Atėmusi vieną, davė kitą: kaip pandemija davė startą naujam verslui

Eglė KUKTIENĖ

Sakoma, kad nesėkmė – tai galimybė viską pradėti iš naujo. Pandemija išgrynino šias galimybes. Žinoma, ne visada užtenka tik didelio noro. Reikia ir padrąsinimo iš šono, ir patirties, ir pažįstamų žmonių, ir idėjos bei dar daug kitų „ir“, kurie leistų tas nesėkmes paversti galimybėmis.

Kraštietė fotografė Irina JURKĖNIENĖ neslepia, kad prasidėjusi pandemija iš pradžių nieko gero nežadėjo. Švenčių, renginių nebuvo, o griežtai ribojami kontaktai nuo fotoaparato objektyvo paslėpė žmonių veidus. Tačiau veikli moteris nusprendė, kad nereikia laukti, kol karantinas atlaisvės, ir stačia galva nėrė į reklamos verslą.

Trūko ne tik užsakymų

Pašnekovė šypsosi – pandemijai prasidėjus trūkti ėmė ne tik užsakymų. Jai trūko žmonių, kolegų, su kuriais galėtų dirbti, kurti, augti.

„Bendra situacija su pandemija mane ir įstūmė į reklamą. Renginių beveik neliko, švenčių irgi. Reikėjo kažką galvoti. 

O ir studiją uždariau dėl dviejų priežasčių: mažai buvo užsakymų viduje, lauke, tačiau kartu man pasidarė be galo liūdna vienai dirbti 100 kv. metrų dydžio patalpose. Labai trūko žmonių ir bendravimo.

Taip atradau bendradarbiavimo centrą „Spiečius“, būdama ten atsigavau, kaip žmogus, vėl gavau bendravimo eliksyro ir ėmiau galvoti, ką gi reikės daryti toliau“, – sako Irina.  

Patirties buvo

Tad galima paklausti, kodėl būtent reklama? I. Jurkėnienė pasakoja turinti patirties šioje sferoje, baigusi ne vienus mokymus, o ir reklamos be fotografijos jau būtų sunku įsivaizduoti…

„Pirmasis susižavėjimas reklama buvo per pirmąją stažuotę Budapešte, Vengrijoje. Ten stažavausi „Uniomedia PR“ reklamos agentūroje kaip fotografė.

Man tai buvo kažkas WOW! 

Kiekvienas rūpinosi savo klientu, rašė, kūrė straipsnius, organizavo renginius, dalyje jų aš irgi buvau kaip fotografė, ir mano nuotraukos buvo publikuojamos portaluose bei laikraščiuose“, – pasakoja Irina ir sako, jog paskutinę stažuotės dieną, kartu riekiant pyragą jos kolegos paklausė, ką ji veiksianti kai grįš namo. „Kursiu reklamos agentūrą, panašią, kaip jūsų“, – tuomet atsakė jiems Irina, tačiau jos ambicingiems planams išsipildyti dar nebuvo laikas. 

„Deja, manęs su mano kūrybinėmis idėjomis Kėdainiai nesuprato.

Man buvo labai liūdna dėl to, bet…  pirmieji žingsneliai jau buvo padaryti. 

Toliau tobulinau įvairias komunikacijos, brendingo ir SEO žinias, daugybė kursų, seminarų, kurie ir dabar vis dar nesibaigia. 

Visada esu už organiškus ir kitokius marketingo, reklamos sprendimus. Taip krypsta ir visa socialinė erdvė, mūsų kasdienis gyvenimas internete. Todėl duoti truputį daugiau yra kur kas didesnis malonumas nei suspaudus laikyti savo unikalias idėjas. 

Kėdainiai  bendrame Lietuvos kontekste yra be galo kūrybiškas miestas, mes turime daug meninių, sporto šakų, kurių atstovai garsina mūsų kraštą ne tik šalies ribose, bet ir jos ribų. Kuo toliau tuo daugiau matau, kad ir mūsų nuostabus miestas auga šia linkme, labai dėl to džiaugiuosi“, – neslepia pašnekovė.

Rekomenduoja vieni kitiems

Galvodama apie tai, kaip čia reikės toliau gyventi, tobulindama žinias, lankydama  mokymus, Irina sukūrė savo reklamos agentūrą „ScarFa“. Taip  ji ir susipažino su pirmaisiais savo klientais. Vėliau atradusi laisvai samdomų darbuotojų grupes socialiniame tinkle ir ten susirado keletą kontaktų. O vėliau… vėliau viskas tapo labai natūralu ir nauji klientai jau ieško jos, o ne ji jų.

„Jei esi geras specialistas, tai užsakovai jau patys tave rekomenduoja kitiems. 

