Atsistatydino Estijos premjerė: kas toliau laukia šios Baltijos valstybės?
Rasa JAKUBAUSKIENĖ
Politinės intrigos, batalijos, valdžios nepasidalijimas ir nuolatinės rietenos – ne vien mūsų šalies politikų problema. Šiandien dėl nuolatinių nesutarimų ir politinių požiūrių nesutapimų iš ministrės pirmininkės posto pasitraukė Estijos premjerė Kaja Kallas, o kartu su ja, vadovaujantis Konstitucijos nuostatomis, turėjo atsistatydinti ir visa vyriausybė.
Apie tai, kokios priežastys lėmė Estijos vyriausybės atsistatydinimą, dėl ko kyla nesutarimų tarp politinių oponentų ir kas toliau laukia Estijos, išskirtiniame interviu „Rinkos aikštei“ pasakojo ilgą laiką ten gyvenantis ir Estijos lietuvių bendruomenės pirmininko pareigas anksčiau ėjęs Vaidas Matulaitis.
Vaidai, kokia yra pagrindinė Estijos premjerės atsistatydinimo priežastis?
Tai yra Estijoje stipriai užsitęsusios politinės krizės, kuomet ilgiau negu mėnesį buvo formuojama nauja koalicija, kuri suiro, pasekmė. Koalicija buvo iš dviejų partijų, dabar jau pavyko suformuoti iš trijų visai kitų partijų. Išlieka tik ta pati daugiausiai balsų Estijos parlamente turinti partija, o prie jos prisijungė kitos dvi naujos partijos – Socialdemokratai ir Isamaa („Tėvynė“). Šitos krizės pasekmė ir yra ne tik premjerės, bet ir visos vyriausybės atsistatydinimas, kaip numato Konstitucija.
Šiandien premjerė įteikė atitinkamą raštą prezidentui ir tuo pačiu kreipėsi į Estijos parlamento spikerį, kad būtų sušaukta neeilinė sesija tam, kad būtų patvirtinta naujoji vyriausybinė koalicija ir galėtų pradėti darbą. Prezidentas savo ruožtu įgaliojo premjerę K. Kallas formuoti naują koaliciją. Greičiausiai, jeigu Estijos parlamente bus patvirtinta naujoji koalicija, K. Kallas ir toliau tęs savo darbą, kitaip sakant, po atsistatydinimo vėl taps premjere.
Kaip parlamentas vertina K. Kallas, ar ji yra tikra, kad parlamentas patvirtins jos kandidatūrą ir toliau galės formuoti koaliciją, tęsti darbą ministrės pirmininkės pareigose?
Tikimasi, kad patvirtins, bet, be abejo, šimtu procentų negalima garantuoti. Gali būti visko. Yra stiprios opozicinės jėgos, kurios pastaruoju metu labai stipriai kritikavo ir premjerę, ir valdančiuosius. Dėl to ta koalicija ir sugriuvo, nes buvo labai didelės įtampos ne tik iš opozicinių jėgų, bet ir pačios koalicijos tarpe.
Premjerė neatlaikė to spaudimo, buvo per daug nesutarimų kertiniais klausimais. Be geopolitinių iššūkių, tokių pat kaip ir Lietuva, Estija taip pat patiria ir infliacines krizes, t. y. labai didelis spaudimas ekonomikai, energetikos krizė – labai nerimaujama, kaip Estija sutiks naują šildymo sezoną, taip pat tokie klausimai kaip vaiko pinigai, dėl kurių buvo labai didelių nesutarimų, apskritai krizės valdymas, mokesčių, akcizų mažinimas – todėl tikrai manau, kad rytoj paprasta tikrai nebus. Bus visko, bet tikimasi, kad po daugiau negu mėnesį trukusių derybų, vis dėlto yra kažkas pasiekta tiek parlamente, tiek vyriausybėje.
Galima sakyti, kad Estija susiduria su analogiškomis problemomis kaip ir Lietuva. Politinė krizė neaplenkė ir kitos Baltojos valstybės?
