Atsakomybė už desovietizaciją gali būti permesta savivaldybėms

Šiandien Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pranešė, kad jo vadovaujama komisija po pastarųjų savaičių politikų kritikos nusprendė nutraukti darbą ir atsistatydinti. Esą komisijai yra pareikštas nepasitikėjimas, tad ji nebegali dirbti. Ši žinia šiandien nuvilnijo po to, kai kylant vis aštresniam visuomenės pasipriešinimui dėl Desovietizacijos komisijos sprendimų, ypač po pastarojo karto, kai buvo priimtas sprendimas įpareigoti Vilniaus savivaldybę nukelti poetės Salomėjos Nėries paminklą sostinėje, daugiau kaip dvi dešimtys Seimo socialdemokratų pasiūlė panaikinti Desovietizacijos komisiją, o sprendimus dėl gatvių ir aikščių pervadinimų ar paminklų nukėlimo perduoti savivaldybėms.

Desovietizacijos komisijos neliktų

Pagal socialdemokratų pateiktą projektą, savivaldybės turėtų rinkti duomenis apie viešuosius objektus, kurie galimai skleidžia autoritarinių ar totalitarinių režimų idėjas, taip pat nagrinėti gyventojų bei organizacijų pateiktus prašymus šiuo klausimu ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius priimti atitinkamus sprendimus.

Jei vertinimui pritrūktų duomenų, savivaldybės galėtų kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) dėl istorinių ir archyvinių pažymų parengimo.

Jei būtų priimtas sprendimas desovietizacijos klausimų nagrinėjimą perduoti savivaldybėms, Desovietizacijos komisija taptų nereikalinga.

Šalies vadovai pritaria, opozicijos lyderis – ne

Prieš tokį siūlymą piestu stojasi opozicijos atstovas konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. Jis  pasiūlymą įvertino kaip bandymą sustabdyti desovietizacijos procesą Lietuvoje.

Tuo tarpu premjeras Gintautas Paluckas ir prezidentas Gitanas Nausėda šią iniciatyvą palaiko. Jai pritaria ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, kuris mano, kad Desovietizacijos komisijos funkcijas reikėtų perduoti savivaldybėms.

„Viena vertus, daug vertinimų šioje srityje grindžiami ideologiniais, o ne ekspertiškais motyvais. Tačiau pats procesas, pradėtas sukūrus komisiją, negali būti nutrauktas“, – sakė S. Skvernelis.

Jis pažymėjo, kad teisiniu lygmeniu reikėtų nustatyti, kas galutinai priima sprendimus, o ekspertinio vertinimo funkciją deleguoti savivaldai.

Pasak jo, savivaldybės galėtų suburti ekspertų grupes savo tarybose arba užsakyti nepriklausomas išvadas, kaip tai daro Seimas.

„Dabar sprendimai dažnai grindžiami emocijomis, o ne ekspertinėmis įžvalgomis. Manau, kad tokius klausimus reikia nagrinėti atsakingai – vieną kartą sukūrus mechanizmą, jo neturėtų būti greitai atsisakoma“, – pridūrė jis.

Ar Kėdainiai pasiruošę patys priimti sprendimus dėl desovietizacijos?

Jei Seimas priims sprendimą naikinti Desovietizacijos komisiją ir perduoti šiuos klausimus savivaldybėms, kaip tai pakeis situaciją Kėdainių rajone? Ar mūsų rajono politikai bei specialistai yra pasirengę priimti racionalius sprendimus desovietizacijos klausimais?

Ką apie tai mano mūsų rajono politikai, paklausėme visų rajono tarybos frakcijų seniūnų.

Nuomone apie desovietizacijos klausimų sprendimo perdavimą savivaldai pasidalino visi rajono tarybos frakcijų vadovai, išskyrus valdančiųjų atstovą, socialdemokratų frakcijos seniūną Joną Talmantą.

