Alkoholizmas – vieno asmens tragedija ar visos šalies problema?

Turbūt ne vienas yra girdėjęs, kad lietuviai – viena labiausiai prasigėrusių tautų visame pasaulyje. Skaudu tą girdėti, tačiau būtent taip mus apibūdina tie, kurie pateikia tokią statistiką. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva yra trečioje vietoje pagal vieno asmens suvartojamo alkoholio kiekį, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija teigia, kad mes puikuojamės pirmoje vietoje. Tiesa, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pateikia gerokai švelnesnius duomenis, tačiau kiekvienam aišku, kad alkoholizmas – atvira piktžaizdė, kuri ypač gaji kaimiškose apylinkėse ir mažesniuose miesteliuose. Kaip tampama alkoholiku, koks alkoholio poveikis mūsų kūnui ir psichologijai bei kaip su tuo galima kovoti?

Sukelia daugybę bėdų

Statistikos departamento duomenimis, alkoholiu vaišintis labiau linkę vyrai. Bent kartą per savaitę stiprius alkoholinius gėrimus vartojančių 20–64 metų amžiaus vyrų yra 26 proc., moterų – 9 proc. Pernai dėl neblaivių vairuotojų kaltės buvo sukelti 237 eismo įvykiai. Tiesa, šis rodiklis geresnis, nei 2014 metų – neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių per metus sumažėjo beveik 80. Pernai dėl alkoholio sukeltų ligų mirė 555 vyrai ir 177 moterys.

Taip pat statistika rodo, kad daug nusikaltimų yra įvykdoma apsvaigus nuo alkoholio. Ypač dažnai alkoholio vartojimas yra siejamas su smurtu artimoje aplinkoje, smurtu prieš vaikus. Ši problema yra viena didžiausių rajonuose ir kaimuose.

Nesaikingas alkoholio vartojimas ypač pavojingas tuo, kad neigiamai veikia ne tik alkoholiko fizinę ir psichologinę sveikatą, griauna šeimas, bet ir tuo, kad alkoholikas retai kada geba pripažinti turintis bėdą. Gydymas nuo alkoholizmo yra tik savanoriškas, todėl prievartos būdu artimieji gydyti sergančio asmens negali.

Priežastys įvairios

Nesaikingas alkoholio vartojimas gali būti kildinamas iš tautoje paplitusių tradicijų ir papročių. Faktas, kad be alkoholio neįsivaizduojamos šventės, draugų susiėjimai ar galimybė atsipalaiduoti, galimai yra kilęs iš sovietinių laikų, kuomet ir buvo formuojama alkoholio vartojimo praktika švenčių metu, naikinat suvokimą, kad alkoholis yra blogis. Taip savo knygoje „Socialinė girtavimo determinacija“ teigia R. Pavlovskienė.

Prie gausaus alkoholio vartojimo prisideda ir mažai ribojama reklama, dažnai skelbiamos akcijos alkoholiui. Prireikia labai skaudžių įvykių, kad šalies valdžia imtų ieškoti problemos sprendimo būdų. Vienas iš jų jau greitai bus įvestas – nuo rugsėjo 1-osios perkant alkoholį visiems bus privaloma pateikti asmens dokumentą. Šio dokumento nepateikus, net ir akivaizdžiai pilnametystės sulaukęs asmuo alkoholio įsigyti negalės. Tokios tvarkos laikysis visi didieji prekybos tinklai, taip pat ir rajonuose populiarus prekybos tinklas „Koops“. Kol kas prie šios akcijos neprisideda naujausias prekybos sistemos narys Lietuvoje – „Lidl“.

Dėl to, kad alkoholis yra visuomenėje pateikiamas kaip priemonė atsipalaiduoti, neretai būtent tokia ilgus metus į galvą kalta ideologija lemia staigų žmonių polinkį piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Sudėtingi santykiai šeimoje, skyrybos, depresija, problemiški darbiniai santykiai, ligos ir kitos nelaimės gali net ir patį šviesiausią žmogų priversti griebtis butelio ir jame skandinti savo neviltį.

Kartais reikia visai nedaug, kad būtų įgyta stipri priklausomybė, iš kurios išsikapstyti vienam žmogui yra labai sunku. Taip prarandami draugai, šeima, socialinis statusas, materialus turtas ir praėjus keliems metams žmogus jau gali mindžikuoti ties socialinės atskirties riba.

