Ar socialinių būstų pakaks visiems norintiems?
Socialiniai būstai kiekvienoje savivaldybėje būna apipinti gausybės problemų. Pirmiausia, žinoma, jų nuolat trūksta, o tie, kurie yra, neretai būna pačių gyventojų nuniokojami ir tampa nebetinkami gyventi. Į juos vėl tenka investuoti nemažai pinigų, kad būstai taptų tinkami gyvenimui. O ką jau kalbėti apie Lietuvoje įprastą socialinių būstų išdėstymo tvarką, kuomet didžioji dalis tokių būstų įrengiami viename kvartale, kuris ilgainiui tampa savotišku miesto užribiu.
Siekia išskaidyti
Neseniai Kėdainiuose besilankiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės vienas iš tikslų buvo aptarti projekto „Socialinio būsto fondo plėtra“ įgyvendinimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau yra skyrusi lėšų 45 savivaldybėms naujų socialinio būsto pastatų statybai arba esamų pastatų ar patalpų pritaikymui socialinio būsto paskirčiai.
Pagal ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Socialinio būsto fondo plėtra“ vykdomiems projektams iš viso yra skirta 49,9 mln. eurų ES fondų lėšų. Dar ne mažiau kaip 8,8 mln. eurų projektams įgyvendinti turės skirti savivaldybės.
„Su rajono meru kalbėjome apie socialinių būstų plėtrą. Rajono meras minėjo, kad yra priėmęs sprendimus – yra perkami būstai, nes norima aprūpinti visus žmones, kurie laukia eilėje. Tikslas toks – kad socialiniai būstai būtų ne vienoje teritorijoje, o paskleisti plačiau, kad žmonės būtų integruojami į visuomenę. Manau, kad sprendimas turėtų būti palankus ir, ko gero, gerai, kad bus galima atsisakyti tų didelių socialinių būstų vienoje vietoje, kur daug socialiai remtinų šeimų gyvena. Iki šiol Lietuvoje buvo būtent tokia praktika“, – kalbėjo ministrė.
Kiek nupirks, dar neaišku
Nors metai jau eina pabaigos link, socialiniai būstai dar nėra nupirkti. Tiesa, pirkimai vyksta, ir greitu metu galima tikėtis, kad naujus namus turės kelios eilėje laukiančios šeimos ar socialiai remtini asmenys.
„Pagal patvirtintus teisės aktus socialinio būsto fondo plėtrai nuspręsta pirkti vieno–keturių kambarių butus Kėdainių mieste. Šiuo metu dar nebaigtos vykdyti pirkimų procedūros, todėl tikslius duomenis turėsime, kai bus pasirašytos butų pirkimo–pardavimo sutartys. Savivaldybei pasiūlyti butai yra J. Basanavičiaus, Respublikos, Mindaugo, Liaudies, P. Lukšio gatvėse, Liepų alėjoje“, – teigė rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Audronė Naujalienė.
Taigi nauji perkami būstai yra išskaidyti keliose miesto centro gatvėse. Tiesa, ministerijos mintys socialinius būstus įrengti ne tik miesto centruose, bet ir rajonuose bei kaimuose kol kas neįgyvendintos.
Eilė sumažėjo
Dar pavasarį Kėdainių rajone socialinio būsto sąrašuose buvo per 400 asmenų. Tačiau iki kovo 25 dienos sąrašai buvo gerokai išbraukyti, ir dabar sąrašą sudaro tik 93 asmenys.
„Šiuo metu asmenų ar šeimų, įrašytų į laukiančių paramos būstui išsinuomoti sąrašus, yra 93. Jaunų šeimų sąraše yra apie 19, šeimų auginančių tris ar daugiau vaikų ar įvaikių – 9. Likę laukiančiųjų eilėje yra neįgalūs asmenys ar šeimos, likę be tėvų globos asmenys, laukiantys bendrajame sąraše ir turintys teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą asmenys ar šeimos“, – vardijo Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė Ingrida Žukauskienė.
Iš laukiančiųjų sąrašo išbraukti buvo tie asmenys, kurie nedeklaravo pajamų, kurie savo gyvenamąją vietą deklaravo užsienyje ar kitoje savivaldybėje, arba tie, kurie pakeitė daugybę nuomojamų vietų ir nepranešė apie tai savivaldybei.
„Siekiame, kad išsigrynintų tie asmenys, kuriems iš tikro to būsto reikia, nes būna tokių, kurie tik užima eilę, bet jiems būsto nereikia – paskambini tokiam žmogui, o jis net pamiršęs, kad eilėje laukia. Išbraukus iš sąrašo visus tuos žmones, kurie tiesiog užima vietą eilėje, automatiškai galimybę greičiau gauti būstą turės tie, kurtiems iš tikro jo reikia.
Ne visi žmonės, kurie laukia socialinio būsto, nori kasmet deklaruoti pajamas – tokia jų prievolė, bet ne visi sutinka tą daryti“, – pasakojo I. Žukauskienė.
Bando sugrįžti
Nenuostabu, kad socialinio būsto laukiančiųjų sąrašai kasmet vis papilnėja. Neretai nutinka taip, kad iš naujo į eilę stoti nori asmenys, kurie iš sąrašų buvo išbraukti.
„Kaskart laukiančiųjų sąrašas pasipildo vis naujais pareiškėjais. Nuolat iš naujo pageidauja įsirašyti asmenys, kurie dėl įvairių priežasčių buvo išbraukti iš laukiančiųjų būsto eilėje.
Be to, į eilę socialinio būsto nuomai nuolat įsirašo išėję iš vaikų globos namų auklėtiniai. Dalis pareiškėjų, neturinčių gyvenamosios vietos ir nesančių eilėje dėl socialinio būsto nuomos, kas mėnesį kreipiasi į bendrabučio gyvenamųjų patalpų skyrimo komisiją dėl bendrabučio kambario skyrimo“, – pasakojo I. Žukauskienė.
Vieta eilėje – svarbiausia
Neretai galima išgirsti įvairių istorijų ir pasipiktinusių žmonių skundų, esą kodėl kažkoks asocialus, mėgstantis išlenkti taurelę žmogus pirmasis gauną socialinį būstą, kai tuo tarpu eilėje pilna jaunų šeimų su mažais vaikais, neturinčių kur prisiglausti. Tačiau tokia yra tvarka – žmogaus vieta eilėje yra svarbesnė už šeimos narių skaičių. Tačiau, kaip ir visur, taisyklės turi išimčių.
„Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašas sudaromas pagal prašymo užregistravimo skyriuje datą ir laiką. Raštiški pasiūlymai išsinuomoti socialinį atsilaisvinusį būstą, laikantis eiliškumo atsižvelgiant į ploto normatyvą, pareiškėjų poreikius. Pirmumas išsinuomoti socialinį būstą teikiamas aukščiau sąraše laukiančiam asmeniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir savivaldybės Tarybos nustatyta tvarka, savivaldybės būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į sąrašus, išimties tvarka, asmenims ar šeimoms, atitinkantiems įstatyme numatytus reikalavimus, pavyzdžiui, asmenims ir šeimoms, netekusiems būsto dėl gaisro, asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kitomis įstatyme numatytomis išimtimis“, – komentavo I. Žukauskienė.
