B. Turskytė: „Garbė atstovauti Lietuvai tarptautinėse arenose“

„Rinktinės merginos išsirikiuoja, visos atsisuka į vieną pusę, uždeda viena kitai ranką ant peties… O tada akyse savaime ašaros susikaupia, vos tik pasigirsta pirmieji Tautinės giesmės akordai, tavo oda pašiurpsta. Dar kaimynei petį pagniaužai. Tu supranti, kad tu reprezentuoji savo šalį, tu ja didžiuojiesi…“ – šypteli Surviliškio miestelyje gyvenanti 182 cm ūgio vidurio puolėja Brigita TURSKYTĖ (18), ką tik sugrįžusi iš Vengrijoje, Šoprono mieste, vykusio Europos merginų (U-18) krepšinio čempionato.

Jame varžėsi šešiolika Senojo žemyno aštuoniolikmečių merginų komandų, suskirstytų į keturias grupes. Pajėgiausios dvylika Lietuvos krepšininkių kovas pradėjo C grupėje.

[quote author=“B. Turskytė“]Pradžioje mūsų tikslai buvo labai aukšti – prasibrauti į aštuonetuką, o po to – ir į ketvertuką geriausiųjų. Tačiau paskiausias mums iškeltas tikslas buvo išlikti A divizione. Gaila, kad išėjo šitaip.[/quote]

Fortūna atsuko nugarą

Pirmosiose grupės rungtynėse Lietuvos aštuoniolikmetės parklupdė bendraamžes iš Rusijos (79:65), vėliau pralaimėjo slovėnėms (67:72) ir neprilygo čekėms (71:60).

C grupėje užėmusios trečiąją vietą, kovoje dėl patekimo tarp stipriausių aštuonių ekipų, lietuvaitės trimis taškais nusileido turnyro čempionėmis tapusioms belgėms (58:55). Kovodamos dėl 9–16 vietų, Lietuvos aštuoniolikmetės pralaimėjo kroatėms (69:67), tačiau vėliau sumindė graikes (96:57).

Vis tik paskutiniosiose rungtynėse, lėmusiose, kuri iš dviejų – Lietuvos ar Latvijos – rinktinė, užėmusi tryliktąją vietą, lieka pajėgiausiame Europos U-18 čempionato – A divizione, o kuri lieka keturiolikta ir smukteli į B divizioną, lietuvės pralaimėjo bendraamžėms iš kaimyninės šalies (81:72).

Trys rinktinės – ir visos „keturioliktos“

„Šiemet – prasti metai visoms merginų komandoms. Lietuvos U-20 rinktinė liepą užėmė keturioliktą vietą Europoje ir iškrito į B divizioną. Visai neseniai Europos krepšinio čempionatas pasibaigė Lietuvos U-16 rinktinei. Jos, vėlgi likusios keturioliktos, teoriškai turėjo iškristi į B divizioną, tačiau kitas jų bendraamžių krepšinio čempionatas vyks Lietuvoje, tad jos, kaip šeimininkės, pasiliko. Mes, užėmusios keturioliktą vietą, iškritome į B divizioną. Jeigu būtume kilusios bent laipteliu aukščiau, būtume išlikusios A divizione. Apmaudu“, – „Rinkos aikštei“ apgailestavo viena iš geriausių dvylikos Lietuvos aštuoniolikmečių merginų krepšininkių B. Turskytė.

Trenerio tikslų neišpildė

Lietuvos merginų komandos vyriausiasis treneris Dalius Ubartas kartu su rinktinės štabu iš auklėtinių pasirodymo Europos krepšinio čempionate tikėjosi labai daug.

„Aišku, pradžioje mūsų tikslai buvo labai aukšti – prasibrauti į aštuonetuką, o po to – ir į ketvertuką geriausiųjų. Tačiau paskiausias mums iškeltas tikslas buvo išlikti A divizione. Gaila, kad išėjo šitaip. Juk buvo suburta išties gera komanda, – pasakojo B. Turskytė. – Tokį rezultatą galėjo lemti ir faktas, kad kitos komandos pasiruošimą Europos merginų krepšinio čempionatui pradėjo gerokai anksčiau. Tarkime, čempionės – Belgijos aštuoniolikmetės – pasiruošimo stovyklą pradėjo net trimis savaitėmis anksčiau už mus. Galų gale, mums elementariai pritrūko sėkmės. Didžioji dalis mūsų rungtynių buvo pralaimėtos tik keliais taškeliais. Net kelis kartus pritrūko tik kelių taiklių baudos metimų prieš nuskambant finalinei sirenai.“

Ant prametančių baudas – nepyksta

Vis tik surviliškietė nėra linkusi kaltinti žaidėjų, kurie lemiamu rungtynių metu, paskutinėmis sekundėmis netaikliai atakuoja nuo baudų metimo linijos.

„Tam daugiausia įtakos turi psichologinės priežastys, – tikina B. Turskytė. – Tačiau nebūčiau linkusi kaltinti tų, kurie prameta baudos metimus paskutinėmis mačo sekundėmis. Manau, kad reikia rungtyniauti gerai visas keturiasdešimt minučių, stengtis visai komandai, ir nebūti tikriems, jog paskutinės baudos išgelbės komandą.“

Ką rinktinės narės veikia laisvalaikiu?