Psichologai negali atsakyti, kokia yra tiksli riba, kai žmogus tampa alkoholiku. Kaip greitai ta riba bus peržengta ir kokiu greičiu bėda vystysis toliau, priklauso nuo daugybės faktorių. Tačiau dauguma psichologų teigia, kad jeigu žmogui sunku atsipalaiduoti be alaus butelio arba be alkoholio vartojimo jis nemato prasmės draugų susibūrimuose ir šventėse – tai jau aiškus signalas, kad alkoholizmas, kaip liga, jau netoliese.

Vaikų neaplenkia

Statistika rodo, kad alkoholio jau būna ragavę vis jaunesni vaikai ir paaugliai. Neretai per visą Lietuvą nuskambančios nelaimės, kaip vaikai būna vos ištraukiami iš mirties gniaužtų, mat padaugino alkoholio, tėra tik ledkalnio viršūnė.

Vaikai ir paaugliai gali labai lengvai apsinuodyti alkoholiu, mat jie nežino, koks yra alkoholio poveikis, jie negali ir nemoka riboti suvartojamo alkoholio kiekio.

Tačiau yra paauglių, kurie po truputį įjunksta į alkoholio vartojimo liūną, tuomet ne tik prastėja jų mokymosi rezultatai, bet ir padidėja polinkis vykdyti nusikaltimus, turėti nesaugių lytinių santykių. Tokie paaugliai taip pat būna labiau linkę į savižudybę.

Kenkia ne tik kepenims

Alkoholis dažniausiai siejamas su kepenų ligomis ir alkoholizmu, kaip psichologine liga. Tačiau tiesa ta, kad alkoholis yra siejamas su keliomis dešimtimis ligų, tarp kurių yra ir vėžys, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, cukrinis diabetas, ūmus kasos uždegimas, kuris gali baigtis staigia mirtimi.

Alkoholis taip pat išjudina lėtines ligas ir verčia jas staigiai progresuoti. Ypač dažnai alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys serga hepatitu B ir C.

Žmogaus organizmas prie alkoholio ilgainiui pripranta, todėl bėgant laikui norint pasiekti tam tikrą „atsipalaidavimo“, arba apsvaigimo fazę, tenka gerti didesnį alkoholio kiekį, o tai automatiškai dar stipriau kenkia organizmui. Alkoholis veikia ir kaip nuskausminanti priemonė, todėl žmonės griebiasi taurelės ir pajutę silpną negalavimą. Išgėrus alkoholio į skausmą nebekreipiama dėmesio, o taip yra apeinamas organizmo siunčiamas signalas, jog kažkas yra negerai.

Be to, posakis, kad alkoholikai ilgainiui tampa besmegeniais turi tiesos. Nesaikingas alkoholio vartojimas lemia pagreitėjusią smegenų ląstelių žūtį, o tai išties atsiliepia alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens gebėjimui protauti. Alkoholiu piktnaudžiaujantiems asmenims stipriai šlubuoja atmintis – jiems sunku įsiminti net paprastus dalykus, sunku įsidėmėti informaciją, mokytis.

Psichologinės bėdos

Mokslininkai ištyrė, kad alkoholikai visų pirma yra melagiai. Pirmiausia alkoholikas meluoja pats sau, o paskui meluoja ir kitiems.

Gydytojas narkologas V. A. Melnikovas teigia, kad alkoholikai nesusimąstydami plaukia pasroviui paskui savo priklausomybę metų metais, diena iš dienos. Jie nedaro jokių išvadų, nors daugelio jų organizmas jau nepakelia suvartojamo alkoholio kiekio ir siunčia aiškius signalus, kad kažkas yra negerai. Dažniausiai alkoholikai guodžiasi mintimi, kad jeigu norės mesti gerti, tai ir mes. Tačiau šį melą, sakomą ir sau, ir kitiems, jie suvokia, tiesiog tokiam žmogui sunku įsivaizduoti gyvenimą be alkoholio.