Estijoje iš tikrųjų yra karštas politinis sezonas. Tarp žmonių pasipiktinimas kyla galbūt ne dėl pačių priemonių ar situacijos, kuri iš tiesų yra pakankamai įtempta, jaučiamas spaudimas ekonomikai, kaip jau minėjau, infliacija, kuri kaip ir Lietuvoje yra viena didžiausių ES, ir Estija su Lietuva tam tikra prasme lenktyniauja siekdamos antirekordų, bet didžiosios dalies žmonių pasipiktinimas yra dėl to, kad nesugebėta per trumpą laiką išspręsti politinių ginčų.
Tuo metu, kuomet reikia dirbti darbus, priiminėti labai greitus ir neatidėliotinus sprendimus – kaip valdyti infliaciją, kaip skirti įvairias paramas socialiai jautrioms grupėms, tam tikriems ekonominiams sektoriams, – vietoje to buvo užsiimama vidinės politikos šachmatų dėlionėmis ir atidedamos priemonės, kaip tvarkytis su ekonomika ir geopolitiniais dalykais.
Yra Estijoje tų įtampų ir jos juntamos. Turbūt viskas kartu dedasi – infliacija, energetika, elektros kainos, dujų kainų šuoliai, geopolitika.
Reikia taip pat nepamiršti, kad Estija turi savo specifiką, t. y. nacionalinė šalies sudėtis, kur maždaug ketvirtadalis šalies gyventojų yra rusakalbiai. Atskiruose regionuose ar miestuose jų yra dar daugiau: Taline gyvena apie 40 proc. rusakalbių gyventojų, rytų regiono didžiausiame mieste Narvoje absoliuti dauguma gyventojų yra rusakalbiai. Tai irgi turi tam tikros įtakos įvairioms aplinkybėms.
Tiesa, vienas iš pačių matomiausių, ryškiausių klausimų, dėl ko nesutarė buvusi koalicija ir dabar taip ilgai derėjosi naujoji koalicija – Estijos mokymo sistema, kitaip sakant, perėjimas iš dvikalbės prie visuotinės estų kalbos.
Bet valstybinė oficiali kalba yra estų?
Taip, valstybinė yra estų, bet mokyklose iki šiol buvo taip, kad yra rusakalbės mokyklos arba yra dvikalbės, taip vadinamos integruotos. O dabar jau kalbama, kad turėtų būti pereinama prie visiškos estų kalbos.
O kaip patys piliečiai vertina Estijos premjerę K. Kallas?
Įvairių nuomonių yra. Aš manau, kad tiesioginis vertinimo pasiskirstymas priklauso, ar tai yra reformistų partijos elektoratas arba simpatikai, t. y. valdančiųjų, kurie sudaro daugumą parlamente ir kuriai atstovauja būtent premjerė K. Kallas. Be abejo, ten yra stiprus palaikymas. Beje, jis labai stipriai išaugo karo Ukrainoje fone dėl paramos, dėl pozicijų, dėl gana aiškaus kalbėjimo.
Neliko nepastebėtas K. Kallas žymusis pasisakymas prieš pat NATO Madrido susitikimą, kai ji gana aštriai pasakė, kad turi būti pakeista Estijos ir viso Baltijos šalių regiono gynybos koncepcija ir doktrina, nes tai, kas buvo planuojama iki šiol, akivaizdu, kad neveiks. Ir Ukrainos pamokos rodo, kad tai tikrai neveiks.
Turi būti pakeista, turi būti ženkliai padidintas saugumo lygis ir NATO partneriai turėtų labiau prisidėti.
Tai, aš manau, parodė, kad K. Kallas vis dėlto yra stipri lyderė, Vakarų žiniasklaidoje ji būdavo netgi pavadinama Baltijos šalių geležine ledi. Šį epitetą, taikytą vienai prezidentei, mes esame girdėję ir Lietuvoje.