Dabar ne aš  ieškau sau klientų, bet patys klientai ieško manęs. Tad mano pagrindinė užduotis yra padaryti taip, kad jie sugrįžtų arba atvestų man naujus žmones“, – sako Irina.

Pašnekovė priduria, kad produktus, su kuriais dirba, myli, jais tiki.

„Aš tikiu produktais su kuriais dirbu. Nes visada turiu galimybę juos pačiupinėti gyvai, paragauti, ištestuoti. Tačiau kuo ilgiau tenka dirbti su vienu konkrečiu produktu, tuo daugiau atrandu jame naujumo, ko nors, ko net nesitikėjau esant, kažko stebuklingo“, – sako I. Jurkėnienė. 

Filtrai keičia žaidimą

Neabejotinai dirbant reklamoje, kuriant nuotraukas – modelis, kaip ir produktas, kuris yra reklamuojamas, tampa visos reklamos ašimi. Juk būtent modelio veidas reklamuos odos kremą, plaukai – šampūną, graži oda – priežiūros priemones, o figūra ir apranga reklamuos drabužius.

Irina sako, kad šiais laikais modelį rasti tampa iššūkiu.

„Esu jau seniai pastebėjusi, kad tik reikia paskelbti kokius modelių „pageidavimus“, ir, turint idėją ir grožio specialistų komandą, norinčių dalyvauti atsiranda labai daug.

Tik reikia kruopščiai rinkis, o tai nėra lengva, nes šiandieniniai socialinių tinklų profiliai labai pakeisti, arba teisingiau sakant, labai pagražinti įvairiais filtrais. Kartais net nežinai, kas ateis fotografuotis.. Bet toks šių dienų pasaulis, tokia realybė, turime prie jos prisitaikyti“, – sako Irina.  

Reikia kitokių

Pasirodo, kad ir modeliai šiais laikais jau toli gražu ne visada tokie, kaip daugelis vis dar įsivaizduoja. Nebereikia vien tik jaunų, perdėm lieknų, aukštų ir kaulėtų merginų. Verslas eina arčiau žmogaus, savo kliento – moters, kuri gali būti su pilvuku, kuri gali turėti raukšlių, kuri gali sūpuoti anūkus. Moters, kokiomis mes esame gyvenime.

„Kai atsiranda poreikis, atsiranda ir niša kurti kažkaip kitaip. 

Jau pernai metais pastebėjau, kad auga poreikis vyresnio amžiaus modelių. Dirbau su rūbų parduotuvėmis, kurioms jau netiko standartinės jaunos lieknos merginos, nes rinka irgi keičiasi, eina arčiau kliento, todėl ir perkamoji galia amžiaus grupėse sakyčiau pasiskirstė. 

Klientai nori matyti savo amžiaus žmones reklamose, nori tapatinti juos su jais, o ne su jauna, liekna, kažkada praeity buvusia savo versija. 

Daugelis parduotuvių irgi pakoregavo savo dydžių paletę, nes ir ilgas karantinas pakeitė dalies klienčių formas“, – kalba pašnekovė. 

Grožio miestas

Pasirodo, Kėdainius galima apibūdinti ir taip – grožio miestas, arba grožio specialistų namai. Irina sako, kad ko jau ko, o gerų grožio meistrių čia netrūksta.

„Aš jau seniai sukuosi su idėjiniais ir barteriavimo principu paremtais santykiais su žmonėmis. Juose yra be galo daug talentingų žmonių, su kuriais jau ne kartą esu dirbusi, todėl galiu drąsiai pasakyti, kad tai stipri, žinanti ko nori komanda, su kuria visuomet padarome maksimumą.  

Kėdainiai yra grožio kūrėjų meka, nors miestas ir nedidelis, bet savo amato meistrų mes tikrai turime“, – neslepia Irina. 

Ji pridūrė, kad prieš imantis didelio projekto, pravartu su kai kuriais žmonėmis, potencialiais ilgalaikiais komandų nariais, padirbėti mažuose projektuose. Žmonės skirtingi, skiriasi jų matymai, tačiau visada galima rasti bendrų sąlyčio taškų.

„Atsiminkime, kad kiekvienas žiūrėdamas pro langą gali matyti visiškai skirtingas detales. Galima net išbandyti šį metodą realybėje: atsistokite abu prieš langą ir užrašykite pirmus 5 dalykus, kuriuos pamatote pro langą. Ir palyginkite. Pamatysite, kad  greičiausiai jie skirsis.

Tad čia kaip ir bet kurioje veikloje, tą patį dalyką matome skirtingai, bet abi pusės yra teisios. Jas sujungus galima gauti puikius rezultatus“, – įsitikinusi Irina.