Alkoholikas lengvai žada ir viską pamiršta, išgėręs kuria didingus planus, nori su visais draugauti, visiems būti geras. Vėliau, prablaivėjus, apninka prieštaringi jausmai, alkoholikas neretai jaučiasi itin prastai ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Nenuoseklus asmens gyvenimas, kai išgėrus jis tampa tarsi kitokiu žmogumi, veda prie sunkių psichologinių sutrikimų, tokių, kaip asmenybės susidvejinimas, šizofrenija.

Kelios stadijos

Naivu tikėti, kad vieną dieną žmogus dar tik „mėgstantis išgerti“, o kitą jau sergantis alkoholizmu. Alkoholikai pereina keletą stadijų. Vieni jų pereina jas visas, kiti kažkurioje stadijoje ir užsilieka. Nuo to, kokioje stadijoje alkoholikas tuo metu yra, priklauso ir galimybė išgyti.

1.Alkoholizmo, kaip normalaus gyvenimo, vertinimas

Alkoholikas šioje stadijoje mano, kad puikiai valdo savo gyvenimą ir kad bėdų sprendimas alkoholiu yra visiškai normali praktika. Toks asmuo įsitikinęs, kad neturi jokios bėdos, jį apima nenumaldomas pyktis kas kartą, kai kas nors su juo bando kalbėtis apie alkoholizmą. Paprastai toks žmogus alkoholį laiko priemone atsipalaiduoti, lengviau susibendrauti, o priekaištaujančiam asmeniui dar pasiūlo išgerti kartu – esą, šis taip pat atsipalaiduos ir nebebus toks piktas.

2.Lengvabūdiškumas

Labai daug alkoholį vartojančių žmonių į tai žvelgia lengvabūdiškai. Jie mano, kad turi nerimtą problemą, kurią gali valdyti patys. Tą jie gali įrodyti mažindami suvartojamo alkoholio kiekį, darydami pertraukas. Taip jie tarsi įrodo sau ir kitiems, kad gali negerti, ir kad problema nėra tokia jau rimta. Tokiam žmogui įmanoma padėti, jis yra lengviau paveikiamas artimųjų nuomonės ir prašymo imti gydytis.

3.Pervertinimas

Yra alkoholikų, kurie suvokia, kad turi bėdą. Suvokia labai gerai, apie tai kalba labai garsiai, ir visiems leidžia apie tai žinoti. Tačiau jie patys tiki, kad jų bėda tokia didelė, kad pasikeisti jau nebeįmanoma. Kuomet alkoholikas pervertina savo ligos mastą, kartu jis tarsi pridengia savo augantį norą girtuokliauti ir nenorą situacijos pakeisti.

4.Griežtas neigimas

Pats sunkiausias alkoholizmo atvejis yra tas, kai alkoholikas griežtai neigia turintis bėdą. Toks žmogus alkoholį renkasi vietoj bet ko kito – darbo, šeimos, artimųjų, namų, socialinio statuso. Alkoholio toks žmogus griebiasi įvykus bet kokiam nesusipratimui, ir nors aplinkiniams yra akivaizdu, kad asmuo turi rimtą bėdą nei augančios sveikatos bėdos, nei nuolatiniai ir ilgalaikiai gėrimai tokiam alkoholikui neįrodo, kad jis turi bėdų.

Griežtai savo bėdą neigiantį asmenį išgydyti yra labai sunku, mat alkoholizmo gydymas ir prasideda nuo to, kad žmogus pripažįsta turintis bėdą ir suvokiantis, kad ją reikia spręsti.

Ką daryti?

Kaip jau minėta prieš tai, alkoholizmo gydymas prasideda nuo atvirumo sau pačiam. Nuo alkoholizmo kenčiantiems asmenims siūlomas platus spektras įvairiapusiškos pagalbos – galimas ir kodavimas, ir anoniminių alkoholikų susibūrimai, reabilitacijos centrai. Pagalba teikiama ne tik alkoholikui, bet ir jo artimiesiems, kurie kenčia nuo girtaujančio asmens.

