Atgaivinti sielą kviečia nuostabi paroda J. Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje

Rūta ŠVEDIENĖ

Ateinu į parodos „Spalvų atgaiva“, kurią surengė Lietuvos dailininkų grupė „Individualistai“ atidarymą Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje. Tik įėjus, pasitinka ryškūs, spalvoti, tobulai apšviesti paveikslai. Taip, muziejaus-galerijos erdvė labai tinkama geriems, profesionaliems darbams. Parodos atidaryme kalbėję menininkai vienbalsiai sakė, kad Kėdainius, šią galeriją žino visi menininkai. Ne vienas jų čia yra lankęsis, eksponavęs savo darbus. Šįkart savo darbus pristato grupė „Individualistai“, kurios įkūrėjas yra Kėdainių garbės pilietis, tapytojas, pedagogas, kritikas Aloyzas Stasiulevičius.

„Individualistai“ ‒ kas tai?

Taigi, J. Monkutės-Marks muziejuje rudens parodų sezonas pradedamas spalvingai.

Šioje parodoje trylika „Individualistų“ tapytojų grupės dailininkų ‒ Svajūnas Armonas, Ričardas Bartkevičius, Jonas Butkevičius, Jonas Daniliauskas, Linas Gelumbauskas, Pranas Gudaitis, Gintaras Palemonas Janonis, Arvydas Kašauskas, Juozas Pranckevičius, Giedrė Riškutė-Kariniauskienė, Aloyzas Stasiulevičius, Lilija Valatkienė, Gražina Vitartaitė ‒ eksponuoja savo paveikslus.

Dailininkus vienija panaši kūrybinė koncepcija – jie siekia išsaugoti ir puoselėti savo krašto – Lietuvos dailės tradicijas, besiremiančias arsininkų tapyba, padėjusia pamatus Lietuvos moderniajai tapybai. Grupė „Individualistai“ ‒ subūrusi įvairaus braižo, skirtingų kartų menininkus, neabejingus savo krašto kultūrai, nepamiršusius istorijos, etninių šaknų ir ieškančius kelių, kaip moderniai sujungti paveldėtas tradicijas su šiuolaikine daile. 

Šios grupės įkūrėjas – kėdainiečiams gerai žinomas Kėdainių garbės pilietis, tapytojas, pedagogas, kritikas Aloyzas Stasiulevičius. Šiuo metu grupėje yra 14 narių, pirmininkas ‒ Svajūnas Armonas. Kitais metais grupė minės savo veiklos 30-metį.

Kokia ši paroda?

Parodos „Spalvų atgaiva“ kuratorius Jonas Butkevičius apie parodą pasakojo taip: „Mus vienija žaidimas spalvomis ir rėmimasis lietuviško liaudies meno tradicijomis. Arsininkai pradėjo tą tradiciją. Jie atvažiavo iš Paryžiaus, atsivežė šiuolaikinį prancūzų meną, bet kartu rėmėsi lietuvių liaudies menu. Tai mes, „Individualistai“, esame arsininkų tradicijų tesėjai.

Šiandien noriu pasidžiaugti A. Stasiulevičiaus darbais. Tai vienas geriausių per istoriją Lietuvos tapytojų. A. Stasiulevičius – nuostabus Vilniaus dainius. Prof. Romualdas Grigas yra sakęs: „sustyguoti miesto (urbanistiniai) siluetai primena M. K. Čiurlionio impresionistines, simbolines vidinių sielos virpesių pagimdytas sonatas“.

Jonas Daniliauskas ‒ Lietuvos kaimo dainius. Jis keliauja po kaimus, renka medžiagą, nes daug ko greitai ir neliks. J. Daniliauskas sako, kad tapyba yra jo antroji kalba.

„Aš kalbu per spalvas ir per vaizduojamus objektus. Tapybos kalba yra universali: kur benuvyktum, gera meninė kalba bus visada suprasta“. Profesorės Gražinos Vitartaitės darbai yra filosofiški, permąstyti, turi panašumo į Čiurlionio darbus, labai lietuviški, matyti, kad tapytoja myli Lietuvos gamtą, piliakalnius, ežerus, upes. Jos darbuose yra mistikos. Ji tarsi kviečia ramiai estetinei meditacijai, kupinai džiaugsmo, vidinės dermės, svaiginančio laisvės pojūčio.  

Svajūnas Armonas ‒ labai puikus tapytojas, kurio kūryboje justi prancūziška dvasia. Anot A. Stasiulevičiaus, jam rūpi aktualios specifinės tapybos kalbos problemos – spalvos kultūra, kompozicijos meistrystė, elegantiškas piešinys. Jis turi puikią spalvinę klausą.

Juozas Pranckevičius ‒ puikus verslininkas ir mecenatas, puikus tapytojas. Tapo gamtos, urbanistinius ir marinistinius peizažus, natiurmortus, abstrakčias kompozicijas.

Gintaro Palemono Janonio darbai labai įdomūs, spalvingi. Jis tapo peizažus, figūrines kompozicijas, interjerus. 

