Baltijos kelias: prisiminimai, spurdančios kėdainiečių širdys ir gyva grandinė (GALERIJA)
Šiandien visoje Lietuvoje buvo minimas Baltijos kelio trisdešimtmetis. Minėjimus rengė ir latviai bei estai, o istorinės sukakties aidai pasiekė net tolimąjį Honkongą, kur į žmonių grandinę susikibo tūkstančiai protestuotojų.
Kėdainiečiai rinkosi magistralėje Vilnius–Panevėžys, prie Kėdainių rajono žmonių pastatyto kryžiaus, 83,6 kilometre.
Renginyje dalyvavo rajono vadovai, dvasininkai, kraštiečiai, prieš tris dešimtmečius stovėję toje pačioje vietoje, su savo vaikais ir anūkais.
Koncertavo Akademijos kultūros centro folkloro kolektyvas „Seklyčia“, o renginį vainikavo į gyvą grandinę susikibę kraštiečiai, atkartojantys 1989 metų įvykius.
Prieš trisdešimt metų šioje vietoje buvo susirinkę ir keturis kilometrus grandinės apjungę net 9 tūkstančiai kėdainiečių.
[quote author=“Ištrauka iš 1989 m., Baltijos kelio dainos“]
Bunda jau Baltija, bunda jau Baltija,
Lietuva, Latvija, Estija!
Atmostas Baltija, atmostas Baltija,
Lietuva, Latvija, Igaunija!
Ärgake Baltimaad, ärgake Baltimaad,
Leedumaa, Lätimaa, Eestimaa![/quote]
Po susikibimo rankomis renginio dalyviai rinkosi į Mūšios miško (A. Svarinsko) parką Didžiosios kovos apygardos partizanams atminti. Kėdainių rajonui jame atstovavo Kėdainių kultūros centro Kalnaberžės skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Beržynėlis“.
1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją, minint 1939 metais Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos pasirašyto Molotovo–Ribbentropo pakto, lėmusio Baltijos šalių sovietinę okupaciją, metines, kone du milijonus žmonių subūręs Baltijos kelias nuo Vilniaus iki Talino pasaulyje tapo sėkmingo nesmurtinio pasipriešinimo simboliu.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės susikibo rankomis į daugiau kaip 650 km ilgio grandinę, išsakydami norą atkurti nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
[#gallery=2070#]
