Azarto daugiau tėvystėje ar… motokrose?
Šiųmečiame „Nissan Lietuvos motociklų kroso čempionate“ MX1 klasėje garbingą trečiąją vietą asmeninėje finalinėje įskaitoje iškovojo Kėdainių rajono sportinio techninio klubo „Vedavas“ narys Karolis PELECKIS (26).
Sportininkas visus penkis čempionato etapus šįmet sėkmingai įveikė savo vairuojamu, galingiausiu klasėje, 450 cm³ darbinio tūrio „Husqvarna“ motociklu.
Dėl motokroso metė futbolą
– Šįmet „Nissan Lietuvos motociklų kroso čempionatą“ sudarė penki etapai, vykę Vilniaus, Šiaulių ir Pakruojo rajonuose bei Panevėžio ir Utenos miestuose. Kuris iš jų jums asmeniškai buvo sudėtingiausias? – „Rinkos aikštė“ paklausė „Vedavo“ klubo nario, MX1 klasėje trečiojo visoje šalyje K. Peleckio.
– Nors trasos visuose miestuose skirtingos – visur buvo panašiai sudėtinga. Neišskirčiau vienos sudėtingesnės trasos. Matote, sėkmę varžybose lemia daug faktorių: trasos kokybė, oro sąlygos, meistriškumas, technika, tikslus startas.
Džiugu, kad visus penkis etapus įveikiau, visus važiavimus užbaigiau, nesyk „nepavedė“ technika, nėkart nesusižeidžiau. O štai praėjusiais metais aš beveik nevažiavau – turėjau peties traumą. Tad šįmet iškovota trečioji vieta mane labai džiugina.
– Karoli, kas jus atvedė į motociklų sportą?
– Tėtis Dalius. Jis jau nuo jaunystės buvo ir iki šios dienos yra didelis motociklų sporto entuziastas.
– Bandėte save kitose sporto šakose?
– Motociklų sporto karštlige susirgau prieš šešiolika metų, būdamas dešimties. Prieš tai lankiau futbolą, bet vos tik sėdau ant motociklo, jokia kita sporto šaka manęs nebedomino.
– Ar jūsų mama Zita niekada nestojo piestu prieš šią adrenalino ir azarto kupiną sporto šaką?
– Kuomet gydžiausi dideles, skaudžias traumas, kurių per tuos metus patirta ne viena, rimtų pokalbių su mama buvo… Bet viskas tik pokalbiais ir pasibaigė. Kur gi mama stos piestu, kai tėtis gyvena tuo pačiu, kaip ir aš (juokiasi)?
– Vadinasi, išmėginote save ir futbole. Vis dėlto tapote motokroso lenktynininku, o ne lietuviškuoju Ronaldo. Kuo gi taip sužavėjo motokrosas?
– Man patinka techninis sportas. Tuo viskas ir pasakyta (šypteli).
– Kiek motociklų esate pakeitęs per šešiolika metų?
– Oi, daug… Kokius dvidešimt penkis…
[quote author=“K. Peleckis“]Pirmą kartą išvydus savo vaiką užlieja tokia laimė, kokios motokrose niekada neatrasi.[/quote]
– Ar šis sportas pavojingas?
– Labai.
– Ar jis – brangus?
– Labai (šypteli).
Dukrytei ant motociklo sėsti neleis
– Rugsėjo pabaigoje į pasaulį pasibeldė jūsų dukrelė Karilė. Gimdymo metu gimdykloje pasiryžote palaikyti savo mylimąją Mariją. Tai kas gi geriau – motokrosas ar… tėvystė?
– Nors motokrosas turi savito grožio, vis dėlto geriau ir smagiau – tėvystė (šypteli). Azarto tiek gimdymo metu, tiek varžybose yra panašiai. Bet… pirmą kartą išvydus savo vaiką užlieja tokia laimė, kokios motokrose niekada neatrasi.
– Ar Karilė bus ateities Lietuvos motociklų kroso čempionato žvaigždė ir „Vedavo“ klubo taškų nešėja?
– Na jau ne! Karilei nė už ką neleisiu sėsti ant motociklo (šypteli). Šis sportas – pernelyg pavojingas. Tegu jį sportuoja vyrai.
– Karoli, o ar pats kitais metais dalyvausite čempionate?
– Bandysiu.
– Motociklų kroso čempionate varžotės metai iš metų. Ar kiekvieno važiavimo metu būtent prizinės vietos ir garbė yra jūsų „varikliukas“ pasirodyti kuo geriau?
– Tokio plano niekada neturiu. Pas mane planas vienas vienintelis – pravažiuoti gerai ir smagiai. Be traumų. Pirmų pirmiausia aš važiuoju dėl savęs.
– Kiek laiko dar galėsime gėrėtis jumis besitreniruojančiu motokroso trasoje Kampų kaime ir besigalynėjančiu varžybose visoje Lietuvoje?
– Tikiuosi, kad dar ilgai (šypteli). O jeigu rimčiau – važiuosiu tiek, kiek man leis finansai ir, svarbiausia, sveikata.
