Ar jau pasėjote pirmąsias daržoves?
Saulutei kylant ir laipsniams kopiant vis aukščiau, dienoms ilgėjant, karantino išvarginti žmonės net nesulaukę, kol nutirps sniegas, raitojasi rankoves ir skuba greičiau į šiltnamius ar bent jau kuria daržą ant palangės.
Socialiniuose tinkluose esančios daržininkų mėgėjų grupės tiesiog ūžia nuo patarimų, patirčių apsikeitimų ir džiaugsmų ar nusivylimų, kaip pavyko užauginti vieną ar kitą daigą, ką jau pasėjo, o gal dar tik ketina sėti savo lauko šiltnamiuose.
Populiariausios lapinės daržovės
Štai grupėje „Daržininkų užrašai“ Eglė Damunskienė džiaugiasi:
„Nesenai šiltnamyje pasėjau ridikėlius, salotas, krapukus, špinatus ir šią savaitę sėsiu ankstyvuosius žirnius.“
Kita grupiokė Eagle Ba taip pat trumpai išvardija, ką jau spėjo pasėti:
„Šiltnamyje – salotos, špinatai, ridikėliai, krapai jau susėti. Svogūnus sukaišiojau iš rudens, uždengiau mulču. Taip pat iš rudens dar galima pasisėti ankstyvųjų morkų.“
Jai antrina ir Aurelija Ka:
„Kovo vidury į polikarbonatinį šiltnamį sėju ridikėlius ir salotas. Nesvarbu, kad yra sniego.“
Laima Zolumskienė paaiškina kiek išsamiau:
„Ridikėlius, salotas, svogūnų laiškus – galima sėti ir sodinti šiltnamyje ir kovo ar balandžio mėnesiais, bet pomidorai, paprika, baklažanai sėjami tik ant palangių – jiems reikia daug daugiau laiko, kad užaugtų. Pasėjus tik į šiltnamį derliaus galima beveik nesulaukti arba tik paragauti. Jei norime gauti kuo geresnį ir gausesnį derlių, tai ir sėjame anksčiau ir auginame ant palangių.“
Sėjos laikas priklauso nuo kelių faktorių
Žinoma, ilgametė patirtis mums patiems padiktuoja ir pamoko, ką kada jau galima ir reikia sėti į šiltnamius. Tačiau mokslu grįstų patarimų tikrai niekada nebus per daug.
Todėl pasiteiravome Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto (SDI) Daržo augalų ir technologijų skyriaus mokslo darbuotojų dr. Danguolės Juškevičienės ir dr. Julės Jankauskienės, kada ir kaip pavasarį tinkamai reikėtų pradėti sėti pirmąsias daržoves.
– Kokios yra pirmosios daržovės, kurias jau galima sėti, sodinti į šiltnamį? Kada anksčiausiai galima tai daryti?
– Daržovių sėjos laikas šiltnamyje priklauso nuo šiltnamio tipo, šildymo galimybių ir meteorologinių sąlygų. Kovo vidurys yra tinkamas metas pradėti šalčiui atsparių daržovių sėją šiltnamyje.
Pirmosios daržovės, kurias galima užauginti greitai, yra lapiniai ridikėliai, sėjamosios gražgarstės (rukola), pipirnės, špinatai. Ridikėlius ir salotas galima užauginti nešildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje prieš agurkų ar pomidorų sodinimą.
Tinkamiausias ridikėlių sėjos laikas, kai dirvos temperatūra 10 cm gylyje siekia +5 °C. Salotų daigai į nešildomą šiltnamį sodinami kovo pabaigoje (kai temperatūra 10 cm gylyje yra 7–8 °C). Krapus šiltnamyje galima sėti balandžio pradžioje.
– Ar yra skirtumas, kaip prižiūrėti anksti ir vėliau pasėtas tas pačias daržoves?
– Skirtumo nėra, tik yra tikimybė, kad anksti pasėtas daržoves reikės apsaugoti nuo šalnų.
– O gal jau ir lauke, vos išėjus pašalui, galima pradėti galvoti apie kokių nors daržovių sėją?
– Išėjus pašalui, lauke pirmiausia reikėtų sėti ir sodinti daržo augalus, kurie yra atsparūs žemoms temperatūroms. Kuo anksčiau pavasarį reikėtų sodinti vasarinius česnakus, sėti morkas, kurios bus auginamos ankstyvajai brandai. Anksti pasėjus morkas, pasėlį reikia uždengti agroplėvele. Žirniai taip pat yra šalnoms atsparūs augalai, todėl jų sėklas reikėtų sėti, kai tik dirva pradžiūva.
