Archajiškas mūsų kultūros ir dvasios jungtis galite patirti vos per 17-ka magiškų minučių
Projekto autoriai meistriškai sujungė senąją lietuvių kultūrą su šiuolaikiniu menu. Rezultatas kiekvienam lankytojui dovanoja ypatingą patirtį, primenančią fantastinę sapno būseną./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Sutartinės, baltiški simboliai, M. K. Čiurlionio pasaulėvaizdis, kinetinė animacija, gamtos garsų ir elektroninės muzikos skambesio dermė. Vienu metu jusles užliejant tokiai menų sintezei patirti magišką įspūdį į Kėdainių krašto muziejaus Vinco Svirskio kryžių salę buvo pakviesti kėdainiečiai. Čia pristatyta tarpdisciplininė instaliacija „Sutartinai“, kurią muziejaus svečiai išvysti, išgirsti ir pajausti dar gali iki pat kovo 30-osios, 15 val., muziejaus darbo laiku.
Beribė menų jungtis
„Kėdainiečiams pristatome Kauno kultūros centro projekto „Sutartinai“ sceninį reginį, kuris jungia archajišką mūsų kultūrą ir dvasią, baltiškus simbolius su M. K. Čiurlionio pasaulėvaizdžiais ir jo romantizmu, – detaliau apie meninę instaliaciją, kurią geriau kartą patirti pačiam nei kelissyk apie ją išgirsti, pasakoja viena iš šio projekto autorių, kinetinės animacijos kūrėja grafikos dizainerė Aurėja Jucevičiūtė. – Ant didžiulių baltų drobių svečiai pamatys 17-kos minučių trukmės audiovizualinę animaciją, kurioje atpažins M. K. Čiurlionio darbus – ne tiesiogiai, bet jo kūrinių inspiraciją. Animaciją papildo erdviniai tekstiliniai paukščiai, sukurti Kauno kultūros centro tekstilės studijos „Gijų soda“ (vad. Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė) auksarankių.
Visą šį reginį lydi kompozitoriaus Donato Bielkausko kurtas garso takelis – elektroninėje muzikoje atgyja gyvai įrašytas Baltijos jūros garsas bei daugybė kitų, o ypatingą meditacinį potyrį leidžia pajusti dar skambančios ir lietuvių liaudies sutartinės, atliekamos Kauno kultūros centro sutartinių giedotojų grupės „Sasutalas“, – toliau pasakoja A. Jucevičiūtė. – Šiandien, pristatymo renginyje, publika pajuto ir judesio magiją, kurią skleidė šokio trupės „ULNA Company“ bei Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos mokiniai (režisierė, choreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė).“
Erdvė primena sapną
A. Jucevičiūtė publikai pristatytą tarpdisciplininę meno instaliaciją prilygina meditacijai bei sapno potyriui.
„Daugelis šį reginį įvardija kaip sapną, – pasidalina pašnekovė. – M. K. Čiurlionis taip pat kūrė tarsi fantastinę erdvę, panašią į sapną, į kurį mes įsiliejame, o paskui būna sunku iš jo išeiti. Visa tai keliauja per pasirinktą paukščių leitmotyvą, nes ir scenografijoje matome kabančius paukščius. Jie yra pagrindinis jungiamasis simbolis.“
Viešnia tiki, jog būtent tarpdiscipliniškumas, siužetas, paliečiantis skirtingas temas, atveriantis skirtingus vaizdinius bei įtaigiai derantis folkloro, gyvosios gamtos ir elektroninės muzikos skambesys pagauna publikos dėmesį.
„Daugelis šį reginį įvardija kaip sapną. M. K. Čiurlionis taip pat kūrė tarsi fantastinę erdvę, panašią į sapną, į kurį mes įsiliejame, o paskui būna sunku iš jo išeiti. Visa tai keliauja per pasirinktą paukščių leitmotyvą, nes ir scenografijoje matome kabančius paukščius. Jie yra pagrindinis jungiamasis simbolis.“
A. Jucevičiūtė
Iš naujo atranda sutartines
Renginio metu publika galėjo išgirsti gyvai atliekamas sutartines. A. Jucevičiūtė pabrėžė, jog šio ypatingo žanro lietuvių liaudies dainos vėl atgyja ir sulaukia dėmesio.
