„Auga“ neišpirko obligacijų, nors tai turėjo padaryti spalio 28 d. – ką tai reiškia ir kas gali vykti toliau?

„Auga“ neišpirko obligacijų, nors tai turėjo padaryti spalio 28 d. Įmonė biržoje išplatino pranešimą apie šį įvykį.

Pranešime biržai rašoma, kad AUGA group, AB netiesiogiai kontroliuojama bendrovė ŽŪK „AgroBokštai“ (toliau – Bendrovė) išleido privačias obligacijas (toliau – Obligacijos), kurių bendra nominali vertė – 6 000 000 Eur. Bendrovė įsipareigojo iki 2024-10-27 d. išpirkti iš investuotojų Obligacijas ir sumokėti priskaičiuotas, bet neišmokėtas palūkanas. Kadangi Obligacijų išpirkimo diena yra ne darbo diena, Obligacijos turi būti išpirktos ne vėliau nei iki 2024-10-28 d.

Bendrovė siekia įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Obligacijų sutartis, tačiau Obligacijų refinansavimo procesas užtruko.

„Mūsų įsipareigojimai investuotojams nesikeičia: dedame visas pastangas išpirkti pradelstą privačių obligacijų emisiją, o įsipareigojimą išmokėti palūkanas investuotojams įgyvendinome laiku ir tinkamai. Šiuo metu toliau aktyviai dirbame ties obligacijų išpirkimo klausimu. Suprantame investuotojų susirūpinimą ir siekiame, kad ši situacija būtų išspręsta kuo greičiau. Bendradarbiaujame su investuotojais, obligacijų patikėtiniu, siekdami užtikrinti sklandų ir skaidrų procesą“, – sako Kęstutis Juščius, AUGA group, AB valdybos pirmininkas.

Paprastai obligacijų emitentas turi 30 dienų laikotarpį padėčiai ištaisyti – to nepadarius, veiksmų už visus obligacijų savininkus turi imtis jų patikėtinis ir bandyti išsiieškoti lėšas iš skolininko turto ar panaudojant kitas užtikrinimo priemones.

„Auga“ savo ataskaitose rašo, jog planavo „Agrobokštų“ obligacijas išpirkti sumažindama dirbamos žemės kiekį – esą tai sumažintų apyvartinio kapitalo poreikį ir leistų atlaisvinti lėšas. Aprašyta, kad ketino mažinti dirbamos žemės kiekį, ir tuomet nebereiktų sėti (sumažėtų apyvartinis kapitalas) ir atsilaisvintų pinigai. Panašu, jog šio plano įgyvendinti nepavyko.

„Auga Group“ – tai viena didžiausių žemės ūkio ir maisto produktų įmonių Lietuvoje, užsiimanti ekologiškų produktų gamyba. 2024 metų spalio pabaigoje įmonė paskelbė, kad dėl tam tikrų finansinių sunkumų nesugebėjo išpirkti obligacijų, kurių terminas baigėsi. Šis įvykis sukėlė didelį susidomėjimą tiek investuotojų, tiek rinkos analitikų tarpe.

Kas gali vykti toliau?

• Restruktūrizacija? Gali būti tikimasi, kad „Auga Group“ imsis veiksmų restruktūrizuoti savo finansus, galimybė įgyti papildomų lėšų arba reorganizuoti esamus įsipareigojimus.
• Naujų investicijų pritraukimas? Įmonė gali siekti pritraukti naujas investicijas, kad stiprintų savo kapitalą ir užtikrintų stabilumą.
• Poveikis akcijų rinkai? Akcijų kaina gali svyruoti priklausomai nuo rinkos reakcijos į šią naujieną. Investuotojai gali tapti atsargūs, kol įmonė neįrodys, kad sugeba išspręsti savo finansines problemas.

Analitikai teigia, kad „Auga Group“ turi potencialą įveikti šiuos iššūkius, tačiau tai priklausys nuo įmonės sugebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir efektyviai valdyti savo finansus. Tolesnis kompanijos veiklos vystymasis ir galimybė grįžti prie obligacijų išpirkimo priklausys nuo strateginių sprendimų, kuriuos ji priims artimiausiu metu.

Vienos didžiausių Europoje ekologinių ūkių grupės, kurios akcijos kotiruojamos biržoje, finansiniai rezultatai neblizga. Jie buvo labai nekokie net 2022 metais, kuriuos ūkininkai įvardina kaip „auksinius“ – dėl karo Ukrainoje šokus derliaus supirkimo kainoms dauguma Lietuvos ūkių pelnus didino keletą kartų, jei lygintume su vidutiniais metais.

Trūksta pinigų skoloms dengti

Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, pastebi, kad šiandien „Auga group“ trūksta pinigų skoloms dengti – pažeisti įsipareigojimai kreditoriams.

V. Plunksnis sako, kad „Auga group“ finansinės skolos 2024 metų pirmojo pusmečio pabaigoje siekė 79,4 mln. eurų, kai patikslinta pelno prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) prognozė 2024 metams sudaro 11,5 mln. eurų (anksčiau buvo – 23,3 mln. eurų).

