Apie vokiečių ir lietuvių perkamąją galią samprotauja Dainius Dundulis, „Norfos” įmonių grupės savininkas
“Perkamosios galios vokiečių ir lietuvių tai viskas priklauso kokios pajamos pas tuos piliečius. Jeigu bendrame vidurkyje tikrai mes nepasiekėm Vokietijos lygio tikrai. Nėra sunku pasižiūrėti vidutinį
atlyginimą vokietijos piliečių ir lietuvos piliečių faktas ir šito nepaneigsi,|” – kalba Dainius Dundulis, „Norfos” įmonių grupės savininkas.
“Maisto prekėm, aš dėl pramoninių prekių nežinau, PVM, jeigu neklystu, yra 6% būtiniausių prekių, Lietuvoj PVM – 21%. Ir reikia visgi neužmiršti, kad labai daug tų tarptautinių prekių ženklų yra gaminam Vokietijoj, ir negali būt, kai produktas gaminamas Vokietijoj, kad Lietuvoj jis bus stipriai pigesnis negu Vokietijoj. Aš aišku tų visų tokių pasakymų, kai baigiasi galiojimas kažkas išparduoda ir dėl kažkokių tikslų išparduoda, ir visa kita tikrai esu matęs. Ir kartais būna pasiūlymų tokių, kai surenka po iš pardavimų į sandėlius… Anksčiau tokių dalykų, kad mes galim atsivežt ten sakysim už 10% kainas… Mes aišku jau tą suprantame, kad mūsų piliečiai jau tokių prekių nebereikalauja tai tos prekės yra išvežamos į kitas šalis,” – sako D. Dundulis.
“Labai dažnai pasitaiko kad Vokietijoj yra pigiau, Lenkijoj yra pigiau, Skandinavijoj yra pigiau… Pas mus
puslapyje (https://www.facebook.com/pricer.lt) dažnai vartotojai atsiunčia ir nėra ten susiję su galiojimais…. tai galų gale patvirtina ta pati mano pasakyta statistika, kad paprastos bazinės prekės brango Lietuvoj 16% lyginant su prieškariniu laikotarpiu, o žinomi prekių ženklai brango beveik 40%… tai parodo, kad ten yra kai kas užsiūta,” – reagavo Pertras Čepkauskas, Pricer.lt maisto krypties vadovas.
“Būna tinklai po vieną centą pardavinėja prekes… marketingą daro visi, čia yra marketinginiai triukai, kad pritraukt pirkėją… galiu jum drąsiai patikint, kad yra tam tikrų prekių kiekvienoj šaly pigiau, tam tikrą momentą. Čia yra ir gamybininkų, ir prekybininkų marketinginiai triukai… Iš tikrųjų šiandien dienai rinka yra atvira, laisva ir net negali būti, kad prekės labai stipriai skirsis vienoj ar kitoj šaly,” – teigia D. Dundulis.
“Dabar, pavyzdžiui, kaip matom su žaliaviniu pienu, jeigu kažkur riebalų labai stipriai pritrūko, automatiškai žaliavinis pienas Lietuvoj pabrango ir pieno produktai dėl to brangsta todėl, kad visa Europos Sąjungos rinka yra atvira,” – teigia D. Dundulis.
Sužinokite daugiau: 👉 PRICER.LT RUGSĖJO KAINŲ PALYGINIMAS: MŪSŲ PINIGAI RUOŠIASI INTENSYVIAI MIGRACIJAI IŠ SĄSKAITŲ IR PINIGINIŲ PAS PREKYBININKUS IR KOMUNALININKUS
“Ar įtikina? Tai aišku, kad ne… Mes matom, kai 2€ sviesto kaina Lietuvoj, o 1€ sviesto kaina toj pačioj Estijoj… Estijoj – krizė, pas mus – ne… na, taip… Mes mokam už lojalumą prekės ženklui ir prekės ženklas tuo naudojasi,” – reagavo P. Čepkauskas
Sužinokite daugiau: 👉 Lietuviško sviesto kainos mįslė: čia – beveik triskart brangiau nei Estijoje
“Galų gale pas Dainių (Norfoje) prekybos tinkle irgi kartais būna prekės dvigubai pigesnės negu pas kitus konkurentus, kurios atvežtos ne netiesiogiai per lietuvos platintojus,” – sako P. Čepkauskas
Kokios tai prekės?
