Bandys kovoti su apleistų pastatų savininkais
Savivaldybių merų ir Seimo narių susitikimui Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius paruošė keletą pastabų, kaip būtų galima pagerinti skyriaus darbą. Skyriaus specialistai judina ir gyventojams ypač aktualų ir daug diskusijų keliantį apleistų pastatų klausimą – Seimo nariams pabrėžta, kodėl savivaldybėms tenka sunkiai ir ilgai kariauti su miesto vaizdą darkančių pastatų savininkais.
Prašo dar vienos pareigybės
Siūlyme teigiama, kad rengiant Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo projektą, Aplinkos ministerijos ir savivaldybių vyriausiųjų architektų lygiu buvo išdiskutuota, kad inžinerinės infrastruktūros plėtros savivaldybės teritorijoje koordinavimui reikalinga savivaldybės vyr. inžinieriaus pareigybė. Tačiau lig šiol tokios pareigybės nėra.
„2014 m. įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymui detalieji planai yra rengiami kvartalams. Tuo tarpu net kelių hektarų teritorijoms, kurios neatitinka kvartalo apibrėžimo, rengiami žemėtvarkos projektai. Kadangi tokius projektus rengia žemėtvarkos specialistai, neturintys urbanisto kvalifikacijos, o dažnai net neturintys supratimo apie teritorijų planavimą urbanizuotose teritorijose, padaromos grubios klaidos, kurių statybos metu neįmanoma ištaisyti. TPP įstatyme numatyta galimybė žemėtvarkos projektą rengti ir architektui, tačiau mūsų rajone per dvejus metus to dar nebuvo. Įstatyme turėtų būti įrašyta, kad tokį TP dokumentą rengiant projekto vadovas būtų architektas, turintis teritorijų planavimo kvalifikaciją“, – teigiama skyriaus specialistų pateiktame siūlyme.
Nėra žmogaus – dviguba problema
Turbūt kiekviename mieste ar miestelyje nesunkiai būtų galima rasti vaizdą gadinančių apleistų pastatų. Kėdainiuose jų taip pat netrūksta, o kai kurie jų yra pačioje miesto širdyje akis badantys griuvėsiai, kurių tvarkyti niekas neskuba. Kol žmonės piktinasi, kodėl miesto centre esantys pastatai riogso metų metus, savivaldybės darbuotojai tikina, kad jų rankos surištos – daugelio tokių pastatų savininkai yra išvykę į užsienį, į laiškus neatsiliepia, o protokolo surašyti nedalyvaujant nekilnojamojo turto savininkui tiesiog negalima.
„Dažnai savininkų negalima rasti – jie arba išvykę, arba neatsiliepia į registruotu laišku siųstus raštus. Pagal galiojančius teisės aktus protokolus galime surašyti tik dalyvaujant savininkui, todėl negalime taikyti jokių priemonių išskyrus, jeigu tai mokesčio objektas, pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą – taikyti padidintą turto mokestį“, – teigia Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistai.
Tuo tarpu Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Dalius Ramonas siūlyme taip pat aiškino, kad neretai pažeidėjai piktnaudžiauja šia įstatymo spraga.
„Administracinių protokolų surašymą ir nuobaudos paskyrimą apsunkina privalomas pažeidėjo dalyvavimas. Tuo dažnai piktnaudžiauja pažeidėjai, neatsiimdami siunčiamų dokumentų ir neatvykdami protokolo surašymui. Dažnai pasibaigus terminams teisena nutraukiama.
Praktikoje dažna problema, kai dokumentų įteikti negalima nes asmuo nerandamas (pvz., išvykęs į užsienį) niekur nedirba ir nesimoko ar žinodamas apie galimą pažeidimą sąmoningai vengia įteikimo, neatidaro durų, gyvena kitoje vietoje nei deklaravęs, nenuvyksta į paštą atsiimti siuntos ir pan.
Naujajame Administracinių nusižengimų kodekse ši problema iš dalies išspręsta, protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Tačiau procedūros yra apsunkintos, protokolas gali būti surašomas tik kai asmuo šaukiamas du kartus neatvyko. Tuomet protokolas gali būti surašomas ir siunčiamas į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, darbovietę, mokymo įstaigą arba Darbo biržos teritorinį skyrių. Visais atvejais turi būti fiksuojami įteikimo, atsisakymo atsiimti ar pasirašyti dėl jo gavimo, faktai. Nėra alternatyvos surašyti protokolą ir pritaikyti sankcijas už akių“, – dėmesį į šią problemą atkreipė ir savivaldybės Teisės skyrius.
Atsakomybė nenumatyta
Taip pat pastebėta, kad naujajame LR Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta administracinė atsakomybė už apleistų, nenaudojamų statinių nepriežiūrą fiziniams bei juridiniams asmenims, taip pat nėra numatyta specialaus straipsnio, kuris leistų apleistų statinių vaiduoklių savininkus patraukti administracinėn atsakomybėn.
„Nėra adekvačių poveikio priemonių statinių savininkų, pradėjusių statyti ir sustabdžiusių statybą neribotam laikui, atžvilgiu. Pagal statybos reglamentus toks pastatas užkonservuojamas – aptveriamas ir paliekamas likimo valiai dešimtims metų. Vėliau griūva tvoros, suyra statinio konstrukcijos. Ypatingai tai aktualu, kai statinys yra miesto centre ar senamiestyje, darko miesto estetinį vaizdą, kelia pavojų ten patenkantiems vaikams, kitiems asmenims“, – teigiama siūlyme Seimo nariams.
Kiti nesklandumai
Taip pat atkreiptas dėmesys į kai kuriuos kitus įstatymus, kurie kartais yra net ir tarpusavyje nesuderinti.
„Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punktu, savivaldybės paveldosaugos padaliniai valstybės saugomų objektų atžvilgiu įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinius teisės pažeidimo protokolus. Tačiau pagal Civilinį kodeksą šios funkcijos savivaldybės paveldosaugos padalinys negali atlikti“, – į įstatymų nesuderinamumą dėmesį atkreipė savivaldybės specialistai.
Be to, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto įstatymo 7 straipsnį (Mokesčio lengvatos), savivaldybė kai kuriais atvejais negali taikyti padidinto nekilnojamojo turto mokesčio padidinto tarifo apleistiems statiniams.