Aštuoniolikmetės lietuvaitės Šoprono mieste praleido dešimt dienų. „Iš jų septynias rungtyniavome. Čempionate įsisuki į tam tikrą rutiną, – pasakojo kraštietė, kuriai šis Europos čempionatas – jau trečiasis. Prieš tai Brigita dusyk buvo U-16 rinktinės narė. Antrąjį kartą iš Makedonijos ji su vienuolika bendraamžių iš čempionato grįžo su aukso medaliais. – Atsikeli pusę devynių ryto, pusryčiauji, tada skubi į treniruotę. Apšyli, pamėtai, pasikartoji derinius. Treniruotės čempionato metu būna gana paprastos, nes kiekvienai komandai salėje skiriamos vos 45 minutės. Po jos sugrįžęs pamiegi pietų miego, pasiilsi, o tada jau ruošiesi rungtynėms. Prie panašaus ritmo taikomės ir stovyklų metu. Net dabar, grįžus, organizmas natūraliai reikalauja pogulio per pietus.“

Turėtas kelias laisvas dienas Lietuvos aštuoniolikmečių merginų rinktinės narės praleido tyrinėdamos Šoprovo senamiestį ir… besigardžiuodamos vietos saldėsiais. „Išėjome į senamiestį. Pats miestas išties labai gražus,  – teigia Brigita. – Valgėme ledus, pliuškenomės baseine viešbutyje, kurį mums suorganizavo treneriai, kad galėtume pailsėti.“

[quote author=“B. Turskytė“]O jeigu taip rimtai, čempionate nebuvo nei muštynių, nei rimtesnių apsistumdymų. Viskas praėjo labai ramiai ir sklandžiai.[/quote]

Draugiškiausios – serbės, rusės kalbėjo už nugaros

Viešbutyje, kuriame Šoprovo mieste apsistojo Europos merginų krepšinio čempionate dalyvavusios rinktinės, lietuvaitės gyveno „išsibarsčiusios“ per kelis aukštus.

„Mūsiškės, gyvenusios penktajame aukšte, kaimynystėje turėjo serbes ir ruses. Su serbėmis jos labai susidraugavo, finale, kuriame šios varžėsi su belgėmis, palaikė serbes, pastarosios pasibaigus finalui pribėgo, nuglebesčiavo mus. Rusės kada ne kada buvo linkusios kažką pasakyti už akių, tikėdamosi, jog mes nesuprantame, ką jos kalba rusiškai, tačiau mes viską supratome, – juokiasi B. Turskytė. – Tačiau ne tik serbės, bet ir kitų komandų narės buvo labai šiltos. Pusryčių metu sveikindavomės visos. Paskutinįjį čempionato uždarymo vakarą su kitomis komandomis keitėmės varžybiniais marškinėliais. Aš vieną porą savųjų išmainiau su ispane. Per tris čempionatus marškinėlius mainiau pirmąjį kartą. Pirmuosius du kartus atiduoti kam nors savo Lietuvos rinktinės marškinėlius buvo labai gaila.“

Ant rankų – įbrėžimai, ant kelių – mėlynės

Lietuvos aštuoniolikmečių merginų rinktinės vidurio puolėja juokiasi tik dabar pradedanti gydyti ant kelių susidariusias mėlynes.

„Jos atsiranda natūraliai. Tai – neišvengiamas dalykas. Kovoji dėl kamuolio, teisėjas fiksuoja ginčą, tu griūni su kamuoliu ant žemės, sumuši kelius – tiek ir tereikia, – šyptelėjo B. Turskytė. – O jeigu taip rimtai, čempionate nebuvo nei muštynių, nei rimtesnių apsistumdymų. Viskas praėjo labai ramiai ir sklandžiai. Vis tik aštuoniolikmetės – jau subrendusios asmenybės. Ne kokios… šešiolikmetės. Ten galbūt ir pasitaiko audrų.“

[quote author=“B. Turskytė“]Rusės kada ne kada buvo linkusios kažką pasakyti už akių, tikėdamosi, jog mes nesuprantame, ką jos kalba rusiškai, tačiau mes viską supratome.[/quote]

Odontologė su krepšinio kamuoliu

Šįmet Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje brandos atestatą atsiėmusi B. Turskytė, dar gyvenanti Europos merginų čempionato akimirkomis, jau skuba krautis daiktus ir ruoštis į laikinąją sostinę.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune mergina studijuosianti odontologijos specialybę.

„Universitete merginų krepšinio komandos nėra. Galbūt ji bus suburta, kadangi šiemet įstojo nemažai krepšininkių. Antra vertus, jeigu komanda ir nesusiburs, norėčiau prisijungti prie kito universiteto komandos. Į aukščiausiąją Lietuvos moterų krepšinio lygą nesibrausiu, galbūt vėl žaisiu už Jonavą „Akvilės“ lygoje. Vienaip ar kitaip, krepšinio neužmesiu, – šyptelėjo Europos merginų krepšinio čempionato dalyvė B. Turskytė. – O jeigu dar pavyks patekti į Lietuvos U-20 rinktinę arba išvažiuoti į studentų universiadą, būsiu labai laiminga. Garbė atstovauti Lietuvai tarptautinėse arenose.“

[#gallery=938#]