Virmantas Pikelis: „Šis siūlymas tikrai nėra racionalus“

Frakcijos „Kėdainių liberalai“ seniūnas Virmantas Pikelis:„Mano nuomone, šis siūlymas tikrai nėra racionalus. Siūlymas visiškai politinis ir teikiamas ne siekiant pagerinti priimamus sprendimus, o konkuruojant politinėmis įtakomis.

Jeigu kažkurių Seimo narių netenkina komisijos darbas, tai ir reikėtų kelti klausimus apie komisijos veiklą, gal atskirų narių kompetenciją, o ne permesti atsakomybę savivaldybėms.  

Komisijoje suburta ekspertų komanda tam, kad priimtų pakankamai komplikuotus ir visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamus sprendimus.

Jeigu tai būtų deleguota savivaldybėms, gali nutikti taip, kad skirtingose savivaldybėse būtų priimti skirtingi sprendimai dėl to paties piliečio ar reiškinio. Tokiu būdu būtų sukelta tik dar daugiau sumaišties visuomenėje.“

Adelė Štelmokienė: „Desovietizacijos komisija prisideda prie visuomenės supriešinimo“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Adelė Štelmokienė: „Pritariu siūlymui naikinti Desovietizacijos komisiją ir sprendimus dėl gatvių pavadinimų ar paminklų ateities perduoti savivaldybėms.

Tokie klausimai pirmiausia liečia vietos bendruomenes, todėl būtent jos – per savo išrinktus atstovus – turėtų priimti sprendimus, remdamiesi gyventojų nuomone, istoriniu kontekstu ir savivaldybės tapatybe.

Nemanau, kad šiuos klausimus tikslinga reguliuoti centralizuotai – tai kelia įtampą ir siunčia nurodymus „iš viršaus“, o ne skatina konstruktyvų visuomenės dialogą.

Palaikau Prezidento mintį, kad dabartinė Desovietizacijos komisija ne tiek padeda spręsti klausimus, kiek prisideda prie visuomenės supriešinimo.

Šiandien, kai socialinės ir geopolitinės įtampos ir taip didelės, ypač svarbu ieškoti vienijančių, o ne skaldančių sprendimų. Jei kalbame apie istorinį teisingumą, siūlyčiau kur kas svarbesnį žingsnį – pagaliau realiai imtis KGB bendradarbių sąrašų paviešinimo. Tai būtų aiškus ir vertybinis, ir praktinis žingsnis, kuris ne tik simboliškai, bet ir turiniu prisidėtų prie tikros desovietizacijos.“

Indrė Fiodorova: „Kėdainiai patys gali priimti sprendimus“

Frakcijos „Kėdainiai – visų“ seniūnė Indrė Fiodorova:„Savivaldybių didesnis savarankiškumas visada buvo tai, apie ką tiek aš, tiek „Kėdainiai – visų“ pasisakėme teigiamai. Ir šis klausimas – ne išimtis.

Kėdainiai gali patys ir įvertinti, ir priimti tinkamus sprendimus. Skeptiškai vertinu, kai „kažkas“ iš Vilniaus bando nurodyti mums, kaip turime elgtis, kokius sprendimus priiminėti ir panašiai.

Kėdainių krašte gyvena įvairių kompetencijų žmonės, kuriems suteikus galimybes spręsti, suteikus įrankius, tikrai bus priimti profesionalūs sprendimai.“

Paulius Aukštikalnis: „Racionaliausia būtų siekti balanso tarp vietos savarankiškumo ir nacionalinio koordinavimo“

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Paulius Aukštikalnis: „Siūlymas naikinti Desovietizacijos komisiją ir sprendimų galią perduoti savivaldybėms nemanau, kad gera mintis. Galima tai vertinti iš kelių perspektyvų.

Pliusai: 1. Artimesnis ryšys su vietos bendruomene nes savivaldybės tarybos nariai geriau pažįsta savo bendruomenių nuotaikas, vertybes, istorinį kontekstą. Sprendimai gali būti jautresni vietos identitetui ir mažiau primesti „iš viršaus“.

