Apmokestins net daržų laistymą
Sodininkams ir daržininkams teks mokėti už vandenį, kuriuo šie laisto daržus, jei jos sunaudos daugiau kaip 10 kub. m vandens per parą./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Jorūnė Liutkienė
Sodininkams ir daržininkams teks mokėti už vandenį, kuriuo šie laisto daržus. Ir visai nesvarbu, kad vanduo yra iš upelio ar upės, tekančio daržo gale. Aplinkos apsaugos ministerija sumanė užregistruoti tokio vandens naudotojus ir jau po pusantrų metų apmokestinti visus, kurie sunaudoja didelius kiekius paviršinio vandens. Tiesa, kaip bus nustatoma, kuris daržininkas sunaudoja daug vandens, o kuris mažai, kol kas neįvardijama.
Teigiama, kad apmokestinami bus tie, kurie per parą sunaudoja 10 kub. m ir daugiau paviršinio vandens.
Vandens naudotojai patys turės registruotis paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąraše. Jei per parą sunaudojama mažiau kaip 10 kub. m vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio, registruotis nereikės.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas sako, kad savivaldybė dar jokių žinių apie tokį sprendimą nėra gavusi. Kaip vyks naudotojų registracija, kol kas taip pat sunku pasakyti – jokių nurodymų iš ministerijos dar negauta.
Valdantieji, įvesdami šį naują mokestį, teigia, kad tai esą paskatins didesnį gamtos resursų tausojimą ir privers galvoti apie mažesnį jų naudojimą, ieškoti ekonomiškesnių išeičių.
Be to, suskaičiavus visus vandens naudotojus ir esant poreikiui būtų galima nustatyti aplinkosauginius apribojimus arba papildomas paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis telkinio, su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir vandens kokybei.
Kitaip sakant, tam tikrais atvejais valdininkai net galės spręsti, kam leisti naudoti vandenį, o kam ne.
Aplinkos apsaugos ministerija sumanė užregistruoti tokio vandens naudotojus ir jau po pusantrų metų apmokestinti visus, kurie sunaudoja didelius kiekius paviršinio vandens.
Aut. past.
Vyks vandens apskaita
Visam iš paviršinių bei požeminių vandens telkinių išgaunamam, per hidrotechninius statinius leidžiamam vandeniui ir mažosioms hidroelektrinėms, jei jos sunaudoja 10 kub. m vandens per parą, bus privaloma apskaita.
Suvartojamo vandens kiekis bus apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamą vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus.
Į vandens naudotojų sąrašą pati Aplinkos apsaugos agentūra įrašys tuos asmenis, kuriems jau yra išduotas TIPK ar taršos leidimas su specialiąja dalimi „Vandens išgavimas iš paviršinių vandens telkinių“, kad nebūtų didinama ir taip esama administracinė našta.
Kiek plaukioti, spręs savivaldybės
Siūloma, kad savivaldybės Institucijos įstatyme numatytais atvejais galėtų priimti ir sprendimus dėl plaukiojimo sąlygų sugriežtinimo savivaldybės teritorijoje esančiuose telkiniuose, taip pat spręsti dėl plaukiojimo priemonių naudojimo vandens telkiniuose aukšto meistriškumo sporto renginių metu bei plūduriuojančių priemonių įrengimo.
Taip pat numatoma nustatyti ir prievolę iš vandens telkinių pašalinti užtvankas bei jų liekanas, slenksčius ir kitas žmogaus padarytas kliūtis, jei šios neteikia jokios naudos visuomenei.
Dar po dvejų metų – nuo šių prievolių įsigaliojimo (nuo 2026 m. sausio 1 d.) užtvankų savininkai, valdytojai ar naudotojai jose ar greta jų turės įrengti žuvų pralaidas, numatant 3,5 metų parengiamąjį laikotarpį, per kurį turės būti rengiamos priemonės iš ES lėšų, Aplinkos apsaugos programos lėšų.
Žuvitakiai seniai yra problema, mat, remiantis skirtingais duomenimis, iš daugiau nei 1 200 užtvankų Lietuvoje žuvitakiai yra įrengti tik vos 25-iose.
