Privalomas šernų skaičiavimas – misija (ne)įmanoma?
Nuo vasario 15 iki vasario 29 dienos aplinkos ministro Kęstučio Trečioko įsakymu Lietuvos miškuose bus privaloma skaičiuoti šernus. Šernų apskaitos vykdymą koordinuos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, o šernus suskaičiuoti turės medžiotojai. Tačiau panašu, kad įsakymas yra sunkiai įgyvendinamas. Tiesa, pasigirdę vertinimai, kad suskaičiuoti šernus yra praktiškai neįmanoma, išgąsdino ne visus.
Metodikos nežino, tikslai neaiškūs
Spaudoje anksčiau pasirodę aplinkos ministro K. Trečioko pasisakymai išties kėlė nuostabą. Jis negalėjo įvardyti, kaip tie šernai bus suskaičiuoti – pasak jo, tokius dalykus žinoti turi medžiotojai. Tuo tarpu Seimo narys, medžiotojas Petras Čimbaras sako nesuprantantis, kam tokio įsakymo apskritai reikėjo.
„Net ministras nežino metodikos, kaip suskaičiuoti šernus. Suprasčiau, jei būtų žiemos gilios, sniego daug – dar būtų įmanoma. Bet dabar tų žiemų nebėra – pasninga, kitą dieną ištirpsta sniegas. O dabar medžiotojus įpareigojo – o ką, jie etatiniai darbuotojai? Čia papildomas darbas, dieną naktį stebėti reikia tuos šernus, o jie vaikšto ir maitinasi naktimis dažniausiai. Net jei suskaičiuosime – koks to tikslas? Ką po to mes darysime su tais suskaičiuotais šernais?“ – svarsto P. Čimbaras.
Seimo narys patikino, kad įsakymo priežasčių ir tikslų nežino.
„Pas mus ministrai labai dažnai leidžia keistokus įsakymus. Šis įsakymas prieštarauja normaliai tvarkai. Kam tie patarėjai, padėjėjai reikalingi, jei vis tiek tokie įsakymai viešumą pasiekia? Tai pirmiau padiskutuotų, pasakytų priežastis, tikslus, situaciją išnagrinėtų. O dabar – protu nesuvokiama“, – piktinosi P. Čimbaras.
Populiacija gausėja
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nepaisant medžiotojų pastangų, šernų populiacija gausėja. „Šernų daugėja, o medžiotojams rankos surištos. Naktinio matymo prietaisų naudoti neleido, baudos už bet kokią klaidą milžiniškos. O dabar dar tas absurdiškas įsakymas. Kol šernai buvo licencijuojami, medžiotojai medžiodavo stambius gyvūnus – pateles, patinus. Dabar medžioja daugiausia jauniklius, o gamtai faktiškai žala dėl to nepadaroma. Patelių mažai sumedžioja, maisto bazė gera, medžiotojai dar juos pašeria – taip populiacija ir didėja. O afrikinis kiaulių maras mažai įtakos bedaro – nugaišusių šernų nuo jo mažai. Gal jau imunitetas atsirado. Visą žiemą varyminėse medžioklėse dalyvavau, ten kiekvienas medžiotojas po 10, 20 kilometrų nueina – nė vieno nugaišusio šerno nematėme“, – pasakoja Seimo narys.
Suskaičiuoti įmanoma, tačiau netiksliai
Kalbintas Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius pasakojo, kad kiekvienais metais medžiotojai daro tikslinę medžiojamų gyvūnų apskaitą.
„Gyvūnai skaičiuojami būna tam, kad būtų nustatyti sumedžiojimo limitai. Kelis metus šernai nebuvo skaičiuojami dėl maro – jų populiaciją reikėjo sumažinti, todėl medžiojimo apribojimų nebuvo. Suskaičiavę šernus žinosime, kiek apytiksliai jų dar liko. Tiksliai suskaičiuoti neįmanoma, nes sąlygos tam netinkamos. Apskaitą daryti geriausia tada, kai yra sniego, ypač po to, kai šviežiai pasnigta – populiacijos dydį galima apskaičiuoti 80 proc. tikslumu. O šiuo metu remiamės viliojimo vietomis. Maitinimo vietas filmuojame ir iš vaizdo medžiagos skaičiuojame atėjusius šernus“, – pasakoja L. Stanevičius.
Pašnekovo teigimu, medžiotojai, dalyvaujantys varyminėse medžioklėse, apytiksliai žino, kiek šernų yra jų medžiojamuose plotuose. Pagal varyminėse medžioklėse surinktus duomenis yra pastebimas šernų populiacijos sumažėjimas.
„Jeigu pasirodys sniego, skaičiavimas bus tikslesnis. Bet iš esmės remsimės nuotraukomis. Tikimės, kad 80 proc. tikslumu pavyks suskaičiuoti mūsų teritorijos šernus“, – viliasi pašnekovas.
L. Stanevičiaus teigimu, medžiotojai atskirti skirtingus šernus vien iš nuotraukų gali. Ne vienerius metus medžiodami jie atskiria, kada kokia banda ateina maitintis, tad mažai tikėtina, jog tie patys šernai bus priskaičiuoti kelis kartus.
Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos nuotr.
Plinta per erkes
L. Stanevičius antrino P. Čimbarui pasakodamas, kad nuo maro kritusių šernų Kėdainių apylinkėse medžiotojai neranda.
„Mes tikimės, kad populiaciją sureguliuosime medžiokle ir kad liga neišplis. Be to, pastebėjome, kad afrikinis kiaulių maras perduodamas per kraują – užkratas dažniausiai perduodamas ne per maistą, o per erkes. Jos dabar nėra aktyvios, tačiau neužilgo jos suaktyvės, ir įsisiurbusios šernui, kuris nešioja AKM, vėliau jį perduos kitam – taip liga plis. Iš tikrųjų dabar užsikrėtę AKM šernai nuo ligos nekrenta, tiesiog nešioja užkratą“, – pasakoja pašnekovas.
Apie tai, kad šernas užsikrėtęs AKM, medžiotojai sužino tik atlikus sumedžioto šerno kraujo tyrimus.
Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos nuotr.
Trūksta pasitikėjimo
L. Stanevičius išreiškė nusivylimą, kad valdžios atstovai medžiotojais nepasitiki. Aplinkos ministerijos Ekstremalių situacijų valdymo centras leido paprastiems žmonėms miškuose ieškoti šernų gaišenų – už kiekvieną gaišeną sumokama 30 eurų premija.
„Jie leido eiliniams žmonėms ieškoti šernų. Kaimo žmonės, neturintys darbo, vaikščios po mišką ir, neduok Dieve, ras nuo AKM nugaišusį šerną, ligą per avalynę, drabužius parneš į kaimus, kur jie galimai apkrės kaimynų auginamas kiaules. Be to, žmogus ir erkių gali pasigauti, kurios prisisiurbusios sergančio šerno kraujo – kas tada darysis? Medžiotojai yra įpareigoti kartą per savaitę apeiti medžiojamus plotus ir ieškoti kritusių šernų. Mes vykdome visus nurodymus, bet mūsų rankos surištos“, – komentuoja L. Stanevičius.
Jam paantrino ir P. Čimbaras, pasiūlymą pavadinęs „dar vienu absurdišku sprendimu“.
