Ateities profesija – ir gestų kalbos vertėjai
Artimiausiu metu lietuvių gestų kalbos vertėjų paklausa dar labiau išaugs./ Eriko Ovčarenkos/ BNS nuotr.
Lietuvoje auga gestų kalbos vertėjų paklausa, o specialistų labai trūksta. Tai galėtų tapti perspektyviu profesijos pasirinkimu būsimiesiems studentams.
Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo šios srities profesijos atstovus įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą.
Pasak profsąjungos, tokia priemonė leistų padidinti gestų kalbos profesijų atstovų atlyginimus, darbo sąlygas ir paskatinti daugiau žmonių studijuoti šią profesiją, kurios darbuotojų šalyje labai trūksta.
Paslaugos – vis paklausesnės
„Tai – rimta problema. Lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugos tampa vis paklausesnės, jų vis dažniau prireikia tiek valstybinėms institucijoms, tiek ir privatiems asmenims. Deja, šiuo metu galime patenkinti tik dalį poreikių. Ypač sudėtinga situacija regionuose, kai kur išvis nėra lietuvių gestų kalbos vertėjų, kaip ir norinčiųjų mokytis šios profesijos“, – sako „Solidarumas“ pirmininkė Danguolė Dragūnienė.
Gestų kalbos vertėjų trūkumo problemą, pasak jos, dar labiau apsunkina švietimo srityje prasidėjęs įtraukusis ugdymas – mokyklose vis dažniau prireikia gestų kalbos vertėjų, kurie padėtų mokiniams, turintiems klausos negalią, lengviau įsisavinti informaciją pamokų metu.
Šiuo metu Lietuvoje dirba vos apie 110 lietuvių gestų kalbos vertėjų. Per pastaruosius metus norą mokytis šios profesijos išreiškė tik keletas žmonių.
Aut. past.
Be to, D. Dragūnienės nuomone, artimiausiu metu šios profesijos paklausa dar labiau išaugs, kai Lietuvoje įsigalios į nacionalinę teisę perkeltos Europos Sąjungos direktyvų nuostatos. Pagal jas, visa valstybės institucijų skelbiama informacija turės būti pritaikyta žmonėms su negalia.
Algos per mažos
„Solidarumas“ pirmininkės teigimu, gegužę profsąjungai pavyko padidinti koeficientus, kuriuos taikant apskaičiuojamos algos, bet, anot jos, to tikrai nepakanka ir įsisenėjusių problemų neišsprendžia.
Pasak D. Dragūnienės, šiuo metu Lietuvoje dirba vos apie 110 lietuvių gestų kalbos vertėjų. Daugiausiai jų yra Vilniuje, o kai kuriuose regionuose – išvis nėra tokios profesijos atstovų. Jos teigimu, per pastaruosius metus norą mokytis šios profesijos išreiškė tik keletas žmonių.