12 Komentarai
Na ką ruoškimės, visi mirtingieji ir oro apmokestinui, nustatys kiek gali įkvėpti per parą deguonies, o jei daugiau iškėpuosi, būk malonus susimokėk… Tik įdomu kur prie kiekveino žmogaus pritausys su plombom skaitliukus……
Didesnio absurdo jau nebegalima sugalvoti!
Artėjame prie Čipolino nuotykių pasakos, kur senjoras Pomidoras apmokestino savo pavaldinius už lietų, orą ir saulę.
Dievuli, kur tu esi? Trenk pagaliau į tų idiotų irštvą!
Tau prie ausu priklijuos gluse tu
koncervu asilai dar ne to prigalvos
Čia ne konservų asilai prigalvojo. Jie tik vykdo Švabo planą. Viskas aprašyta knygoje Great Reset arba Agenda 2030. Jei suprantate angliškai susiraskite ir paskaitykite. Tada suprasite, kam buvo reikalinga koronos psichozė, karas Ukrainoje ir kas dar laukia…
erskaičiau Švabo ir Malereto knygutę „Covid-19: The Great Reset“, kuri tiek triukšmo pridarė. Aš išskirčiau tris momentus:
1) Globalinis, niekuo neribotas mandatas. Kalbėdamas apie globalizaciją, Švabas ir jo kolega pateikia vieno buvusio Singapūro diplomato mintį, kad „7 milijardai žmonių nebegyvena daugiau nei šimtame atskirų valčių (šalių), dabar jie gyvena 193 atskirose vieno laivo kajutėse“. Šiame laive visi vienas nuo kito priklausomi. Todėl ir jo valdymas turi būti centralizuotas, esant dideliems pavojams, kurie gali ištikti šį laivą. Ką, anot jo, ir parodė šis žaibiškai išplitęs virusas. Dar daugiau, jis pastebi, kad įvairių valstybių (kajučių) vadovai nevisada adekvačiai, greitai ir kvalifikuotai reagavo į iškilusius pavojus, kadangi patys neturi tam reikiamos kvalifikacijos arba susiduria su kokiais nors psichologiniais barjerais ar biurokratiniais trūkumais. Taip iš esmės autoriai stumia prie minties, kad jei žmonija nori susitvarkyti su iškylančiais pavojais, jai reikalingi kažkokie kvalifikuoti, apšviesti žmonės, kurie turėtų globalinį mandatą neribotai valdžiai ir staigiems veiksmams. Ir taip galėtų efektyviai susitvarkyti su staigiais iššūkiais kaip kad kovidas. Palengva privedama prie minties, kad išlikimo vardan valstybės turės vienaip ar kitaip paklūsti tokiam organui, o ne vykdyti kiekviena savo savarankišką politiką. Iš esmės tai yra apie kažkokį globalinį organą, kurio sprendimai turėtų galią visoms valstybėms. Tie sprendimai galėtų būti priimami staigiai ir be jokių biurokratinių procedūrų. Nors to tiesiai autoriai ir nepasako, ir išmėto šitą mintį po atskiras skyriaus vietas, bet surinkus jas į vieną susidaro būtent toks įspūdis. Tarytum siekiama, kad skaitytojas pats prieitų prie tokių minčių ir netgi, kad su tokiu globaliniu organu gyventi bus saugiau, geriau, viskas bus stabiliau, labiau sureguliuota, užtikrinta, kvalifikuoti ir žinantys žmonės viską padarys.
