„Auklėjimas“ padėjo – vietoj pašalpų mieliau ieškosi darbo

Josvainių seniūnas Algimantas Sirvidas taip „išauklėjo“ pašalpų gavėjus, kad šie vietoje to, kad eitų prašyti pašalpos, mieliau susiranda darbą, todėl šioje seniūnijoje beliko vos vienas kitas, kuris prašo finansinės seniūnijos paramos. O ir tie, kurie paprašo tokios paramos, už ją turi atidirbti, todėl čia ir beliko vos vienas kitas pašalpų prašytojas. Už pašalpas reikia atidirbti ir kitose seniūnijose, nors jos ir nėra pašalpų gavėjų taip stipriai į nagą suėmusios kaip josvainiškius A. Sirvidas, tad viešuosius darbus dirbantys bedarbiai svariai prisideda prie seniūnijų aplinkos tvarkymo.

Prašančių pašalpų beveik nėra 

Seniūnijoje griežtą tvarką pašalpas gaunantiems asmenimis įvedęs Josvainių seniūnas A. Sirvidas sako, jog aplinkui yra pakankamai darbdavių, siūlančių darbą, todėl visus darbingo amžiaus žmones skatinantis dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Nors jis pats pripažįsta, kad toks modelis ir nėra labai parankus prižiūrint seniūnijos aplinką, nes trūksta darbo rankų.

„Antradienį buvo posėdis, tai tik keturi asmenys buvo atėję prašyti pašalpos. Buvo sukviesta komisija. Šiandienai sudėtinga su darbo jėga, nes labai mažai kas prašo pašalpų. Mūsų seniūnijoje yra darbdavių ir darbų, todėl visiems liepiam eiti dirbti, – pasakoja A. Sirvidas. – Dabar per Užimtumo didinimo programą yra įdarbinti du žmonės, tikriausiai dar trys yra skolininkai, bet jie žino, kad, kol neatidirbs, tol negaus pašalpos ir jie neateina – pas mus yra tokia tvarka: kol turi skolos, tol nesikreipk arba atidirbk. Tariamės gražiuoju, nes žmonės geranoriškai turi ateiti dirbti – per prievartą priversti negali. Už pašalpą žmogus turi atidirbti 32 valandas.“

Paklaustas, ar spėja nudirbti visus darbus viešosiose erdvėse, kai gaunančių pašalpas tiek mažai, Josvainių seniūnas sako: „Šiemet gal truputį lengviau, nes žolės mažiau – visa išdžiūvo.

Šiaip spėti gal ir spėtume, bet visi labai nekantrūs: tik vieną kitą dieną ilgiau pabus nepjauta žolė, jau, žiūrėk, ir skundžiasi. Visi eina ir komentuoja, bet dirbti retas nori. Patys dirbam visus darbus: šiukšles krauname, šienaujame, grėbiame – mums paslaugų niekas neatlieka, viską darome patys“.

Šiais metais per Užimtumo didinimo programą, anot A. Sirvido, Josvainių seniūnija iš savivaldybės biudžeto gavo apie 10 tūkst. eurų – 3 žmonėms po keturis mėnesius minimalaus atlyginimo.

Pagalbos reikia visus metus

Kėdainių miesto seniūnija yra viena iš daugiausiai pašalpas gaunančių asmenų turinčių seniūnijų. Pasak seniūno pavaduotojos Samantės Mituzaitės-Palubinskienės, taip yra todėl, kad Kėdainių miesto seniūnija yra didžiausia visoje Kėdainių rajono savivaldybėje: „Tiesiog tai lemia didžiausias žmonių skaičius pagal pasiskirstymą seniūnijose.

Iš viso Kėdainių mieste yra 414 šeimų arba vienišų gyvenančių asmenų, gaunančių socialinę pašalpą. 111 asmenų yra, kurie realiai atidirbinėja už gaunamas pašalpas“.

Kaip pasakoja pašnekovė, pagalbos tvarkant miesto aplinką reikia ne tik vasarą, bet visais metų laikais.

„Mieste visada atsiranda viešųjų erdvių, kuriose reikia žmogaus rankų: vasarą daugiau viešosiose erdvėse yra šiukšlių, rudenį – lapų, žiemą – sniego, o pavasarį reikia skirti dėmesio pasiruošimui pereinant į vasaros sezoną, – komentuoja S. Mituzaitė-Palubinskienė. – Į pagalbą tikrai ateina asmenys, kurie gavę pašalpas turi atidirbti už jas. Taip, skolininkų pasitaiko, tačiau tai yra tik vienetai, palyginus. Jeigu asmuo nesutinka dirbti, jam yra stabdoma socialinė pašalpa arba asmuo yra kviečiamas į socialinės paramos teikimo komisijos posėdį svarstymui ir turi paaiškinti savo motyvus, kodėl nenori dirbti už gaunamą pašalpą.“

Seniūno pavaduotojos teigimu, vienam mėnesiui pašalpų išmokėjimui yra skiriama beveik 90 tūkst. eurų: „Kaip matote, metams susidaro didžiulė suma“.

Ne visiems pašalpos gavėjams reikia atidirbti

Remiantis Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jūratės Blinstrubaitės pateiktais duomenimis, neskaitant Kėdainių miesto, daugiausiai pašalpą gaunančių asmenų – 153 – šių metų gegužės mėnesį buvo Dotnuvos seniūnijoje. Tiesa, J. Blinstrubaitė pabrėžia ir atkreipia dėmesį, jog asmenys tai yra visi šeimos nariai ar kartu gyvenantys, bet ne pavieniai. Tą patį patvirtina ir Dotnuvos seniūnijos vyriausioji specialistė Vaida Vaitelienė.