Iš kitos pusės opozicija labai aršiai puolė ir puola, kritikuoja. Viskas kaip ir visur – yra pozicija ir opozicija bei arši politinė kova. Manau, kad ir žmonės yra panašiai pasiskirstę.
Kaip Jūs manote, kas gali keistis, pasikeitus Estijos vyriausybės sudėčiai?
Sunku dabar pasakyti. Buvo sprendžiami du pagrindiniai klausimai per daugiau nei mėnesį: tai, aišku, portfelių dalybos, kokius gauna kiekviena iš partijų, kokias ministerijas ir kitas klausimas – sutarimas pagrindiniais, esminiais klausimais, kuriuos minėjau kiek anksčiau.
Reikia suprasti, kas yra dabar naujoje koalicijoje, t. y. gana skirtingos politinės jėgos vertybiniu pagrindu. Kad būtų paprasčiau suprasti, galima būtų dabar valdžioje esančių reformistų retoriką ir vertybinę politiką palyginti su Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais.
Kalbant apie kitas dvi: Isamaa („Tėvynė“) yra gana stipriai dešinės pakraipos partija. Ir, sakyčiau, nuo labiausiai kraštutinės dešinės parlamentinės partijos tai yra antra iš dešinės, ne pati kraštutiniausia, bet tikrai pakankamai dešinė.
Toje pačioje koalicinėje kompanijoje yra socialdemokratai, kurie yra pakankamai kairių pažiūrų. Jie kalba apie tai, kad reikia stiprinti paramą žmonėms, didinti išmokas, o tam stipriai priešinasi reformistai, kurie sako, kad besaikis paramų didinimas ir akcizų mažinimas, remiantis kitų šalių pavyzdžiais rodo, kad tai nėra pakankamai efektyvios, laikinos ir kosmetinės priemonės.
Antra – jos dar labiau gali įsukti infliacinę spiralę. O nuostata yra tokia, kad infliacija ir taip yra beprotiška ir ją reikia maksimaliai stabdyti arba bent jau nemaitinti jos, nepilti žibalo į ugnį.
Dėl to buvo labai daug derybų. Kaip pati K. Kallas apibūdino vienoje iš spaudos konferencijų, turbūt tai, kad iki galo kiekviena iš partijų negavo šimtu procentu to, ko norėjo, galbūt yra geras ženklas, nes tai yra tam tikras kompromisas, kuris suteiks viltį, kad tai bus subalansuota koalicija. Bet kol kas labai sunku pasakyti, ar bus labai didelių pokyčių.
Aš nemanau, kad jų bus, nes tiek ankstesnėje, tiek ir naujoje koalicijoje pirmu smuiku groja reformistai, valdantieji ir jie atitinkamai užduoda toną ir užsako muziką.
Taip išeina, kad, jei Estijos parlamentas leis naujajai koalicijai formuoti vyriausybę, ji be pagrindinės reformistų partijos bus formuojama iš dar dviejų labai skirtingų ir prieštaringų partijų. Ar čia nėra pavojaus, kad šios dvi politinės jėgos gali nuolatos viena kitai prieštarauti, konkuruoti ir sunkiai rasti sprendimus?
Taip, iš tiesų jungiasi gana prieštaringos viena kitai partijos: viena – visiškai kairė, kita – visiškai dešinė. Be abejo, yra toks pavojus ir turbūt ne veltui taip ilgai, sunkiai ir vangiai truko šitos koalicinės derybos.
Vertybiškai jos yra pakankamai skirtingos ir nesutarimas buvo tikrai nepaprastas. Kas antrą ar net kiekvieną dieną buvo platinami pranešimai, rengiamos spaudos konferencijos, koks yra progresas, kaip jie juda. Buvo akivaizdu, kad einama vėžlio žingsniu, nėra proveržio. Jo taip ir neįvyko – susitarimas buvo pasiektas kablelis po kablelio, žodis po žodžio, bet jis yra kompromisinis visų trijų partijų atžvilgiu.