2) Visiškai nekvestionuojantis, jokiu apeliacijų neleidžiantis tonas apie oficialios kovido versijos teisingumą ir „sąmokslo teorijų“ nepagrįstumą. Bet koks nesutikimas su oficialia pozicija nužeminamas iki kažkokių „antivakserių“ ir „saujelės sąmokslo teorijos šalininkų“. Man yra tekę skaityti ankstesnę Švabo knygutę „Ketvirtoji pramonės revoliucija“, kuri pasižymėjo tokiu nuosaikiu apmąstymų tonu. Šita gi – palieka visiškai kitokį įspūdį. Nepasitikėjimas oficialia kovido versija, abejojimas karantino, koks jis buvo, adekvatumu ar tuo labiau vakcinomis – masiškas. Europoje neramumai ir demonstracijos dėl to vyksta. Apie kokią „saujelę“ galima kalbėti? Dar daugiau, bet kokį suabejojimą ar oponavimą oficiozui Švabas ir jo kolega iškarto nurašo psichiniams sutrikimams, patirtiems dėl traumuojančios pandemijos ir karantino patirties. Jeigu kalbėsim apie Lietuvą, tai ką daryt su tuo, kad Šimonytės politika iš tikro yra neadekvati, o oficiali statistika rodo, kad karantino sukeltų mirčių gali būti daugiau, negu paties kovido? Ką daryti su tuo, kad vakcinos neapsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo ar perdavimo galimybės, kaip dabar paaiškėjo, bet vakcinacija vis tiek siejama su „pasu“, kuris vakcinuotiems turėtų suteikti platesnes galimybes? Arba ką daryti su tuo, kad Teksase karantinas jau senų seniausiai panaikintas, o Floridoje, tiesą sakant, tikro karantino niekada ir nebuvo? Ir nieko neatsitiko. Bet jeigu taip mąstysi, tai pagal Švabą ir jo kolegą tu esi psichinis ligonis. Aš tai čia matau represyviosios psichiatrijos atgimimą. Čia maždaug kaip JAV psichiatrai vergijos laikais negrų pabėgimus iš plantacijų bandė paaiškinti jų psichikos sutrikimu, kad jie turi liguistą potraukį valkatauti. Vietoj to, kad pripažintų, kad negrai tiesiog nenori vergauti. Ir nors Švabas su kolega šito tiesiai nepasako, bet skaitant labai aiškiai matosi kryptis, kaip jie bando privesti skaitytoją prie tokios minties. Kaip ir pirmajame punkte.
3) Daiktų internetas. Švabas su kolega labai optimistiškai vertina dalį individualaus gyvenimo pokyčių, kuriuos sukėlė pandemija, ir sveikina vadinamąjį daiktų internetą, kuris turi ypatingai pagerinti gyvenimo kokybę. Jie pastebi, kad iki šiol perėjimas prie skaitmeninių technologijų vyko gana vangiai, bet kovidas tam davė naują postūmį. Asmeniniame žmogaus lygyje jie tai sieja su medicina ir sveikata. Jis netgi propaguoja „išmaniuosius tualetus“, kuriuose sistema tyrinės žmogaus paliktą turinį ir išgaus duomenis apie jo sveikatą, mitybą, gyvenimo būdą ir panašius dalykus. Pasak jo, taip bus užtikrinama sveikatos ir gamtos gerovė. Bet jie akivaizdžiai nutyli kitą viso šito reikalo pusę.
Žmogus, kiek tai liečia internetą, jau dabar yra sekamas. Ką jis beveiktų internete ar su internetu susijusiuose dalykuose. Teko skaityti mintį, kad jau dabar kiekvienas žmogus vidutiniškai generuoja po 1,7MB duomenų per minutę. Su daiktų interneto diegimu visas šitas reikalas bus iškeltas į naują lygį. Jeigu tu naršai internete, paskui šiki į tualetą, kuris tyrinėja tavo palikto turinio sudėtį, nešioji ant rankos išmanųjį laikrodį, kuris gali sekti tavo pulsą ir temperatūrą, namie esi įsidiegęs išmaniąją šildymo sistemą, kuri stebi tavo veiklą namuose ir pagal ją reguliuoja temperatūrą, tai visi šitie duomenys, sutekantys, grubiai tariant, į vieną duombazę, leidžia apie tave žinoti viską, gal netgi daugiau, nei tu pats apie save žinai. Iki šiol duomenys internete apie vartotoją buvo kaupiami tam, kad identifikuotų tikslinę auditoriją reikiamoms prekėms.
