Anūkas butą parduoda su jame gyvenančia močiute

Asmeninės ambicijos jau trečius metus giminaičiams kartina gyvenimą

Eglė KUKTIENĖ

Dar pernai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai informavo visuomenę apie rezonansinę istoriją, kai paveldėjęs butą kėdainietis panoro iš jo iškeldinti ten ketvirtą dešimtį metų gyvenančią savo močiutę. Istorija sulaukė dėmesio ir pasmerkimo. Daugelis gailėjo senos ligotos moters ir smerkė nedėkingą vaikaitį, norintį ją išmesti į gatvę.

Tačiau šiandieną aikštėn ima kilti ir kita istorijos pusė. Anūkas pasakoja apie vaikystėje patirtas skriaudas, smurtą, močiutės abejingumą ir nemeilę, alkoholizmą ir dabar besitęsiantį psichologinį terorą. Ar įmanoma patirtas skriaudas pamiršti ir surasti taikų sprendimą žmonėms, kurie vienas kito adresu yra sukaupę tiek daug liūdesio ir pykčio?

(Saugant istorijos dalyvių privatumą, straipsnyje jų vardai yra pakeisti. Tikrieji vardai ir pavardės redakcijai yra žinomi – red. past.)

Padovanojo

Visai šiai istorijai pamatas buvo paklotas gerokai anksčiau. Angelė, kuri dabar ir yra istorijos epicentre atsidūrusi močiutė, būdama jauna susilaukė trijų vaikų. Sūnaus Jono ir dviejų dukterų – Mildos ir Miglės.

Sūnui suaugus, ji jam sumanė padovanoti butą, kuriame gyvena. Esą ji su Jonu sutarusi, kad mainais už nekilnojamąjį turtą šis pasižada ją prižiūrėti ir rūpintis senatvėje.

Angelės dukros apie šitą sandorį sužinojusios jau gerokai vėliau – praėjus maždaug dešimtmečiui.

Tačiau likimas istoriją pakreipė kita linkme – Angelė savo sūnų pergyveno. 2018 metais jam mirus, teisiškai butas atiteko Jono vaikams, Angelės anūkams. Angelės manymu, su nekilnojamuoju turtu anūkams perėjo ir mirusio sūnaus prisiimta prievolė ja rūpintis senatvėje.

Vienas jų, Tadas, tapo kitu šios istorijos epicentro dalyviu. Tai jam minėtas butas teisiškai priklauso ir tai jis per visus Kėdainius nuskambėjo, kaip norintis lauk išguiti močiutę.

Per teismus

Gražiai susitarti nepavykstant, istorijos dalyviai ėmė minti teismų slenksčius. Visuomenę pasiekęs teismo sprendimas buvo palankus sergančiai močiutei.

Teismas padarė išvadą, kad Angelę ir jos anūkui priklausantį būstą sieja pakankamai ilgi ir svarūs ryšiai, kad būtų galima laikyti, jog būstas yra jos ir ji turi teisę į būsto neliečiamybę.

Sprendimą anūkas apskundė, tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliantas nenurodė aiškių ir objektyvių priežasčių, kodėl būtina atsakovę iškeldinti iš ginčo buto, o rėmėsi iš esmės tik tuo, jog jis neturi galimybės buto nuomoti.

Teismui pasirodė svarbu ir tai, kad Angelė šiame bute nepertraukiamai gyvena jau 34 metus, čia užaugo jos vaikai. Kai teismas pradėjo nagrinėti bylą, močiutei tuomet buvo 76 metai, ji yra neįgali, jos pagrindiniai socialiniai ryšiai būtent šioje vietovėje, ji neturi kito būsto ar lėšų jį įsigyti, o pats anūkas niekada negyveno močiutės bute, jį įgijo neatlygintinai tik po savo tėvo mirties.

Parduoda

Ši istorija vėl tapo aktuali dabar, po to, kai viena iš Angelės dukterų, Milda, pamatė, jog minėtas butas yra parduodamas. Iš esmės kartu su visa ten gyvenančia močiute, teisiniais reikalais ir skolomis.

Moteris suabejojo, ar būsimi pirkėjai žino, kokią naštą gali gauti įsigiję butą, esantį vienoje geidžiamiausių Kėdainių gatvių. Juo labiau kad būsto kaina yra mažiausiai perpus mažesnė, nei turėtų būti.

„Vėl turime duotis po teismus. Negana to, kad močiutės anūkui neišėjo iškeldinti, tai dabar parduota butą. Tiesiog matosi žmogaus chamiškumas.

Tarsi jei taip neišeina, tai tada parduosime. Juk kitas asmuo, nusipirkęs būstą, turės visišką teisę močiutę iškeldinti.

Skelbimas gundantis, kaina nedidelė, pačiame senamiesčio centre… Norime, kad žmonės atkreiptų dėmesį ir nenusipirktų problemos“, – kalbėjo moteris.