2. Greitesnis ir lankstesnis sprendimų priėmimas: nacionalinės komisijos dažnai veikia lėtai, sprendimų priėmimas gali užtrukti mėnesius ar net metus. Savivaldybių lygmenyje procesai gali būti spartesni.

Minusai: 1. Perdavus sprendimus savivaldybėms, kyla grėsmė, kad Lietuvoje neliks vieningos desovietizacijos politikos. Vienose savivaldybėse gali būti demontuojami paminklai, o kitose – išlaikomi ar net ginami.

2. Ne visos savivaldybės turi pakankamą istorinį ar ekspertinį pajėgumą objektyviai ir pagrįstai vertinti simbolių reikšmę. Tai gali lemti neadekvačius ar politizuotus sprendimus.

3. Politizavimo ir asmeninio šališkumo rizika: savivaldybių sprendimai gali priklausyti nuo politinės daugumos ar net asmeninių biografijų. Na, sakykim, grynai hipotetiškai – jei koks dabartinis meras visą savo jaunystę tarnavo tarybų valdžiai, dirbdamas kolūkyje zootechniku, o vėliau padarė karjerą komunistų partijoje, tai visiškai tikėtina, kad jis ir dabar nebus suinteresuotas imtis desovietizacijos veiksmų savo savivaldybėje. Tokia situacija reikštų, kad sprendimai bus ne tiek istoriniai ar vertybiniai, kiek priklausomi nuo asmeninių interesų ar buvusios lojalumo sistemos.

Mano vertinimas: siūlymas perduoti sprendimus savivaldybėms turi vertės vietos demokratijai, tačiau visiškas centralizuotos Desovietizacijos komisijos atsisakymas gali pakenkti nuoseklumui ir istorinės atminties politikos kryptingumui. 

Desovietizacija yra ne tik kultūrinis ar istorinės atminties klausimas – tai ir geopolitinis signalas, ypač dabartinėje saugumo situacijoje. Todėl racionaliausia būtų siekti balanso tarp vietos savarankiškumo ir nacionalinio koordinavimo – kad vietos gyventojų balsas būtų girdimas, bet būtų ir apsauga nuo galimo šališkumo ar ideologinio revanšo.“

Kęstas Šlama: „Desovietizacijos komisija yra būtina“

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Kęstas Šlama:„Keista matyti tokį siūlymą žinant, kad 2022 m. gruodį sprendimas dėl Desovietizacijos komisijos steigimo Seime priimtas net 103 balsais UŽ (iš viso balsavime dalyvavo 109 Seimo nariai). Už balsavo ir mūsų kraštiečiai J. Sejonienė, V. Fiodorovas, T. Bičiūnas.

Akivaizdu, kad komisijos steigimą paskatino ne kas kita, kaip daugelio Lietuvos savivaldybių neveiklumas ir lyderystės stoka pašalinant iš viešosios erdvės autoritarinius ir totalitarinius režimus galinčius propaguoti objektus.

Būtent dėl šių priežasčių Desovietizacijos komisija yra būtina – joje dirba asmenys, turintys tinkamą kvalifikaciją ir prieigą prie sprendimų priėmimui reikalingos informacijos, jie yra neutralūs, nesusiję su konkrečiomis vietovėmis ar objektais. Komisijos specialistai turi visas sąlygas priimti objektyvius sprendimus. 

Kėdainių rajone turime istorijų, kai savivaldybėje nebuvo valios atsisakyti su sovietmečiu susijusių gatvių pavadinimų. Klausimas keltas ne kartą, bet, nesiryžtant apsispręsti, suerzinti gyventojai, galų gale laukta būtent Desovietizacijos komisijos nurodymų.

Kalbant apie gatvių pavadinimus, manome, kad dažnu atveju gyventojus trikdo ne pats gatvės pavadinimo keitimas, o galimos išlaidos, atliekant juridinius veiksmus su toje vietoje esančiu registruotinu nekilnojamuoju turtu. Manome, kad šias išlaidas, jei tokios atsirastų tik dėl gatvės pavadinimo keitimo, turėtų prisiimti savivaldybė.“