Ar kunigai gali agituoti už politikus?
Piqsels.com nuotr.
Artėjant rinkimams – tiek šalies vadovo, tiek Seimo – įtampa politinėje arenoje tik auga. Partijos konkuruoja viena su kita, kuri gi susirinks daugiausiai rinkėjų palankumo, kandidatai į prezidentus, tiesa, kol kas laikosi gerokai ramiau. Tačiau nebūtinai ta ramybė yra ir visuomenėje. Tikriausiai daugelis jau turi savo favoritą, ne išimtis ir kunigai. Dar per didžiąsias metų šventes kilo skandalas, kai Išlaužo kunigas pasakė, kad Ignas Vėgėlė yra jo favoritas, ir paragino tikinčiuosius melstis už tą, kuris yra jų favoritas.
Melstis galima už visus, net ir politikus
„Viešpatie, trokštame, kad mūsų vadovo rinkimai būtų paremti mūsų visų atsakomybe, meile. Asmeniškai reiškiu didžiulę simpatiją advokatui Vėgėlei, tai yra mano malda, kiekvienas palydėkite savo favoritą. Meldžiame, kad Dievas duotų mūsų tėvynei Lietuvai vadovų, politikų, mylinčių ne savo grupes, ne savo partijas, bet partiją, kuri vadinsis Lietuva“, – taip skambėjo skandalingoji Išlaužo klebono Viliaus Sikorsko malda, kuri sukėlė tikrą pasipiktinimą tarp tikinčiųjų, o kunigas gavo pasiaiškinti Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Pats kunigas to nelaiko rinkimų agitacija, juo labiau kad įvardijęs savo favoritą, jis paragino tikinčiuosius melstis už tuos politikus, kurie būtent jiems atrodo geriausi.
„Manau, kad parapijiečiai mane puikiai pažįsta ir aš niekada nepolitikuoju ir nesiruošiu būti nei politiku, nei politikuoti. O čia buvo spontaniška malda, maldos metu. Čia ne pamokslavimas, nesakymas savybių, neagitavimas. <…> Maldos metu pakviečiau melstis už Lietuvos ateitį ir sakiau, kad taip pat yra kandidatai, kurie valdys. Sakau, kiekvienas turėkite savo kandidatą, o aš išduodu savo“, – aiškinosi V. Sikorskas.
Vėliau atsakyme į VRK paklausimą jis teigė, kad Kanonų teisės kodekse nurodoma, kad kunigas turi teisę skirti Mišias už kiekvieną, tiek gyvąjį, tiek mirusįjį.
„Visuotinėje arba bendruomenės maldoje, kuri yra Žodžio liturgijos dalis, tikintieji meldžiasi ne tik už bendruosius Bažnyčios ar pasaulio reikalus, bet ir už konkrečius, konkrečių žmonių poreikius, reikalus ir rūpesčius. Už visa tai, kas sudaro tikėjimo paveldą bei konkrečius gyvenimo įvykius: apie žmogaus orumą ir laisvę, šeimos vienybę, pastovumą ir jos įsipareigojimus, apie pareigas, kurios priklauso į visuomenę susitelkusiems žmonėms, ir būdą tvarkyti laikinuosius dalykus pagal Dievo nustatytą planą.
Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tikinčiųjų teisę ir mano, kaip klebono, pareigą skatinti ir mokyti aktyvų dalyvavimą maldoje, esu įsitikinęs, kad toks bendruomeninės maldos maldavimas visiškai atitinka visą Bažnyčios mokymą apie liturginių šventimų tikslus, formas ir turinį“, – rašė klebonas ir dar kartą patikino, kad savo maldos nelaiko agitacija už Igną Vėgėlę.
Tiesa, ar šie kunigo paaiškinimai įtikins rinkimų sergėtojus, parodys laikas.
Pats kunigas to nelaiko rinkimų agitacija, juo labiau kad įvardijęs savo favoritą, jis paragino tikinčiuosius melstis už tuos politikus, kurie būtent jiems atrodo geriausi.
Aut. past.
Kunigai į rinkimų reikalus įsitraukdavo ir anksčiau
Tačiau ar tai vienetinis atvejis, kai kunigas pasako, kurį politiką palaiko? O gal problema yra ta, kad kunigas išreiškė palaikymą kontraversiškai vertinamam žmogui?
Štai prieš praėjusius Seimo rinkimus, tiek prieš savivaldos ir merų rinkimus buvo ne vienas atvejis, kai kunigai tiesiogiai agitavo už vieną ar kitą kandidatą, tačiau tuomet tokio didelio ažiotažo nekilo.
Štai Raseinių vietos laikraštis išspausdino straipsnį, kuriame Betygalos klebonas Romualdas Ramašauskas liaupsino konservatorius. Antraštė skelbė, kad jo ir mero prioritetai sutampa – tai tikėjimas ir šeima. Straipsnio apačioje matyti ir konservatorių sąrašas bei yra prierašas, kad už reklamą sumokėta ne iš kur kitur, bet iš konservatorių politinės kišenės.
„Stebėjau mero veiklą nuo pat kadencijos pradžios. Man imponuoja jaunatviška energija, su kuria jis imasi darbų, šiuolaikinės žinios, atsakomybė už ištartą žodį, rajono bendruomenės interesų gynimas. Per ketverius metus šios savybės neišblėso, vadinasi, tokia jo asmenybė. Galiu ir noriu juo pasitikėti dar ir kitą kadenciją“, – straipsnyje cituojamas klebonas.
