Amatų ir skonių mugė Kėdainiuose subūrė prekybininkus, kūrėjus ir pirkėjus (FOTOGALERIJA)

Didžiosios Rinkos aikštė buvo prisipildžiusi kvapų, spalvų ir šurmulio – prekybininkus, kūrėjus ir lankytojus iš visos Lietuvos čia subūrė Amatų ir skonių mugė. Saulėta ir šilta diena traukė miestiečius bei svečius užsukti pasidairyti po gausybę prekių – nuo tradicinės naminės duonos, rūkytos mėsos gaminių, sūrių bei gurmaniškų skanėstų iki natūralios kosmetikos, papuošalų, namų kvapų ir kitų rankų darbo dirbinių. Kiekvienas stendas siūlė savitą istoriją ir kvietė paragauti, paliesti ar išsirinkti kažką ypatingo.

Bazilikų karalienė iš Surviliškio

Ūkininkė Rosita Liubomirskienė, prekiaujanti prekė ženklo „La Rosita“ gaminiais, jau trečius metus gamina pagardus iš savo užaugintų žolelių. Pagrindinis akcentas – bazilikai, kurių ji augina net per 200 rūšių.

„Viskas su bazilikais – hidrolatas iš šventųjų bazilikų, pagardai, kuriuose skirtingos rūšys suteikia vis kitokį skonį“, – pasakojo prekeivė. Šiemet naujienų sąraše – agurkų su baziliko sėklomis pagardas.

Rosita džiaugiasi, kad tokie renginiai padeda veiklai ir sugrąžina lojalius klientus: „Labai smagu, kai grįžta seni pirkėjai – perka ir senus produktus, ir naujienas.“

Kainos prasideda nuo 6 eurų ir siekia iki 10 eurų. Pasak jos, liepa yra sunkiausias mėnuo, o gegužė, rugsėjis ir spalis – patys palankiausi prekybai. Rudenį žmonės jau pradeda ruoštis šventėms ir Kalėdoms, todėl perka daugiau.

Mėsos gaminių meistrai iš Kauno rajono

Į mugę atvyko ir „Norvelinos“ atstovas Deimantas Nargaila, siūlęs rūkytus ir vytintus mėsos gaminius bei duoną.
„Mūsų produkcija išsiskiria kokybe – tikra mėsytė, skani ir kokybiška“, – pabrėžė jis.

Nors prekybos vieta šįkart buvo atokesnė, Deimantas pastebėjo, kad ragaujantieji dažniausiai ir perka: „Mažokai žmonių praeina, bet kas ragauja, tas perka.“

Ekologiška duona iš malkinės krosnies

Trakų rajono kepykla „Gyva duona“ mugėje lankėsi pirmą kartą ir pristatė savo ekologišką produkciją.

„Nėra cukraus, nėra mielių – viskas ant raugo, kepama malkinėje krosnyje iš savo malūne sumaltų miltų“, – pasakojo kepėja. Ji pabrėžė, kad mugės – puiki proga supažindinti pirkėjus su gaminiais, o duonos kainos siekia nuo 10 iki 14 Eur.

Egzotiškų skonių paieškos Vilniuje

Vilnietis Aleksandras, prekiaujantis įmonės „Maži mamutai“ produkcija, mugėje siūlė įvairius pagardus ir padažus, kurių skoniai dažnai nustebina net išrankiausius gurmanus. Prekybininkas mugėse dalyvauja jau antrus metus, o gamyba prasidėjo dar 2014-aisiais.

Tarp išskirtinių gaminių – paštetas su sūdyta karamele, amerikietiško stiliaus agurkėliai, itin aštrūs „pikti“ agurkai su Habanero pipirais, azijietiškas žemės riešutų padažas.

Pigiausi marinuoti produktai, kainuojantys apie 3 eurus, brangiausias pagardas – paštetas už 6,50 euro.

Aleksandras džiaugėsi lankytojų susidomėjimu ir šmaikščiai pridūrė, kad jų gaminiais domisi ne tik žmonės, bet ir širšės. Prekybininkas pabrėžė, kad orai prekybai turi didelę reikšmę – saulė pritraukia daugiau pirkėjų, o lietus aikštę ištuštintų.

Keramika, gimusi iš meilės moliui

Keramikė Rita iš Kauno jau 16 metų kuria unikalius papuošalus ir jų stendus.

„Visi mano dirbiniai – originalūs ir unikalūs, puikiai tinka ir interjerui, ir kaip aksesuaras“, – sakė ji. Jos darbų kainos prasideda nuo 2 eurų ir siekia iki 52 Eur.

Vaikiški lininiai drabužiai iš Alytaus

„Troublemaker“ – Alytaus prekinis ženklas, siūlantis retą rinkoje produktą – vaikiškus lininius drabužius.

„Mažai kas siūlo būtent vaikams skirtus lininius drabužius – tai mūsų išskirtinumas“, – teigė jo atstovė Kamilė. Aksesuarai kainuoja nuo 7 eurų, drabužiai – nuo 35.

Kvapų kelionė į Arabiją

Kaunietis Tomas Rimkus iš „TNT Aromatics“ pristatė arabiškus kvepalus ir namų kvapus. „Žmonės pastaruoju metu ypač pamėgo arabiškus kvepalus,“ – pastebėjo jis. Prekybininkas pripažino, kad orai daro didelę įtaką: „Buvome, pavyzdžiui, Širvintose – kol nelijo, viskas buvo gerai. Pradėjus lyti, neliko nė vieno žmogaus. Turbūt normalu.“

Jo produkcijos kainos svyravo nuo 12 iki 42 eurų.