[quote author=“L. Zolumskienė“]Ridikėlius, salotas, svogūnų laiškus – galima sėti ir sodinti šiltnamyje ir kovo ar balandžio mėnesiais, bet pomidorai, paprika, baklažanai sėjami tik ant palangių – jiems reikia daug daugiau laiko, kad užaugtų. Pasėjus tik į šiltnamį derliaus galima beveik nesulaukti arba tik paragauti. Jei norime gauti kuo geresnį ir gausesnį derlių, tai ir sėjame anksčiau ir auginame ant palangių.[/quote]
– Kartais būna, kad, nors ir labai anksti pasėjamos daržovės, tačiau jų augimas dažnai susilygina su tomis, kurios pasėtos vėliau. Kodėl taip yra? Kaip ir kada reikėtų taisyklingai sėti?
– Meteorologinės sąlygos yra vienas pagrindinių veiksnių, turinčių daugiausia įtakos daržo augalų sėklų dygimo energijai pavasarį. Pavasarį, esant šiltiems orams, dėl palankaus drėgmės balanso anksti pasėtos sėklos dirvoje greitai sudygsta, sparčiau formuojasi šaknų sistema, augalai geriau auga ir vystosi.
Tačiau esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, kai užsitęsia šalnos arba dienos / nakties metu vyksta dideli temperatūros svyravimai, dirva nespėja įšilti, sėklų dygimas užtrunka, šaknijimasis ir vystymasis sulėtėja. Todėl dažnai labai anksti pasėtų augalų augimas susilygina su tais, kurie buvo pasėti vėliau. Be to, keletą dienų užsitęsusios šalnos gali sunaikinti jaunus, ką tik sudygusius daigelius.
Lauko sąlygomis sėti daržo augalų sėklas labai anksti, kol dirva nepakankamai įšilusi, netikslinga, tačiau sėjos laiko nereikėtų ir vėlinti. Renkantis sėjos laiką, būtina įvertinti meteorologines sąlygas. Reikia atsiminti, kad sėklos sunkiau dygsta šlapiose, sunkesnės fizinės struktūros dirvose. Lietuvos klimato sąlygomis optimalus lauke auginamų daržo augalų – svogūnų, morkų, burokėlių – sėjos laikas yra balandžio II ir III dešimtadieniai.
Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos daigų kokybei, yra šviesa. Nuo jų kokybės priklauso ir augalų derlius.
Daigus auginant vasario mėnesį, augalams nepakanka natūralaus apšvietimo. Norint užsiauginti kokybiškų daigų, būtina juos papildomai apšviesti. Kad daigai gerai augtų, svarbu šviesos intensyvumas, jos spektras ir dienos ilgumas. Įvairių rūšių daržovėms šviesos reikia nevienodai.
Jei nėra galimybės daigų apšviesti papildomai, jų nereikėtų sėti anksti. Kuo didesnis apšvietimas, tuo daigai greičiau ir geriau auga, todėl vėliau pasėtos daržovės pasiveja pasėtas anksčiau, kai apšvietimas buvo nepakankamas.
– Labai dažnai daržininkai stebi, per kokį mėnulį sėja, sodina daržoves. Ar tai iš tiesų veikia?
– Mėnulio įtaką dažniau stebi ir atsižvelgia augintojai mėgėjai. Populiarioje literatūroje teigiama, kad per jaunatį jo energija akumuliuojasi ir koncentruojasi itin tvirtose augalo vietose. Per jaunatį energija kaupiasi šaknyse ir ties stiebo pagrindu.
Šiuo laikotarpiu sėklų energija labai menka ir jos nepakanka augimui, jaunų ūglių augimas sulėtėja, todėl per jaunatį nereikėtų nei sėti, nei sodinti. Šios dienos tinkamiausios augalų priežiūrai: kaupimui, piktžolių ravėjimui.
Per pilnatį atvirkščiai – viskas atgyja, energija ima plūsti iš šaknų į augalo viršutines dalis pripildydama ūglius ir vaisius. Tai palankus metas augalus sėti ir persodinti (nes energija yra lapuose ir augalo viršutinėje dalyje, o ne šaknyse).
Taigi, tarp jaunaties ir pilnaties sodinamos tos daržovės, kurių stiebai turi augti aukštyn, o tarp pilnaties ir jaunaties – augantys pažeme ir šakniavaisiai: bulvės, ropės, svogūnai, morkos, burokėliai, griežčiai, ridikėliai, juodosios ropės, šparagai.
– Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį sėjant, sodinant daržoves?
– Tinkamai pasirinkta veislė (hibridas), kokybiška sėkla ir daigų auginimo substratas, tinkamas šiltnamio daržovių sėjos laikas atsižvelgiant į tai, kur jos bus auginamos vėliau.