„Čia pateiktas Dotnuvos seniūnijos socialinių gavėjų skaičius su visais šeimos nariais, o juk vaikams nereikia atlikti visuomenei naudingos veiklos. Mūsų seniūnijoje kas mėnesį pateikiamas sąrašas, pavyzdžiui, vasario mėnesį buvo 62 asmenys, kovą – 56 asmenys, balandį – 50 asmenų, gegužės mėnesį ir birželį – 47 asmenys. Iš tų asmenų viešųjų darbų dar nereikia atlikti, jei asmuo suserga ir jam išrašomas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, jei pateikia medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodoma, kad asmuo nurodytu laikotarpiu negali dirbti, jei jis dalyvauja užimtumo didinimo programoje, jei įsidarbina, jei dirba pagal kvitus žemės ūkyje“, – aiškino V. Vaitelienė.

Pasidomėjus, kodėl, jos nuomone, Dotnuvos seniūnijoje yra daugiausiai (neskaitant Kėdainių miesto) piniginės socialinės paramos gavėjų, pašnekovė sako: „Dotnuvos seniūnija yra didžiausia, joje daugiau kaip 4 200 gyventojų, daug kaimo vietovių nutolusių nuo pagrindinių darboviečių dideliu atstumu. Asmenys praradę sveikatą, darbo įgūdžius, nebeturi jėgų grįžti į aktyvų gyvenimą, priklausomybių problemos. Pašalpų gavėjų skaičius – 75 (neskaičiuokite vaikų), tai sudaro tik apie 2 proc. gyventojų. Tai normalus rodiklis“.

Pašalpas dažniausiai gauna tie patys asmenys

V. Vaitelienė kaip ir A. Sirvidas teigia, jog dėl šiųmetės sausros aplinkos tvarkymo darbai sekasi neblogai ir visur spėjama.

„Pernai įsigijome traktoriuką, kuris labai padeda tvarkant žaliąsias erdves. Kol kas darbai vyksta pagal sudarytą planą“, – sako seniūnijos vyr. specialistė.

Anot pašnekovės, asmenys, gaunantys socialines pašalpas ir turintys atlikti visuomenei naudingą darbą, dažniausiai būna tie patys visais metų laikais – retai kada vasaros sezonu ateina naujų pašalpų gavėjų.

O kalbėdama apie skolininkus V. Vaitelienė teigia, jog „pagal rajono tarybos nustatytą tvarką nėra jokių skolininkų“.

„Jei žmogus neatlieka visuomenei naudingos veiklos, jis negauna soc. pašalpos. Ir tik atlikęs visuomenei naudingą veiklą, gali vėl naujai kreiptis, rašyti prašymą socialinei pašalpai gauti, bet pašalpos niekas jau neskirs už neatliktą mėnesį“, – galiojančią tvarką komentavo vyr. specialistė.

Pašalpoms skirta beveik 200 tūkst. eurų

J. Blinstrubaitės duomenimis, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos seniūnijoms Užimtumo didinimo programos priemonėms įgyvendinimui (laikiniems darbams) 2023 m. iš viso skirta 189,2 tūkst. Eur: iš jų valstybės deleguotų lėšų 130,1 tūkst. Eur ir savivaldybės biudžeto lėšų 59, 1 tūkst. Eur. Laikinai seniūnijose bus įdarbinta 50 asmenų.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, „yra įvairių situacijų, kai asmenys negali dirbti dėl objektyvių priežasčių ir vienintelis pragyvenimo šaltinis yra tik piniginė socialinė parama“.

„Kėdainių rajono savivaldybės administracija nereitinguoja seniūnijų pagal geriausiai ir prasčiausiai besitvarkančias seniūnijas su pašalpas gaunančiais asmenimis, todėl pateikiame informaciją, kad socialinę pašalpą gaunančių asmenų (asmenys, visi šeimos nariai ar kartu gyvenantys) skaičius 2023 m. gegužės mėn. buvo 1 402, iš jų skirta piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa): Vilainių seniūnijoje – 82 asmenims, Dotnuvos seniūnijoje – 153 asmenims, Gudžiūnų seniūnijoje – 73 asmenims, Krakių seniūnijoje – 99 asmenims, Josvainių seniūnijoje – 30 asmenų, Pelėdnagių seniūnijoje – 34 asmenims, Pernaravos seniūnijoje – 62 asmenims, Šėtos seniūnijoje – 53 asmenims, Surviliškio seniūnijoje – 85 asmenims, Truskavos seniūnijoje – 76 asmenims, Kėdainių miesto seniūnijoje – 685 asmenims“, – komentavo J. Blinstrubaitė.

Prieš porą metų buvo svarstymų uždrausti savivaldybėms, seniūnijoms įdarbinti pašalpų gavėjus viešuosiuose darbuose, bet tuomet iš rajonų pasigirdo nerimas, kad dėl to bus apleistos viešosios erdvės, nesurinktos šiukšlės parkuose ir nenušienauti žolynai, o žiemą – nenukasti apsnigę šaligatviai. Senoji tvarka nebuvo panaikinta ir praėjus porai metų, ji vis dar tebegalioja.

Darbo kėdės