Ezoterikos kampelis iš Vilniaus

Į mugę atvykę „Geshtinana“ atstovai iš Vilniaus pristatė smilkalus, eterinius aliejus, Taro ir rakulos kortas bei kitą, kaip jie patys sako, „smulkią, fainą ir lengvą ezoteriką“.

Jų gaminiai išsiskiria natūralumu ir tvarumu. „Visi jie praktiškai yra rankų darbo, labai organiški ir traukiantys žmogų grįžti į save. Esame kategoriškai prieš cheminius ingredientus, todėl savo asortimente jų neturime“, – pasakojo prekeiviai. Net pakuotėse plastikas pasitaiko tik tada, kai tai – gamyklinė būtinybė.

Lankytojai vis labiau domisi tokiais gaminiais. „Anksčiau būdavo, kad žmonės prieidavo atsargiai ar netgi sakydavo: „Oi, pas šituos tai neinam“. Dabar vis dažniau sutinkame smalsuolių, kurie ne tik domisi, bet ir patys mums patarimų duoda“, – džiaugėsi jie.

Mažiausia jų siūloma prekė – smilkalų dėžutė, kainuojanti 2 eurus, o platesnis asortimentas, pavyzdžiui, boho stiliaus drabužiai, lieka jų fizinėje parduotuvėje Vilniuje.

Pasak prekeivių, orai taip pat svarbūs: „Kai lyja ar apniukę, žmonės linkę likti namie su pledu ir kakava. O kai šviečia saulė, vitaminas D ir serotoninas daro savo – žmonės tampa aktyvesni, smalsesni ir drąsesni.“

Pirkėjų įspūdžiai – nuo smalsumo iki nusivylimo

Į mugę atvykusi Greta iš Kauno sakė, kad tokiose mugėse lankosi dažnai, tačiau šį kartą patirtis kiek nustebino.

„Nesitikėjau matyti tiek daug turgaus pardavėjų su segtukais, įvairiais drabužėliais, nes skelbta buvo amatų ir skonio mugė“, – sakė ji.

Viena iš mugės lankytojų, Rūta, prisipažino, kad tokiose šventėse apsilanko kaskart, kai tik jos vyksta. Labiausiai ją traukia maisto produktai – liofilizuoti gaminiai, mėsa, sūriai. „Jau žinome tam tikras vietas ir einame konkrečiai pas tuos prekeivius“, – sakė ji, pridurdama, kad kainos jai priimtinos, nes per ilgą laiką įprato prie jų stabilumo.

Šįkart apsipirkimas buvo spontaniškas – Rūta sako, kad dažnai nežino, ką ras, bet atradusi mėgstamą prekybininką negaili pinigų.

„Labai svarbu paremti lietuvių kūrėjus, pirmiausia jiems ir teikiame pirmenybę“, – pabrėžė ji.

Kristina į mugę atėjo dėl maisto – šįkart jos krepšelyje atsidūrė dešra ir alyvuogės. Moteris kainas įvertino kaip priimtinas, o apsipirkimą planavo iš anksto.

Giedrūnas labiausiai susižavėjo agurkų limonadu ir įsigijo įvairių vietos gamintojų produktų, tarp jų – kanapių sėklų ir distilerijos gėrimų. Jis pripažino, kad apsilankymas buvo visiškai spontaniškas: „Net nežinojau, kad mugė vyksta – tiesiog atėjau pasižiūrėti į upę.“

Tuo tarpu Algė buvo kritiškesnė – pasak jos, mugė pasirodė maža ir neįspūdinga. „Tiesiog iš smalsumo praėjome, kainų net nežiūrėjome“, – sakė ji.

Mugėje sutikta Arvydo šeima lankosi ne pirmą kartą, nors dar nebuvo spėję apžiūrėti visų prekybos vietų, vyras jau įsigijo riestainių ir vaistinių priemonių.

„Be abejo, labai svarbu pamatyti, kas Lietuvoje padaryta rankomis, kas lietuviška produkcija. Žinome, kaip sunkiai kūrėjai gyvena, todėl juos reikia remti“, – pabrėžė jis.

Arvydo požiūriu mugėje kainos priimtinos, nes pasak jo, jos kyla visur, tad natūralu, jog brangsta ir mugėse. Šįkart apsipirkimas buvo spontaniškas, tačiau jis pripažino, kad tokie renginiai – gera proga atrasti autentiškus lietuviškus gaminius.

Iš Kaišiadorių atvykusi Jurgita mugėje lankėsi pirmą kartą, užsukusi visai netikėtai pakeliui iš Sirutiškio dvaro. Moterį patraukė rankų darbo gurmaniški pagardai, nors, kaip juokavo, juos labiau apgulė širšės nei pirkėjai.

Kalbėdama apie kainas, ji pripažino, kad mugėje jos gali būti kiek aukštesnės: „Žmonių daug, konkurencija yra, bet tai suprantama – juk žmonės ateina gerai laiką praleisti ir nusipirkti, ko reikia“.

Pasak Jurgitos, visada svarbu remti lietuvių kūrėjus: „Nesvarbu – rašytojai, kūrėjai ar atlikėjai – paremti reikia visada“.

Amatų ir skonių mugė Kėdainiuose subūrė daugybę prekeivių ir lankytojų. Vieni čia rado gardžių lauktuvių, kiti – gražių rankų darbo dirbinių ar įdomių pokalbių. Šilta ir saulėta diena leido visiems pasimėgauti mugės atmosfera ir išsinešti gerų įspūdžių.