymo trukmė priklauso nuo skydliaukės ligos ir gali trukti nuo 1 iki 18 mėn. Tam tikrais atvejais taikomas chirurginis gydymas ar radiojodo terapija.“
Pasyvumas irgi prišaukia bėdą
Skydliaukė gali būti pernelyg darbinga, bet lygiai taip pat jos veikla gali tapti ir vangi. Abiem atvejais mūsų organizmas kenčia ir skydliaukę būtina gydyti.
[quote author=“R. Klimaitė“]Skydliaukės hormonus rekomenduočiau išsitirti visoms moterims, kurios planuoja nėštumą, ar pastojus, ypač pirmame nėštumo trimestre. Šiuo laikotarpiu vyksta svarbiausias vaisiaus neurologinės sistemos raidos etapas ir nėščiosios skydliaukės funkcijos sutrikimai gali turėti reikšmingos žalos.[/quote]
„Nepakankama skydliaukės funkcija, kai gaminama per mažai skydliaukės hormonų, vadinama hipotiroze, – apibrėžia R. Klimaitė. – Šis sutrikimas pasireiškia mieguistumu, nuovargiu, silpnumu, atminties blogėjimu, kūno svorio didėjimu, oda tampa sausa, pleiskanota. Dažniausios priežastys: lėtinis autoimuninis tiroiditas, poprocedūrinė hipotirozė (po skydliaukės pašalinimo ar radiojodo terapijos). Gydymui skiriamas L-tiroksinas. Pradedama nuo mažiausios dozės ir palaipsniui didinama, kol pasiekiama normali hormono TTH koncentracija.“
Gydoma ir visą gyvenimą
Dar vienas skydliaukės negalavimas – tiroiditai (lėtinis autoimuninis (Hašimoto), poūmis, ūminis ir kt.).
„Dažniausiai pasitaiko lėtinio autoimuninio tiroidito (Hašimoto tiroidito) atvejų, – sako pašnekovė. – Priežastis dažniausiai siejama su paveldėjimu, kitomis autoimuninėmis (pvz.: 1 tipo cukriniu diabetu, Adisono liga) ir genetinėmis ligomis. Moterys serga du kartus dažniau.
Pacientas gali jausti diskomfortą, smaugimo jausmą kakle. Daugeliui pacientų nustatomi hipotirozės simptomai. Liga diagnozuojama atlikus skydliaukės hormonų, antikūnų (anti-TPO, anti-Tg) titrų tyrimus, skydliaukės ultragarsą. Išsivysčius hipotirozei, Hašimoto tiroiditas gydomas L-tiroksinu. Vaistas skiriamas vieną kartą per parą, ryte, 30–60 min. prieš pusryčius. Gydymas ilgalaikis, dažniausiai trunka visą gyvenimą. Nerekomenduojama papildomai vartoti jodo preparatų ar jo turinčių produktų. Tokie medikamentai kaip varfarinas, geležies ir kalcio preparatai, skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai turėtų būti vartojami ne anksčiau kaip 4 valandos po L-tiroksino išgėrimo.“
Dėmesio planuojančioms kūdikį!
Tiems, kas nerimauja dėl skydliaukės veiklos sutrikimų, endokrinologė R. Klimaitė rekomenduoja pirmiausia atlikti skydliaukės hormonų tyrimus: TTH ir FT4. Hormonų tyrimai atliekami iš veninio kraujo. Geriausia tyrimą atlikti pirmoje dienos pusėje. Maistas tyrimų rezultatams įtakos neturi, todėl galima atlikti ir po valgio. Stebint hormonų pokyčius, tikslinga gydytojo endokrinologo konsultacija.
„Skydliaukės hormonus rekomenduočiau išsitirti visoms moterims, kurios planuoja nėštumą, ar pastojus, ypač pirmame nėštumo trimestre. Šiuo laikotarpiu vyksta svarbiausias vaisiaus neurologinės sistemos raidos etapas ir nėščiosios skydliaukės funkcijos sutrikimai gali turėti reikšmingos žalos. Tam tikri hormonų pokyčiai galimi ir laikytini kaip normalūs, fiziologiniai pirmojo trimestro metu“, – paaiškina gydytoja.
Apleisti rizikinga
Apleisti skydliaukės sutrikimus rizikinga, nes toks lengvabūdiškumas gali pareikalauti pačios aukščiausios kainos – mūsų gyvybės.
„Nepaisydami gydytojų rekomendacijų pacientai rizikuoja, kad išsivystys komplikacijos (tirotoksinė krizė, miksedeminė koma, išplitęs skydliaukės vėžys ir t. t.). Dažniausiai skydliaukės funkcijos sutrikimai susiję su širdies ir kraujagyslių sistemos ligų paūmėjimu bei progresavimu, letaliomis baigtimis“, – ir patį liūdniausią scenarijų pamini gydytoja.
Savigyda jodu – pavojinga
Taigi neprižiūrima maža liauka gali sukelti didelių bėdų. Gydytojos teiraujamės, ko imtis, kad skydliaukė liktų sveika?
„Kol kas negalime pakeisti genetinių veiksnių, kurie nulemia ligos paveldėjimą, tačiau galime pakeisti savo gyvenseną, vengti žalingų aplinkos veiksnių, radiacijos, riboti su maistu suvartojamų kancerogenų ir kitų žalingų medžiagų kiekį, – pataria Kėdainių ligoninės gydytoja endokrinologė R. Klimaitė. – Taip pat nereikėtų savarankiškai vartoti jodo preparatų ne pagal paskirtį (netepti kaklo, nagų ar padų). Pajutę skydliaukės funkcijos sutrikimams būdingus simptomus ar užčiuopę darinį kakle, nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ir gydytoją endokrinologą.“