Todėl taip iškilo Facebook ir Google – tai yra reklamos modeliai, iš tikro. Tuo tarpu, kai surenkama duomenų tiek, kiek mes čia dabar kalbame, išnyksta riba tarp to, kai sistema tiesiog parenka tikslinę auditoriją, ir to, kai ji gali valdyti kiekvieną konkretų, atskirai paimtą individą.Jeigu, sakysime, aš scrollingu kažkokias naujienas Facebooke, ir ant mano rankos yra išmanusis laikrodis, kuris susietas su mobiliu, kuriame yra Google Androidas, ir turint omeny, kad Google keičiasi duomenimis su Facebooku, tai galima atsekti grandinę, kad jeigu aš pamatau kažkokią mane sudominusią naujieną, mano organizmas kažkaip sureaguoja, širdis gal suspurda, o dar tuo pačiu aš ir sustoju akimirkai prie tos naujienos, tai sistema labai greit gali identifikuoti, kuo aš domiuosi, kas mane jaudina, net jei aš nepaspausiu jokio like’o ar nenueisiu į jokį puslapį. Renkant vis daugiau tokių duomenų tokioje aplinkoje su išmaniaisiais tualetais ir šildymo sistemomis, apie vartotoją galima sužinoti labai daug psichologinių dalykų. Vakarų psichologijos mokslai, pradedant biheviorizmu ir tęsiant šiuolaikine kognityvine psichologija, yra prikūrę labai daug teorijų apie žmogaus elgesį ir galimybes jį paveikti.
Teoriškai, galima sudaryti įvairias veiksmų sekas, kurios ves prie vienokių ar kitokių žmogaus elgesio pokyčių. Gerąja prasme, tai naudojama psichoterapijoje. Bet techniškai, tai galima bandyti naudoti ir Facebooko marketingo tikslais. Jeigu dar toliau, tai klausti, ne kaip parinkti tikslinę auditoriją, bet kaip daryti įtaką konkrečiam žmogui, kad jis atliktų kažkokį tikslinį veiksmą, kuris buvo užsakytas. Neveltui Jaron Lanier, vienas iš virtualios realybės kūrėjų, išsireiškė, kad tikrasis Facebooko, Google, Twitterio, Tiktoko ir visų kitų tokio pobūdžio platformų produktas yra ne reklama, o „vartotojo elgesio ir suvokimo pokyčiai“ (žr. dok. f. „Social dilemma“). Toks personalizuotas totalitarizmas.Tai nėra fatališka, nes mes nesame robotai ar kažkokie pianinai, kad klavišais paspaudė ir grojame. Mes galime rinktis, atsisakyti, priešintis. Vis dėlto kažkokia dalis žmonių visuomet bus paveiki tam ir kažkokia kapitalo grupuotė gali bandyti tokią tvarką įvesti, matydama tame savo išlikimą. Jeigu tokius dalykus žinai, tai Švabo ir jo kolegos aikčiojimai apie tai, kaip mums „pagerins gyvenimo kokybę“ daiktų internetas, atrodo visai kitoj šviesoj.
Aišku, Švabas pripažįsta, kad tai gali privesti prie antiutopijos, bet jis tai šabloniškai nurašo Šiaurės Korėjai, kurioje, aišku, viešpatauja baisybės, ir Vakarai šiame kontekste niekaip neminimi. Tiesą sakant, savo ankstesnėje knygutėje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“, išleistoje 2016 metais, Švabas pats rašė, kokį pavojų turi savyje daiktų internetas netgi Vakarų sąlygomis. Jo aprašomas toks pavyzdys: „Vis daugiau draudimo bendrovių savo draudėjams ketina teikti tokį pasiūlymą: jei nešiosite įrenginį, fiksuojantį jūsų sveikatos duomenis (kiek laiko miegate ir mankštinatės, kiek žingsnių nueinate kiekvieną dieną, kiek ir kokio kaloringumo maistą vartojate ir t.t.), ir jei sutinkate, kad ši informacija būtų perduota sveikatos draudimo paslaugų teikėjui, mes suteiksime nuolaidą draudimo įmokai.Toliau plėtodami šią temą, darykime prielaidą, kad dabar darbdavys nurodo savo darbuotojams nešioti prietaisą, perduodantį sveikatos duomenis draudikui, nes įmonė siekia padidinti produktyvumą ir galbūt sumažinti sveikatos draudimo išlaidas. Ką daryti, jei įmonė verčia darbuotojus paklusti arba mokėti baudą? Kas anksčiau atrodė sąmoningas asmens pasirinkimas – nešioti prietaisą arba ne, – dabar verčia prisitaikyti prie naujų socialinių normų, priimtinų ne kiekvienam“ (Klaus Shwab „Ketvirtoji pramonės revoliucija“, Vilnius, 2018m., p.122-123)