„Sutartinės, kaip ir kabantys sodai, įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Matau, kad šie dalykai tampa vis aktualesni, grįžta jų populiarumas. Tai rodo, kad žmonėms to reikia, – sakė pašnekovė. – Prisiminkime, kad ir „Eurovizijos“ konkurse skambėjusioje dainoje buvo panaudoti tam tikti sutartinių motyvai.
Kai folkloras pateikiamas šiuolaikinėmis formomis, jaunimui jis atrodo išties patrauklus.“
Pasak A. Jucevičiūtės, sutartinės neatsitiktinai tituluojamos išskirtiniu muzikos žanru. Jos – tarsi meditacijos forma, dažniausiai dainuojamos einant ratu, pritariant, sutariant kanonu.
„Netgi pažįstu žmonių, kurie prisijungia prie sutartinių giedotojų grupių ieškodami meditatyvaus potyrio – giedodami sutartines jie atitrūksta nuo kasdienybės, pailsi“, – sakė viena iš projekto autorių.
Genijus suprastas po mirties
2025-uosius paskelbus genialaus menininko M. K. Čiurlionio metais, lietuvių kūrėjai siekia aktualizuoti savo laikmetį anuomet pranokusio, todėl likusio nesuprasto žymiojo kompozitoriaus bei dailininko darbus.
A. Jucevičiūtė atskleidžia, jog M. K. Čiurlionio kūrybos motyvus panaudoti buvo itin lengva, nes ir šis menininkas įkvėpimo sėmėsi iš archaikos, senovės, lietuvių liaudies meno.
„Jis savo muzikoje irgi naudojo sutartines, jas harmonizuodamas. M. K. Čiurlionio paveiksluose taip pat galima įžvelgti baltiškų simbolių. Pavyzdžiui, paveikslas „Žalčio sonata“ ar kiti.
M. K. Čiurlionis, tada buvęs didysis modernistas, kurdamas anuomet visai naują meno rūšį – simbolizmą, rėmėsi mūsų senąja baltų kultūra. Tiesa, suprastas jis nebuvo, o pripažinimo sulaukė tik po mirties.
Su kolege vis juokaujame, kad mudvi darome panašiai kaip M. K. Čiurlionis – imame archainę, baltų kultūrą, patį M. K. Čiurlionį, kurio darbai šiais laikais jau tapę tradicija, ir dar visa tai bandome modernizuoti“, – paaiškino viešnia.
Dabar muziejaus lankytojams pristatomos instaliacijos trukmė – 17 minučių. A. Jucevičiūtė sako, jog reginys ir be gyvų pasirodymų ne mažiau įtraukiantis.
Aut. past.
Atras, ko ieško
Pristatymo dieną renginys truko ilgiau – beveik pusvalandį: gyvai giedotos sutartinės, taip pat žiūrovai stebėjo šokėjų pasirodymą.
Dabar muziejaus lankytojams pristatomos instaliacijos trukmė – 17 minučių. A. Jucevičiūtė sako, jog reginys ir be gyvų pasirodymų ne mažiau įtraukiantis.
„Žmogus ateina pabūti į erdvę, kurioje skamba muzika, matomos projekcijos, animacijos. Tai meditatyvi aplinka. Čia kiekvienas atras, ko trūksta būtent jam: jei stinga įkvėpimo, tikrai įžvelgsite kažką naujo ir tai jus pabudins; o jeigu kaip tik ieškote ramybės, tada ši erdvė taps puikia vieta pabūti su savimi ir nurimti. Kviečiu apsilankyti ir patiems tai patirti“, – intrigavo viena iš projekto autorių.