Taip pat reiktų paminėti, jog iš šios EBITDA virš 8 mln. eurų yra realios piniginės sąnaudos už nuomą, kurios dėl apskaitos standartų (IFRS 16) reikalavimų įtraukiamos į EBITDA. Todėl realūs bendrovės generuojami pinigų srautai nėra pakankami skoloms aptarnauti ir „Auga group“ yra priklausoma nuo to, ar pavyks refinansuoti esamas skolas, kurių terminai baigiasi. Reikia pritraukti naujo skolinto ar nuosavo kapitalo bei įtikinti kreditorius, kad 2025 metais rezultatai bus geresni.

„Auga group“ yra pažeidusi įsipareigojimus obligacijų turėtojams išlaikyti 30 proc. nuosavo kapitalo koeficientą (2024 metų birželio pabaigoje jis siekė 24 proc.) ir atsižvelgiant į dabartines prognozes, aš nematyčiau, kad be išorinio kapitalo pritraukimo rodiklis bus atstatytas. Tiesa, gal tai ir ne taip svarbu, nes visais atvejais obligacijos išperkamos 2024 metų gruodį.

Tačiau be tradicinio žemės ūkio ir grybų auginimo verslo „Auga group“ plėtoja technologijų startuolį „Auga tech“, kuriam tikisi pritraukti 75 mln. eurų, iš jų 60 mln. eurų – kaip paskolą iš ILTE.

Pagrindinis „Auga group“ akcininkas Kęstutis Juščius – verslininkas vizionierius, kurį vadinčiau Lietuvos Elonu Musku, kuris irgi ne kartą buvo atsidūręs sunkiose situacijose. Todėl bus įdomu stebėti, ar „Auga group“ pavyks „išvažiuoti“ su biometanu ir elektra varomo traktoriaus idėja, ar įprasto verslo realybė įmonę „nuleis ant žemės“.

„Auga group“ garsi ir savo kuriamu biometanu varomu traktoriumi. Rinkos dalyvius suaudrino žinia, kad „Auga“ sieks didžiulės ILTE (buvusi „Invega“) paskolos, nes biometanu varomą traktorių norėtų vystyti ne iš savo apyvartinių lėšų. Tuo labiau, kad vienos didžiausių Europoje ekologinių ūkių grupės, kurios akcijos kotiruojamos biržoje, finansiniai rezultatai neblizga.

Įtaria, kad eurai dings

Žemės ūkio technikos pardavėjai suabejojo „Augos“ traktoriumi – įžvelgia aferą ir norą pasidengti skolas

„Mes įtariame galimą aferą ir apgavystę, kuri ilgainiui gali pakenkti viso žemės ūkio sektoriaus reputacijai ir patikimumui. Prašoma suma investicijoms konkurencijoje yra niekinė, nes pasaulio gamintojai jau investavo milijardus ir nukeliavę labai toli į ateitį. Matant dabartinę „Auga“ finansinę situaciją, kyla pagrįstų abejonių ar įmonė yra pajėgi investuoti toliau ar apskritai yra pajėgi įgyvendinti projektą ir kokia to projekto nauda, nes perspektyvų nematyti. Tokio būdu ILTE galimai „sudegins“ mokesčių mokėtojų pinigus akivaizdžiai žlugusiam projektui finansuoti“, – teigia Erikas Bėrontas, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija vadovas.

Pati „Auga“ atkerta, kad šie kaltinimai tik konkurentų plakimas piktais liežuviais.

„Žemės ūkio technikos asociacijos keliamame „susirūpinime“ dėl mūsų iš ILTE prašomos paskolos matome ne ką kitą, kaip finansinį suinteresuotumą šiomis lėšomis ir dirbtinai kuriamas abejones“, – „Delfi“ atsiųstame komentare sako Kęstutis Juščius, „Auga group“ valdybos pirmininkas.

„Šiuos ateities projektus norėtume finansuoti ne iš pačios įmonės pinigų srautų. Dėl žemesnių rezultatų šį sezoną neturime pakankamo likvidumo ir apyvartinių lėšų, kad trumpuoju laikotarpiu reikalingas lėšas galėtume skirti ilgalaikėms investicijoms. Dėl to siekiame pritraukti investuotojų“, – seminare investuotojams sakė K. Juščius.

Jo teigimu, bendrovė per 2–3 mėn. tikisi sulaukti ILTE sprendimo dėl 60 mln. Eur paskolos 75 mln. Eur vertės technologijų vystymo projektui įgyvendinti: „Konkreti data, kada mūsų paraiška bus patvirtinta arba peržiūrėta (…), tikriausiai bus žinoma per artimiausius 2–3 mėnesius.“ Grupės antrinė įmonė „Auga Tech“ birželį pateikė 60 mln. Eur paraišką „ILTE, o likusią 15 mln. Eur dalį tikisi surinkti iš išorinių partnerių. „Tuo pat metu projektui ieškome investuotojų“, – pabrėžė K. Juščius. (Šaltinis BNS)

Tačiau Žemės ūkio technikos asociacija „Auga“ traktorių mato kaip visiškai neperspektyvią eurų deginimo mašiną:

„Auga M1“ traktorius nėra „Auga“ kūrinys, o elementariai perdarytas CLAAS Xerion traktorius įmontuojant į jį dujų įrangą. Vertint tokio projekto ekonominę logiką galima tik su šypsena, nes „Auga M1“ traktorius bus brangiausias traktorius rinkoje.

