Babėnų šile poilsiautojai džiaugiasi gausiai žydinčiomis žibutėmis
Kėdainietis fotografas, aktyvaus laisvalaikio gamtoje propaguotojas Mindaugas Nefas gausybę žydinčių pavasarinių gėlyčių užfiksavo sekmadienį./Mindaugo Nefo nuotr.
Kėdainių mieste jau žydi žibutės. Babėnų šile savaitgalį apslankę žmonės pasakojo, kad žibučių vietomis labai daug. Gamtininkai sako, kad tai jau pirmosios pavasarinės žibutės, o dienoms šiltėjant jų pražys vis daugiau.
Užfiksavo nuotraukose
Kėdainietis fotografas, aktyvaus laisvalaikio gamtoje propaguotojas Mindaugas Nefas gausybę žydinčių pavasarinių gėlyčių užfiksavo sekmadienį.
Jis sako, kad žibutės pradėjo žydėti anksčiau, tiesiog dabar labai palankus žydėjimui metas ir kuo toliau, tuo jų žydės vis daugiau.
„Žibučių pražydo jau tikrai daug. Atrodo, kad vienu kartu tokia gausybė. Kraštiečiai gali pasigrožėti šiomis gėlytėmis, bet gal nereikėtų jų skabyti.
Tegul džiaugiasi jomis ir kiti žmonės“, – ragino gamtos ženklus stebintis ir jos grožį fiksuojantis M. Nefas.
Ir pavieniai, ir su šeima
Iš tiesų Babėnų šilas pavasarį tapo tikru kraštiečių traukos centru. Čia žmonės traukia ir vieni, ir su šeimomis.
Kėdainietis Rimantas Marušauskas teigė, kad savaitgalį Kėdainiuose pasijautė tikras pavasaris.
„Matom, jaučiam, uodžiam pavasarį“, – rašė kėdainietis visuomenininkas.
Babėnų šilas pavasarį tapo tikru kraštiečių traukos centru. Čia žmonės traukia ir vieni, ir su šeimomis.
Aut. past.
Gamtininkų žodis
Gamtininkai sako, kad mūsų miškuose ir pamiškėse auga triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis).
Jų žiedeliai tamsiai mėlyni, su puokšte ilgų baltų kuokelių. Neretai galima rasti ir žibuoklių raudonais, rausvais ar baltais žiedeliais.
Žibuoklės rausvai kartais žydi dėl dirvos savybių, o augimo sąlygoms pasikeitus, žiedeliai vėl nusispalvina mėlynai.
Natūraliai žibuoklės auga pavėsyje arba pusiau pavėsyje, dažniausiai po medžiais ar krūmais, šlaituose ir slėniuose.
Sode žibuoklėms taip pat reikia parinkti pavėsingą vietą, nes saulėje augalai skursta, žiedeliai labai greitai peržydi ir išblunka.
Žibuoklės mėgsta drėgną žemę ir orą, bet nepakenčia stovinčio vandens. Gamtoje jos kasmet storai užklojamos nukritusiais lapais, kurie pamažu suyra.
