Atliekų perdirbimo gamykla Kėdainiuose plečia savo veiklą
Kėdainiuose jau kurį laiką veikianti elektronikos atliekas perdirbanti įmonė „Baltic Recycling“ plečia savo veiklą./ Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.
Sunerimo, kad miestas gali būti dar labiau teršiamas
Kėdainiuose jau kurį laiką veikianti elektronikos atliekas perdirbanti įmonė „Baltic Recycling“ plečia savo veiklą. Dėl šios priežasties buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kuris sukėlė nerimą daliai kraštiečių. Vis dėlto savivaldybė ir aplinkosaugininkai ramina – nors kai kurie ataskaitos skaičiai ir skamba baisiai, realiai ši įmonė teršia aplinką ženkliai mažiau nei kitos mūsų krašte veikiančios įmonės, tačiau visuomenės sveikatos specialistai yra kiek kitokios nuomonės.
Didinti gamybą apsisprendė dar 2020 metais
Kaip informavo Kėdainių rajono savivaldybė, įmonė planuoja didinti gamybos pajėgumus. Jų apimtis jau buvo nustatyta 2020 m. spalio 13 d. gautoje Aplinkos apsaugos agentūros išvadoje dėl atliekų perdirbimo gamyklos statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo. Leidimus statyti papildomus gamybinius pastatus įmonei savivaldybės administracija išdavė 2021 metais.
„Įvertinus pateiktus atrankos dokumentus galima daryti išvadą, kad Kėdainių miesto ir rajono gyventojų kokybė dėl šiuo metu veikiančios atliekų perdirbimo gamyklos pajėgumų didinimo neturėtų keistis.
Planuojama aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis yra labai maža lyginant su Kėdainių miesto pramonės rajone šiuo metu veiklą vykdančiomis įmonėmis, o NOx ir CO susidarys iš dujinių šildytuvų. Todėl aplinkos oro kokybei ši ūkinė veikla negali turėti jokios įtakos“, – teigė savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus l. e. p. vedėja Gintarė Kundrotaitė-Kozins.
Nusistovėjus sausiems orams jau ir dabar oro tarša kietosiomis dalelėmis pasiekia ir pavojingą lygį, kai lauke nepatartina būti mažiems vaikams bei žmonėms, turintiems kvėpavimo takų ligų, tad papildomi teršalai šios situacijos tikrai nepagerins.
Aut. past.
Ji pridūrė, kad kadangi įmonė yra įsikūrusi pramoniniame rajone, netoliese AB „Lifosa“, triukšmo problema gyventojams nėra aktuali, nors įmonėje apdirbami metalai, o ši ūkinė veikla pasižymi išties didele garsine tarša.
Kadangi įmonė netvarko jokių biologiškai skaidžių ar kitokių komunalinių atliekų, kurios skleidžia nemalonius kvapus, nemalonių kvapų ji neskleidžia.
Tarša skaičiuojama… tonomis
Tiesa, nenuostabu, kad gyventojams kilo klausimų, mat pateiktoje ataskaitoje matyti, kad tam tikri taršos vienetai per metus skaičiuojami net… tonomis.
Štai, pavyzdžiui, planuojamos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą deginant gamtines dujas bus išmetamas anglies monoksidas (CO) ir azoto oksidai (NOx). Numatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos objekto atmosferos taršos šaltiniai dirbs tik šildymo sezonu (t. y. 5 280 valandų per metus), o per metus iš jų bus išmetama 1,013 t NOx ir 0,397 t CO oro teršalų.
Iš pastato vidaus patalpų į aplinkos orą pro vartus pateks 2,467 t kietųjų dalelių, plastiko smulkinimo metu į aplinkos orą iš stacionaraus organizuoto oro taršos šaltinio bus išmetama 1,68 t kietųjų dalelių.
Vis dėlto atlikus objekto į aplinkos orą išmetamų teršalų sklaidos matematinį modeliavimą pažemio sluoksnyje, nustatyta, kad didžiausios oro teršalų koncentracijos pasiekiamos įmonės teritorijoje virš taršos šaltinių. Kadangi įmonė veiklą vykdys Kėdainių miesto pramonės rajone, kur aplink daug pramonės įmonių, o šalia yra trąšų gamintoja AB „Lifosa“, atitinkamai gaunamos ir ženkliai didesnės teršalų koncentracijos su fonu lyginant be fono, tačiau tikinama, kad jokios žalos gyventojams dėl to nebus.
Oro kokybė Kėdainiuose ne visuomet būna gera
Tuo tarpu Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras į situaciją žvelgia kiek realistiškiau ir teigia, kad kietąsias daleles vėjo gūsiai laisvai gali pernešti ir iki miesto, tad tikėtina, kad oro kokybė Kėdainiuose gali protarpiais šiek tiek dar labiau pablogėti. Nusistovėjus sausiems orams jau ir dabar oro tarša kietosiomis dalelėmis pasiekia ir pavojingą lygį, kai lauke nepatartina būti mažiems vaikams bei žmonėms, turintiems kvėpavimo takų ligų.