Milda pridūrė, kad motinos sveikatai vis blogėjant, ji tapo jos globėja ir atstove, tačiau kur mamą reikės dėti, jei būstas bus parduotas ir naujasis savininkas gyventoją išmes į gatvę, ji nežinanti.

„Kai žmogui 40 metų, galima eiti ir kažkur kurtis naują gyvenimą. Bet jai 77 metai, ji ten visą savo gyvenimą gyvenusi. Viskas labai sudėtinga.

Sūnėnas į kalbas nesileidžia. Principai veikia.

Dėl tėvų skyrybų kaltina mus, močiutę, nors auginome jį iki pat 16 metų, rūpinomės.

O dabar jis bute elektrą atjungęs, 77 metų neįgali moteris gyvena be elektros, ar galite tuo patikėti?“ – graudinosi moteris.

Belieka tik įsivaizduoti, kaip sunkiai verčiasi garbaus amžiaus, ligota, neįgali močiutė, 21 amžiuje gyvendama bute be elektros…

Milda teigė, kad yra kreiptasi į teismą, o pastarasis jau paskyrė laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas sprendimas dėl uzufrukto, t. y. asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas.

Kita istorijos pusė: norėjo susitarti?

Tuo tarpu Tadas piešia visai kitokį šios istorijos vaizdą.

Jo teigimu, iš jo pusės buvo ne vienas bandymas kontaktuoti, komunikuoti bei taikiai išspręsti situaciją tiek su močiute Angele, tiek su jos dukromis, tačiau jis vis atsimušdavo į užrakintas duris arba principingą nenorą pripažinti jo kaip teisėto būsto savininko.

Savo žodžius Tadas pagrindė rašytiniais įrodymais, kuriuos pateikė žiniasklaidai.

Juose matomi ir patys pirmieji susirašinėjimai, kurie vyko netrukus po Angelės sūnaus Jono, Tado tėvo mirties.

Susirašinėjimuose Tadas informuoja, kad Angelė su juo nebendrauja ir net neatidaro durų, o jis tenorintis teisiškai įforminti dokumentus, pasirašyti panaudos sutartį ir toliau leisti Angelei gyventi būste, kiek tik ji norės su sąlyga, kad ši tvarkingai mokės komunalinius mokesčius.

Tado pateiktuose įrodymuose matyti, kad jis vėliau buvo siūlęs ir išnuomoti būstą senolei, tačiau pasiūlyta nuomos kaina (50 eurų per mėnesį) neatitiko jo lūkesčių.

Tadas jau ketverius metus negali pateikti į sau nuosavybės teise priklausantį būstą, nes nei Angelė, nei jos dukra nesutinka atiduoti jam atsarginių raktų.

Pats Tadas sako, kad šioje istorijoje yra daug melo, kuris sklinda iš Angelės dukros, kuriai paskirta močiutės globa, pusės. Esą ši meluojanti ir teismams, ir žiniasklaidai.

„Šis asmuo drąsiai meluoja net teismams, posėdžių metu.

Deja, dėl man nesuprantamų priežasčių, teismai net nesudrausmina šio asmens, todėl ji kuo toliau, tuo drąsiau ir akiplėšiškiau meluoja ir šmeižia mane.

Tokiu akivaizdaus melo toleravimu teismai neabejotinai žemina tiek savo autoritetą, tiek visuomenės pasitikėjimą jais“, – sako Tadas ir priduria, kad teismai jau nustatė, kad tarp Jono ir Angelės nebuvo jokio susitarimo dėl išlaikymo, kitaip tariant, sąlygos, su kuria senolė būstą sutinka padovanoti sūnui.

Pirkėjai informuoti

Tadas taip pat patikino, kad visi interesantai ir galimi buto pirkėjai su situacija yra supažindinti.

„Skelbime aiškiai nurodyta, kad butas parduodamas apsunkintas, tą galima suprasti ir iš skelbime nurodytos kainos (kuri yra ~ 60% rinkos kainos).

Prieš parduodant, su visais interesantais yra aptariama visa esama situacija, pateikiami teismų sprendimai ir t.t.

Visų pirma, joks notaras netvirtintų pirkimo-pardavimo sutarties neįsitikinęs, kad pirkėjas žino visas aktualias detales.

Antra, ši istorija nuskambėjo per Kėdainius ganėtinai garsiai, tad nemažai žmonių jau žino apie šią situaciją.

Galiausiai, kadangi aš negaliu patekti į man priklausantį butą jau ketvirtus metus, aš negaliu jo aprodyti interesantams. Akivaizdu, kad neįmanoma parduoti šio buto be pirkėjo informavimo apie esamą situaciją“, – patikino Tadas.

Draugišką siūlymą atmetė

Tadas teigia, kad jo patį pirminį draugišką siūlymą leisti Angelei gyventi būste pasirašius panaudos sutartį, jos dukros griežtai atmetė. Mat nepripažįsta jo kaip buto savininko. Esą jis niekada bute negyveno, su tėvu nebendravo 10 metų, tad ir teisės į būstą jis neturintis.