Dabar gi matosi stiprus tono pasikeitimas šiuo klausimu.Tai yra punktai, į kuriuos aš labiausiai atkreipiau dėmesį. Iš esmės temų paliesta labai daug ir pažiūrėti į šią knygą galima labai daugeliu aspektų, priklausomai nuo to, kas domina. Geopolitikos gerbėjai irgi atrastų savo nišą autorių pamąstymuose apie kaitą tarp globalizacijos ir deglobalizacijos, galėtų savaip pažiūrėti į šiuos klausimus. Aš šiuo atveju tai praleisiu. Kaip ir daugelį kitų klausimų, kaip kad žalioji energetika ir pan.Kažkokių tiesioginių tvirtinimų, kad jie nori užgrobti valdžią ar atkurti kokį feodalizmą, nėra. Bet bendra minties kryptis yra tokia, kad skaitytoją tarytum pastūmėtų pačiam prieiti prie tokių minčių, kad jau laikas viską keisti ir keisti taip, kaip siūlo Švabas. T.y. atsisakyti įprastų kapitalistinių laisvių, padaryti kažkokį globalinį organą su neribotos valdžios mandatu ir įvesti individo kontrolę.
Aš nesistebiu, kad šita knygutė tokį triukšmą sukėlė. Jinai iš tikro palieka tokį nemalonų, netgi šlykštų įspūdį. Bet kalbos apie tai, kad čia panaikinamas kapitalizmas, nebelieka kapitalo, atkuriamas feodalizmas, iš tikro yra nepagrįstos ir greičiausiai kyla iš viduriniojo biznio, kuris per šitą karantiną yra skerdžiamas. Švabas reikalauja gerbūvio užtikrintumo darbuotojams šiais nestabiliais laikais, bet reikalas tas, kad tokius aukštus (ir iš esmės gerus) standartus gali palaikyti tik stambios korporacijos. Vidurinis biznis neatlaiko, atsitraukia ir jo vietą užima stambus. Tokiu būdu, tai iš tikro yra kapitalo koncentracija – pati kapitalistiškiausia tendencija. Turtas vėl koncentruojasi mažame stambių savininkų sluoksnyje, o visi likę tampa samdomais darbuotojais. Vidurinių sluoksnių nelieka. Jie dabar turbūt labiausiai ir rėkia apie atkuriamą feodalizmą.
Aš tai paradoksaliai pasakyčiau, kad tokia koncentracija yra geras procesas. Išeis į naudą klasių kovai. Bet aišku, tos konkrečios formos, kurias jis įgija, visai nemalonios.Teoriškai pažvelgus, ateityje, per įvairius antrinius ir tretinius reiškinius, Švabo ir jo kolegos siūlomi dabartiniai pakeitimai iš tiesų gali atvesti prie kažko panašaus į naujo feodalizmo ar naujos vergovės atkūrimą, bet tai vis tiek būtų naujos rūšies feodalizmas ar vergovė, o ne klasikinės. Kita vertus, tai jau gilesnės teorinės diskusijos klausimas.
Žilvinas Butkus
Socialistų partija
turbūt už oro teršimą kai bezdame taip pat greitai teks mokėti, nes manau link to einama…..
Issigymeliu valdzia, daugiau nerandu kito zodzio jiems…
Labai gerai, užkabins tik didžiuosius kurie 10 tonų vandens per parą sunaudoja
Tikras lietuvis!
Džiaugiasi, kad pas kaimyną karvė nudvėsė, namas sudegė …!
Kodel gasdinate zmones , norite ,kad pultu konservatorius? Sodininkas per diena nei vienas nesunaudoja 10kubiniu metru vandens. Tai gali ukininkas, kiti vartotojai kurie gauna pelna.
Kada galų gale baigsit pavydėti žmonėms, kurie dirba dieną naktį, kad uždirbti ir išlaikyti savo šeimas! Ar ūkininkui iš dangaus pelnas krinta?
Taigi, net senoliai sakydavo, kad nuo žemės nebūsi bagotas, o būsi tik kuprotas!
Jus tokių darbų kratotės ir tik sugebate pavydėti jiems.
Gėdos turėkit!