„Anglies monoksidas (CO) – pagrindinė toksiškai veikianti smalkių dalis, susidaranti nevisiškai sudegus medžiagoms, turinčioms anglies. Įkvėpimo metu CO, jungdamasis su hemoglobinu, sudaro karboksihemoglobiną (COHb), kuris neperneša deguonies ir gali sukelti hipoksiją (deguonies koncentracijos kraujyje sumažėjimą).
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras į situaciją žvelgia kiek realistiškiau ir teigia, kad kietąsias daleles vėjo gūsiai laisvai gali pernešti ir iki miesto, tad tikėtina, kad oro kokybė Kėdainiuose gali protarpiais šiek tiek dar labiau pablogėti.
Aut. past.
Pažeidžiamos grupės: kūdikiai, maži vaikai, asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kvėpavimo takų ligomis, nėščiosios“, – teigė VSB specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Agnė Ruzgutė.
Ji pridūrė, kad lengvas apsinuodijimas anglies monoksidu paprastai pasireiškia galvos skausmu, nuovargiu, pulsavimu smilkiniuose, taip pat gali pykinti arba kamuoti vėmimas. Didesnis apsinuodijimas pasireiškia mieguistumu, sumišimu, padažnėjusiu pulsu, o itin dideli CO kiekiai lemia sąmonės netekimą, širdies veiklos sutrikimus ar net mirtį. Vis dėlto sunkūs apsinuodijimai CO įvyksta retai – gaisro ar ekstremaliosios situacijos metu, kuomet dujų koncentracija aplinkoje ypač padidėja.
„Oro tarša labai priklauso nuo klimato sąlygų: santykinės oro drėgmės, temperatūros, kritulių, vėjo krypties ir greičio. Kietųjų dalelių poveikis sveikatai turi būti vertinamas atkreipiant dėmesį ir į kitus taršos šaltinius: transporto išmetamąsias dujas, pramonės įmones, kaminus, krosnis, židinius, katilines ir kt. Taip pat, sezoniškumą, nes šaltuoju metų periodu suintensyvėja šildymas“, – teigė VSB specialistė.
Palijus oro tarša Kėdainiuose dabar yra žema, tačiau dar visai neseniai ji buvo išaugusi nusistovėjus ilgiems sausiems ir karštiems orams.
1 Komentaras
Ar nekeista, kad nėra šios įmonės vadovo komentaro? Kiekviena naujai statoma gamykla turi gauti visus leidimus atitinkančius teisės aktams. Iš straipsnio matome, kad taip ir yra antraip statyboms leidimas neišduodamas. Kiek supratau, įmonė tik rūšiuos uždarame gamybos procese. Gamykla yra vos ne Lifosos teritorijoje, skiria tik tvora. Dujos, kaip ir miesto katilinėje naudojamos tik patalpų šildymui bet to miesto katilinė karštą vandenį ruošia ištisus metus. Kiekviena nauja statoma gamykla turi gauti įvairių leidimų, kaip ir intensyviai naujai statoma dviračių gamykla, kuri gamins, surinkinės įvairaus dizaino dviračius, jų priekabas iš metalo, plastiko, polietileno ir t.t. juos pjaustys, gruntuos, dažys ir t.t. Gruntas, dažai tikriausia ne vandeniniai. Planuoja, kad dviračių gamykloje dirbs 400-600 darbuotoju, kurie per metus gamins tūkstančius įvairių gaminių ir tai bus kone didžiausia Europoje gamykla. Taip pat turi triukšmo ir taršos vertinimus ir poveikio gamtai, orui analizes. Jeigu straipsnyje minimos tonos tai kiek tonų išmeta Lifosa, miesto katilinė kūrendama dujas? Rinkos aikštė apie šias statybas plačiai ir ne kartą rašė bet kad miestas gali būti dar labiau teršiamas ir apie galimą poveikį …daliai sunerimusiems kraštiečiams… su visuomenės sveikatos biuro specialistės komentaru nėra. Užimtumo tarnyba trimituoja apie vis dažniau užsidarančias įmones ir dešimtimis atleidžiamus darbuotojus. Lifosa kuris laikas dirba su pertraukomis, o po remonto, neribotą laiką visai nedirbs. Tai 1000 darbuotojų bus prastovose arba net atleidžiami. Gal visai reikia uždaryti pramonės rajoną? Eile metų skatinama rūšiuoti visas atliekas, nevežti išmetimui į gamtą tame tarpe ir buitinę techniką, o iš namų kiemo arba patys vežame nemokamai priduoti į stambiagabaričių surinkimo aikšteles, o kur visa tai toliau išveža ir koks jų likimas nesusimąstome. Gal jūs už Zabieliškio savartino plėtrą ir ten vežkime? Gerai, kad atsiranda tokios gamyklos, kurios rūšiuoja ir išgabena naujiems gaminiams gaminti.