Kėdainiuose esančiame reabilitacijos centre „Vilties švyturys“ gydymas vyksta keliais etapais. Pirmiausia porą savaičių trunka bandomasis laikotarpis. Per šį laiką priklausomybę turintis asmuo, atvykęs į reabilitacijos centrą, turi galimybę adaptuotis bendruomenėje, nuspręsti, ar nori likti reabilitacijos centre. Šiuo laikotarpiu asmenį pastoviai prižiūri bei jam adaptuotis padeda antros ar vyresnės fazės bendruomenės narys – globėjas, kuris atsakingas už naujoko priežiūrą bei išsamesnį jo susipažinimą su bendruomene. Bandomuoju laikotarpiu specialistai susipažįsta su klientu, įvertina jo fizinę, socialinę, psichologinę savijautą, motyvaciją ir parašo psichologines bei socialines išvadas. Bandomojo laikotarpio metu specialistai konsultuoja klientą tiek individualiai, tiek įtraukia į grupes, užsiėmimus, paskaitas bei įprastą dienotvarkę.

Vėliau du mėnesius trunka pirmoji fazė. Jos metu bendruomenės narys turi atsisakyti kontaktų su šeimos nariais ir artimiausiais draugais, nesinaudoti telefonu, neišeiti už bendruomenės ribų. Šios fazės metu vos tik pradėjęs sveikti asmuo nėra pajėgus kontroliuoti impulsų ir potraukio alkoholiui, todėl ir negali būti atsakingas už daugelį savo veiksmų.

Socialiniai darbuotojai, jei tai reikalinga, padeda klientui atgauti dokumentus, įstoti į darbo biržą, nuvykti į polikliniką. Jie taip pat tarpininkauja tarp kliento ir teisėsaugos institucijų, šeimos narių. Specialistai individualiose konsultacijose padeda siekti užsibrėžtų tikslų, adaptuotis bendruomenės gyvenime, įveikti emocines ir atkryčio krizes, spręsti iškilusias problemas.

Penkis mėnesius trunkanti antroji fazė yra kiek laisvesnė. Jos metu leidžiama trumpam palikti bendruomenę bei bendrauti su artimaisiais, prižiūrint vyresnių fazių gyventojams arba darbuotojams ir iš anksto tai aptarus su bendruomene. Šiuo metu klientas taip pat privalo imtis daugiau atsakomybės reikalaujančių pareigų, kaip antai: bendruomenės šeimininko pareigų, taip pat konkrečių pareigos už kurią nors ūkio dalį (pvz., šiltnamio, sporto salės, skalbimo kambario priežiūra ir pan.). Antros fazės metu tampama naujoko globėju, taip pat galima siūlyti savo kandidatūrą rinkimuose į bendruomenės lyderio padėjėjo postą. Pagrindinis savianalizės darbas raštu – savo gyvenimo analizė, kurioje išnagrinėjami visi veiksniai, atvedę į priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio ar kitų žalingų įpročių – taip pat atliekamas šios fazės metu. Be to, sveikstantis klientas tvarkingai surašo savo pasirinkimo blaiviai gyventi liudijimą, išanalizuoja galimo atkryčio simptomus bei ieško efektyvių strategijų jam įveikti.

Specialistai, jei tai reikalinga, padeda tvarkyti antstolių išieškojimo klausimus, atkurti probleminius tarpusavio santykius su šeimos nariais.

Keturis mėnesius trunkančios trečiosios fazės metu klientas jau laikomas pajėgiu išvengti atkryčio ir gabiu prisiimti didesnę atsakomybę už save bei kitus. Jis gali prižiūrėti ir mokyti bendruomenės narius, lydėti juos už bendruomenės ribų, taip pat būti išrinktas bendruomenės lyderiu ir prisiimti atsakomybę už visą bendruomenę. Kita vertus, jis palaipsniui sugrįžta į pirminę socialinę aplinką – savo šeimą, mėgina atkurti praeityje pašlijusius santykius su artimaisiais ir jaustis saugiai pirminėje aplinkoje, nors bendruomenė vis dar išlieka stipriu vidinės paramos ir motyvacijos šaltiniu. Jei sveikstantysis sėkmingai susitvarko su šiais uždaviniais – jis pervedamas į ketvirtąją reabilitacijos fazę.

Paskutinė, ketvirtoji fazė, skatina klientą integruotis į visuomenę. Klientas turi įgyti darbo įgūdžių, padedančių rasti savo vietą visuomenėje, visiškai prisiimti atsakomybę už save ir savo gyvenimą. Todėl jis per du mėnesius privalo susirasti darbą arba pradėti mokytis profesinio parengimo kursuose.