“iš tikrųjų… tai yra tarptautinių labai didelių ženklų… čia nėra jokios paslapties… aš daug kartų esu sakęs, kad jos yra… pats gamintojas, pats pats ženklo turėtojas… jis pardavinėja žymiai brangiau, negu ta prekė iš tikrųjų be ženklo kainuotų… gal taip išsireikščiau be pavadinimo, bet jisai sukūrė ženklą… taip tai kainuoja pinigus… aišku čia yra tokie dažniausiai koncernai, kurių biudžetai yra didesni negu Lietuvos biudžetai… tai žinot mes ten nei vienas negalim pakomanduot, kad jūs čia Lietuvoj taikykit vienokią politiką, ten kitoj šaly kitokią… paprasčiausiai yra arba priimamos tasklės ar ne… tiktai tiek, kad jie iš tikrųjų įdeda labai daug į reklamą, į visa kitą… faktas, kad reklama irgi kainuoja pinigus… ir tada automatiškai pirkėjas tiesiog ne tai kad jisai pasirenka parduotuvėj tą prekę, bet jis reikalauja kad būtų ta prekė. Todėl, kad jeigu tu neturėsi tos prekės, paprasčiausiai tu būsi nepatrauklus pirkėju ir viskas… ir mes neturim kitos net išeities, mes turim prekiauti tais ženklais,” – pripažįsta D. Dundulis, „Norfos” savininkas.
“O kokie tai ženklai… jų nėra daug… nu, aš nenorėčiau pavadinimais iš tikrųjų sakyt, bet jūs manau suprantat apie ką aš šneku… tai iš esmės trys – keturios grupės… kas yra dar įdomiausiai, kad tos būtent prekės… nu, ne visą laiką, ne 100%, bet iš tikrųjų be jų žmogus gali praktiškai apsieiti ir jos nėra būtinos jo mitybos racione… ar netgi gal net geriau būtų kad jų nebūtų jo racione,” – sako D. Dundulis.
Sužinokite daugiau: 👉 Top 100 Consumer Goods Companies of 2023
“Bet tai yra vidurinės klasės prekės… jie taip savo statusą pabrėžia pirkdami tokį skystimėlį vietoj tokio skystimėlio, tokią indų plovimo priemonę vietoj kitokios… nors iš tikrųjų ten į vidų pasižiūrėjus, tai yra tas pats, bet tai yra statuso ženklas. Ir tai yra vienas iš vidurinės klasės elgesio momentų,” – sako P. Čepkauskas
Bet gal Lietuvos vidurinė klasė jau stipresnė už vokiečius, jeigu vokietis negali sau leisti tiek mokėt, o
mes galim?
“Tai reik suprast… nu, čia aišku vokietijoj gyvenančių žmonių nuomonė yra, kad vokietijos pilietis iš tikrųjų maistu išleis daugiau (?!) negu Lietuvoj gyvenantis žmogus, bet jisai važiuos atostogaut. Čia paprasčiausia mentaliteto greičiausiai klausimas… aišku čia yra nuomonė… jie (vokiečiai) ant maisto galimai daugiau taupo (?!)… nu, matyt vis tiek mes kiekvienas turime tam tikrą mentalitetą,”- samprotauja D. Dundulis.
Šaltinis: laida “Verslo požiūris”: Dundulis ir Čepkauskas: nuo kokios algos prasideda vidurinė klasė ir kas bus su kainomis nuo lapkričio
“Lietuvoje nuolat girdime keistas naujienas. Pavyzdžiui. kad algos nuolat kyla, tačiau žmonių, kurie save priskirtų vidurinei klasei mažėja. Laidoje „Verslo požiūris“ kalbamės apie tai, kas lietuviškomis sąlygomis yra vidurinė klasė, kaip gali kisti maisto produktų kainos nuo lapkričio mėnesio, kai, tikėtina, prasidės ES ir Kinijos ekonominis karas dėl elektromobilių, kas nutiko mūsų maisto pramonei kai į šalies rinką agresyviai įsiveržė dar vienas prekybos tinklas, kurio asortimente daugybė importinių maisto produktų,” – laidą pristato Pertras Čepkauskas, Pricer.lt maisto krypties vadovas
“Tik neužmirškite, kad vieni ar kiti rodikliai gauti praeityje, nebūtinai gatantuoja juos ateityje ;)” – įspėja Petras Čepkauskas
Dainiaus Dundulio ir Petro Čepkausko diskusija suteikia vertingų įžvalgų apie Lietuvos vartotojų elgesį, prekių kainas ir prekių ženklų įtaką. Suprasti šias tendencijas yra svarbu tiek vartotojams, tiek verslo atstovams.