Arvydas Kašauskas labai puikus, jo darbai specifiniai, lyg būtų vitražiniai, lyg koliažiniai, tapo teptuku, bet atrodo lyg mentele. Pats sakosi, kad orientuojasi į tradicinius dalykus, žiūri daugiau atgal, į kultūros istoriją.

Pranas Gudaitis yra A. Stasiulevičiaus mokinys, jo kūryba pasižymi plačiu kūrybos diapazonu, darbai laisvi, emocionalūs, sklidini optimistinės nuotaikos, yra labai aukštos spalvinės kultūros. Jis daug tapo iš gamtos, kuri jam yra įkvėpėja ir kūrybos stimulas“.

Apžvelgusi visą parodą, muziejaus-galerijos kuratorė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė sako: „Ekspozicija galiu tik pasidžiaugti, kad tiek talentingų ir savo stilistika, tematika bei koloristika skirtingų autorių kūrinių darniai užpildo galerijos sales ir, netgi būdami tokie individualūs, vieni kitus papildo. Tikiu, kad parodos lankytojai atras širdžiai artimų autorių kūrybą.

Sunku įvardinti man labiausiai patikusio autoriaus kūrybą, nes kiekviename paveiksle įžvelgiu įdomių detalių, tyrinėju spalvų pasirinkimus, kompozicijas. Savo faktūriškumu ir gyvumu sužavėjo Aloyzo Stasiulevičiaus kūriniai, dėmesį patraukė Jono Daniliausko pasirinktos temos ir šmaikštūs pavadinimai. Lino Gelumbausko spalvinė gama švelni ir išsiskirianti. Arvydo Kašausko stilius taip pat man artimas. Norėtųsi nuvykti į dar nelankytas Juozo Pranckevičiaus kūriniuose vaizduojamas vietoves. Ekspozicijoje gyvu spalvingumu išsiskiria ir parodos kuratoriaus Jono Butkevičiaus darbai.

Pakalbinus kiekvieną iš šių kūrėjų, išsyk tapo aišku – juos visus vienija menininko talento dovana, meilė menui, ryškios kūrybinės idėjos. Paklausti, ką dažniausiai tapo, tapytojų grupės nariai nebuvo vieningi. Apie kiekvieno iš jų skirtingumą byloja jų grupės pavadinimas. Vieni iš jų tapo abstrakcijas, gamtos peizažus, kiti – urbanistikos ir architektūros elementus, dar kiti – formas, žmonių portretus“.

Pagiriamieji žodžiai Kėdainiams, galerijai, menininkams

Dailėtyrininkė doc. Nijolė Tumėnienė per parodos atidarymą sakė: „Pirmiausia noriu pasakyti, kad vilniečiai menininkai labai gerai žino Kėdainius. Čia yra labai svarbi mūsų istorijos dalis. Turiu omeny Radvilų nuopelnus, jų paminklą, katedrą, kurioje yra jų kripta. Viską mes žinom ir gerbiam.

Ši galerija mums taip pat žinoma, nes čia vyksta įdomios parodos. Iš mūsų čia ne vienas yra atvažiavęs ir eksponavęs savo kūrybą. Čia mes neatsitiktinai. Čia, šitame mieste, šitoje galerijoje,  trylika dailininkų norėjo surengti parodą. Tai yra „Individualistų“ grupė. Iš kur tas terminas?

Ketvirtam 20 amžiaus dešimtmety tas supratimas atsirado kaip meninio stiliaus savybė. Kiekvienas dailininkas turi sukurti savo meninį stilių. Neužtenka mokėti tapyti, turi turėti savo individualų stilių.

Kas juos sieja? Daugiausia sieja spalvos aktyvumas. Visi darbai yra spalvingi. Arba ryškios kontrastinės spalvos, arba subtilios, su toniniais parėjimais. Viskas tarsi eina per spalvas ‒ emocinis suvokimas, poveikis žmogui ir aktyvumas. Nuo to priklauso pagrindinė paveikslo nuotaika. Svarbu ir kompozicija, ir kita, bet visgi svarbiausia koloritas. Šita paroda yra labai aukšto meninio lygio, žmonių, turinčių didelę kūrybinę patirtį, menininkų iš prigimties. Tikėsimės, kad ši paroda turės pasisekimą tarp kėdainiečių“.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, įteikdamas gėlių menininkams ir muziejaus darbuotojams, sakė: „Kiekvienas parodos atidarymas šiame muziejuje yra tarsi nedidelė šventė. Neseniai keturis savaitgalius minėjome miesto jubiliejų ir galima drąsiai sakyti, kad šiandien yra penktas savaitgalis, kai švenčiame savo miesto gimtadienį.

Mes čia ateiname, kad žiūrint į nuostabius kūrinius, džiaugtųsi mūsų siela, čia mes pabendraujame, kalbamės, diskutuojame, pailsime po sunkios darbo savaitės. Tariu ačiū visiems menininkams už galimybę pamatyti tikrai nuostabius kūrinius, dėkoju direktorei Daliai ir visam muziejaus kolektyvui, kad organizuoja tokias parodas, suburia menininkus, ačiū visiems, kurie lankotės parodose. Drįstu sakyti, kad mes jau esame tarsi viena šeima“.