Tuo tarpu meras Andrius Bautronis sakėsi, kad net nesiūlė kunigui jokių liaupsių rašyti, esą jis pats tai sugalvojo. Klausimas kyla – kodėl? Na, paaiškėjo menka smulkmena, klebonas su meru yra ne tik draugai, iš savivaldybės klebonas sulaukė 20 tūkst. eurų. Už juos sutvarkytas bažnyčios stogas, o štai atėjo eilė ir bažnyčios vartams tvarkyti…
Kone identiška situacija nutiko ir Alytaus apylinkėse. Šv. Liudviko parapijos klebonas Valdas Beleckas laidos reportaže, kurio apačioje smulkiomis raidėmis pažymėta, jog tai – politinė reklama – pasakojo, kaip pasitiki konservatorių meru Algirdu Vrubliausku.
„Šiandien tai aš galiu už merą Algirdą tikrai garantuoti, kiek buvo kalbėta, kiek buvo ko prašyta, tai konkrečiai: arba galiu, arba negaliu. Naujo kandidato nežinau, nepažįstu, nebuvau sutikęs, nieko negaliu pasakyti, o už patikrintą žmogų aš tikrai galiu… Algirdas Vrubliauskas, rajono meras, aš jam dėkingas tikrai, jis uždavė toną ir miestui, nes mūsų bažnyčia ant ribos, tai jis davė toną, kad reikia padėti, kad bažnyčia ne klebonui, ne miestui, o parapijiečiams. Ir sakė: jei jūs skiriat 50 tūkst. ir mes skiriame 50 tūkst. Miestas labai sunkiai skyrė, o rajonas skyrė be jokių kalbų. Už tai mes turime dabar bažnyčią naujai suremontuotą“, – kalbėjo klebonas
Abiem atvejais darosi panašu, kad merai kunigų užtarimą tiesiog… nusipirko. Nors ir netiesiogiai.
Štai prieš praėjusius Seimo rinkimus, tiek prieš savivaldos ir merų rinkimus buvo ne vienas atvejis, kai kunigai tiesiogiai agitavo už vieną ar kitą kandidatą, tačiau tuomet tokio didelio ažiotažo nekilo.
Aut. past.
Vienuolio liaupsės ir I. Šimonytės politinėje reklamoje
Tačiau ne tik regionai ir rajonai aptemdyti kunigų agitacijos už politikus dėmės. Šventikai nesibodėjo agituoti ir už žymiausius šalies politikus. Štai rinkimams vykstant Ingridos Šimonytės politinėse reklamose buvo matyti vienuolio citatos, kurios turėjo patraukti savo pusėn tikinčiuosius.
Reklamoje vaizduojamas pranciškonų provincijolas Benediktas Jurčys sako, esą I. Šimonytė „pakvies juos [tėvus ir vaikus] žiūrėti į horizontą. Tada vaikai turės ateitį. Nes horizonte laukia jis – Dievas“ …
Pranciškonas dalyvavo I. Šimonytės palaikymo renginyje ir jame pasisakė, o tai jau yra politinė agitacija. Tik ji, nepanašu, kad kažkam tada užkliuvo.
Užkliuvo malda ar pavardė?
Na, o pats I. Vėgėlė, dėl kurio palaikymo ir kilo šita rinkimų isterija, sako, kad problema visai ne tame, kad kunigas paminėjo politiką. Problema – kokį politiką jis paminėjo.
„Koks jautrumas, kai ištariama ne ta pavardė.
Kunigas Vilius Sikorskas siūlė kiekvienam melstis už savo politinį favoritą. Esu Jums nuoširdžiai dėkingas už pasitikėjimą ir maldas. Juk melstis už valstybės vadovus ar politikus šv. Mišių metu yra sena bažnytinė tradicija“, – į įvykį sureagavo ir kandidatas į šalies prezidento postą.
Bažnyčia niekada nenusišalina nuo visuomeninio ir politinio gyvenimo
Nuomonę apie kunigų dalyvavimą politiniuose procesuose paprašėme išsakyti Kėdainių dekano klebono kun. dek. teol. lic. Žydrūno PAULAUSKO.
„Bažnyčia niekada nenusišalina nuo visuomeninio ir politinio gyvenimo. Ji akcentuoja tas vertybes, į kurias turėtų atsižvelgti krikščionys, rinkdami savo valdžią.
Krikščionio pareiga yra rinkti savo valstybinę valdžią. Pareiga rinkti valdžią ir domėtis, kokią valdžią renkame. Reikia domėtis, kokiais principais vadovaujasi kandidatai. Bažnyčia gali atkreipti dėmesį į tuos principus, dalykus, kuriuos apsprendžia krikščioniškas gyvenimo būdas, aprašytas Evangelijoje.
Bet mes niekada nekalbame apie personalijas, nes tai jau linksta rinkimų agitacijos link.
Bažnyčia visada ragina krikščionis aktyviai dalyvauti rinkimuose – moralinė pareiga yra dalyvauti rinkimuose ir juose dalyvauti sąmoningai.
Visada, kai ateis rinkimai, raginsiu – eikit, balsuokit, nes tai yra mūsų, kaip piliečių ir kaip krikščionių, labai rimta pareiga“, – „Rinkos aikštei“ sakė Ž. Paulauskas.
4 Komentarai
Nesuprantu kodėl čia dar kyla ginčas tarp valdžios ir bažnyčios?Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės,nemoka jokių mokesčių ,todėl kaip nepriklausoma institucija ir varo savo liniją.Kas jai gali nurodyt – už dešrą ar žuvį ji turi balsuoti ar agituot?
Ar kunigai gauna atlyginimą? Ar jiems priklauso atostogos?
Manau , kad negali, nes dažnai merų iniciatyva bažnycios gauna pinigų iš savivaldybės remontu, tai paskui siekiama atsilyginti
Prie bažnyčios juk duodi ubagui kapeikų su ta intencija,kad ansai pasimelstų už tavo sveikatą.Taip ir čia galioja ta taisyklė.