Visame pasaulyje visi didieji gamintojai su milžiniškais konstruktorių ir mokslininkų resursais modeliuoja ateities kuro perspektyvas. Todėl „Auga M1“ technologiškai ir idėjiškai yra labai atsilikęs, bent jau iš viešai pateikiamos informacijos. Projektas mūsų manymu yra skirtas pridengti katastrofiškus pastarųjų metų AUGA grupės rezultatus, o ILTE paskolos lėšos bus skirtos dengti „Auga“ finansines skolas.

„Auga group“ finansinė padėtis yra labai bloga, o paanalizavus viešai prieinamus finansinius rodiklius – akivaizdu, kad įmonei gresia techninis bankrotas. Sunkiai suprantama ILTE pozicija šios paskolos klausimu, nes bankrutuojanti įmonė negali būti pajėgi įgyvendinti tokio mąsto projektą. Augos akcijos vertė nukritusi žemiausiai nuo „Agrowill“ įsteigimo laikų ir toliau krenta“.

Ekologiški produktai tik didesnio pelningumo biznelis ar visgi misija?

Lietuviška ekologija – imamas pats pigiausias gaminys, lipdomas žalias dizainas ir bac – “ekologija”. Jokių pastangų sugalvoti kokybiškesnį produktą, paieškoti aplinkai draugiškesnių pakuočių, suteikti vartotojui galimybę atsekti prekės žaliavos kelią, nieko. Bet tai labiau primena tipišką lietuvišką biznelį – susirasti pigiausią produktą, supakuoti į savo etiketę, praplauti vartotojui smegenis ir šluotis pinigus.

Be kainos gamtai, bet su dviguba kaina pirkėjui. Ar tikrai? Reikia pavyzdžių? Prašom, “Augos”, “Vilkyškių” ir Lidl “Pilos” varškių apžvalga.

Kaip yra gerai, kad Lietuvoje daugėja ekologiškų produktų. “Augos” varškutė, nors ir brangiau – 1.39€, bet užtat žalia! Ir ko gero gamina kokioje nors ekologiškoje vietovėje! O čia gi UAB “Kelmės pienas” iš “Vilvi” (Vilkyškių) grupės. O tokia pati varškė iš ten pat tik su “Vilkyškių” ženklu jau kainuoja 1.09€. Taigi “Augos” produktas yra 0.30€ arba 28% brangiau, nei “Vilkyškių” ženklo varškė.

Kodėl tokia pati varškė, taigi jų maistinė ir energetinė vertė skaičius į skaičių sutampa, ir sudėtis ta pati – pienas (tik Auga atveju ekologiškas) ir pieno rūgšties bakterijos. Talentingi Kelmės pieno technologai – iš skirtingo pieno gauna idealiai vienodos maistinės vertės produktą.

Bet čia dar ne viskas. Lidl “Pilos” varškė iš ten pat ir su tokiais pačiais rodikliais, bet kaina – 0.71€, tai yra “Auga” varškė yra 0.68€ arba 95% (beveik dvigubai) brangesnė už “Pilos”.

Štai tokia lietuviška ekologijos matematika – už žalią spalvą dvigubai daugiau Jūsų pinigėlių.

Be kainos gamtai? Ekologiškas pienas UHT AUGA 2,5%, 1 l, Lietuva

O mes, pasiėmę pieną, matome lenkiškus veterinarinius numerius, bei mistinius užrašus “Produkto kilmės šalis Lenkija. Pieno kilmės šalis Lietuva.” Supaprastinus tai yra lenkiškas produktas iš lietuviško pieno.

Labai būtų įdomu išgirsti visą šitą istoriją apie tai, kaip tas lietuviškas pieniukas keliauja 600 km link Lodzės pirmyn ir 600 km atgal, kaip ten nesusimaišo partijos ir kur čia, šioje 1200 km kelionėje, yra “maisto gamybos grandinės daromo poveikio gamtai” mažinimas.

Kaip Jūs jaučiatės pirkdami tokius lietuviškus ekologiškus produktus?

Papildomos informacijos šaltiniai:

Norint gauti išsamesnės informacijos apie „Auga Group“ ir jos obligacijų neišpirkimo situaciją, rekomenduojama sekti finansinius naujienų portalus, investicijų analitikų komentarus ir įmonės oficialius pranešimus spaudai.

Šaltiniai:

Plunksnis komentuoja ką reiškia „Auga“ obligacijų neišpirkimas ir kas gali vykti toliau

„Auga“ įklimpo į bėdas – neišpirko obligacijų