„Man paveldėjus turtą 2018 metų liepą, aš bandžiau susisiekti su Angele dėl leidimo jai toliau gyventi man priklausančiame bute. Ji bendrauti atsisakė. Toliau bendravimą tęsiau per jos dukras.

Tačiau dukros mano pasiūlymą neatlygintinai gyventi močiutei man priklausančiame bute kategoriškai atmetė, reikalavo butą grąžinti joms, jos nepripažino ir iki šiol nepripažįsta, kad aš esu šio buto savininkas.

Nepavykus susitarti, man neliko nieko kita kaip kreiptis į teismą dėl iškraustymo“, – sako Tadas ir visus savo teiginius pagrindžia rašytiniais įrodymais.

Nemokėjo mokesčių

Tadas aiškino, kad elektrą atjungė ne iš noro pakenkti, tačiau dėl to, kad senolė piktybiškai nemoka komunalinių mokesčių jau trečius metus. Kadangi būsto savininkas oficialiai yra Tadas, būtent jis gauna visus pranešimus dėl skolų, kvietimus į teismą.

„Per visą teismų laikotarpį (apie trejus metus), nebuvo mokami komunaliniai mokesčiai. Man kaupėsi didžiulės skolos, aš buvau ne kartą paduotas į teismą dėl komunalinių mokesčių nemokėjimo.

Angelė ir jos globėja atsisakė mokėti mokesčius iki pat 2021 m. birželio, kai pateikė dar vieną ieškinį prieš mane, kuriuo, be kita ko, iš manęs reikalauja itin solidžios pinigų sumos (daugiau kaip 7 tūkst. eurų).

Pastebiu, kad didžiausios skolos už komunalinius mokesčius iki šiol nėra iki galo apmokėtos“, – pasakoja vyras.

Jis pabrėžė, kad iki pat šiol bando gražiuoju išspręsti šią situaciją.

Norą gražiai spręsti situaciją išreiškia ir dukros, tačiau realiai iki gražių sprendimų situacija niekaip neprieina.

Močiute nelaiko

Tadas aiškino, kad šioje istorijoje reikėtų atmesti bet kokius giminystės ryšių keliamus sentimentus. Panašu, kad Tadui Angelė nebuvo tokia močiutė, kokią jis norėjo turėti, o Jonas nebuvo toks tėvas, koks turėtų būti. Tado vaikystės atsiminimų nuotrupos šių dienų vaiko teisių apsaugos aktyvizmo kontekste skamba ypač kraupiai.

Patyrę daug fizinio ir emocinio skausmo anūkai atriboja save nuo bet kokių šiltų ar giminiškų jausmų Angelės ir jos dukrų atžvilgiu.

„Vien kraujo ryšys neapibrėžia šeimos, pavyzdžiui, smurtaujantys ir engiantys tėvai nėra verti savo vaikų pagarbos ir meilės, ir priešingai, įsivaikinę ir su meile visą gyvenimą auginę kraujo ryšiu nesusietą vaiką žmonės gali laikyti jį/ją savo šeimos nariu.

Jonas ilgus metus girtuokliavo, smurtavo prieš savo šeimą. Deja, bet tiek Angelė, tiek jos dukra visą laiką palaikė Joną, niekada nepadėjo man.

Aš buvau ne kartą, būdamas mažametis, girto tėvo išvarytas iš namų su peiliu viduryje nakties ir, kitoje gatvės pusėje gyvenanti Angelė niekada neįsileido manęs.

Tėvams skiriantis, Angelė net džiaugėsi, kad jos sūnus muša jos pačios anūkus dėl to, kad „jie nepriėję Pirmos Komunijos“, kaltino mano nuo smurto ilgus metus kentėjusią motiną, kad ji nepasirūpina Jonu ir neieško, kur jis girtuokliauja“, – bet kokius šiltus giminystės ryšius sutraukiusius gyvenimo epizodus pasakoja Tadas.

Žeria kritikos teismams

Ilgo teismų maratono išvargintas Tadas neslepia nusivylimo teismais.

„Tas faktas, kad po visa to, kas nutiko, aš pasiūliau Angelei neatlygintinai gyventi man priklausančiame bute, puikiai iliustruoja mano moralinio kompaso tvirtumą.

Deja, kaip minėjau, visi mano siūlymai atmetami ir šiuo metu yra vykdomas (sunku pavadinti kitaip) turto prievartavimas pasitelkiant teismus bei žiniasklaidą.

Kadangi, kiek teko įsitikinti, mano manymu, teismai Kėdainiuose yra pakankamai šališki, ir besąlygiškai gina smurtautojo motiną, kuriai užtenka tik pasirodyti teismo salėje ir palieti ašaras, nelabai suprantu, kodėl dabar yra kreipiamasi į žiniasklaidą ir kažko bijoma“, – kalbėjo vyras.