Mokėsi padėti kitiems per filmų terapiją
Kėdainių pagalbos šeimai centro atstovai, dirbantys su vaikais, susipažino su filmų terapija, kaip su vienu iš pagalbos būdų. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobilioji komanda surengė ciklą filmų terapijos susitikimų, į kuriuos pakvietė su šeima ir vaikais dirbančius specialistus.
Siūlo ne vien žiūrėti, bet ir įžvelgti
Giedrė Starkevičiūtė, psichologė, mobiliosios komandos specialistė, sako, kad bet kurį gyvenimo įvykį ar reiškinį galime paprasčiausiai matyti, o galime sąmoningai pažvelgti į jį giliau.
Filmų terapijos propaguotojai tvirtina, kad kino juosta, kaip spektaklis, paveikslas ar bet kuris kitas meno kūrinys tarsi veidrodis atspindi mūsų vidų. Savita istorija, veikėjų charakteriai – visa tai leidžia tarsi iš šono išvysti asmeninius sunkumus, atpažinti savo reakcijas ir įsivardyti jų priežastis.
Ši terapija gali būtų vedama skirtingais būdais. G. Starkevičiūtė pasakoja, kad dažniausiai darbas vyksta nedidelėje grupėje, filmas žiūrimas dalimis, o tarp jų specialistas atlieka svarbiausią misiją: jautrų darbą su klientų jausmais ir peržiūros metu kylančiomis reakcijomis.
Kai filmas ar jo fragmentas paliečia itin stipriai (sukelia pyktį, pravirkdo ir kt.) psichologė pataria išbūti su tomis emocijomis, įsiklausyti, ką jos sako. Ne visada terapijos dalyviai nori kalbėti, jų ir nespaudžia. Anot pašnekovės, tyla nebūtinai rodo, kad žmogus neturi ką pasakyti – tuo metu jo viduje gali vykti emociškai sudėtingas procesas.
Tą patį mato ir vertina skirtingai
Nieko keisto, kad tą pačią kino juostos sceną suprantame skirtingai, mūsų reakciją nulemia daugybė aplinkybių: emocinis intelektas, išsilavinimas, vertybės, gyvenimiška patirtis ar net tos dienos nuotaika.
Psichologė pastebi, kad kartais užtenka net trumpos įtaigios ištraukos ir jau galima kalbėtis. O būna, kad po viso filmo sunku atsiverti, reikia laiko susigyventi su istorija.
Anot šia sritimi besidominčios specialistės, net ir tas pats filmas, kiekvieną kartą peržiūrėtas, tam pačiam žmogui sukelia vis kitas emocijas. Tą pačią juostą aptariant su kita grupe, diskusija ir įžvalgos pasisuka kita linkme, ta pati scena išspaudžia ašaras arba prajuokinta, sukelia užuojautą arba pasipiktinimą.
Praktikai tvirtina, kad filmų terapija ne vienam atvėrė santykio su artimu žmogumi naujas erdves, padėjo pamatyti darbinių sunkumų prasmę, įveikti nemalonius jausmus.
Filmas išlaisvino nuo kaltės jausmo
Globėja Daiva pasakoja pirmąją pažintį su kino terapija, tuomet grupėje žiūrėjo jautrią dramą apie psichikos liga sergantį paauglį. Filmas atskleidžia, kaip besąlyginė meilė vaikui, moteriai suteikia jėgų priimti itin sunkų sprendimą – prieš sūnaus valią laikinai palikti jį psichiatrų globoje.
Psichikos problemų turintį vaiką auginanti globėja buvo atvira: filme pamatė save tarsi iš šono ir įsivardijo, kad ją kamuoja kaltės jausmas. Tai paskatino ieškoti pagalbos.
Padeda geriau ištverti išbandymus
Kauno apskrities VTAS mobilioji komanda atkreipia dėmesį į didelį su vaikais dirbančių specialistų bei globėjų emocinį krūvį. Kantrybės ir žinių pareikalauja vaiko trauminės patirtys, raidos specifiškumas, ne paskutinėje vietoje ir savotiškas visuomenės spaudimas ar lūkesčiai. Vis dažniau keliamas klausimas, kaip padėti šiems asmenims patiems.
Susitikimų ciklas turi tikslą paskatinti atkreipti dėmesį į vieną iš psichologinio sveikimo būdų, norintiems daugiau sužinoti apie terapijos formas, jų teikiamas galimybes.
