Aistros dėl žemės nuomos mokesčio nesibaigia
Jorūnės Liutkienės nuotr.
Eglė KUKTIENĖ
Kėdainių rajono savivaldybės taryba dar pernai patvirtino diferencijuotą valstybinės žemės nuomos mokestį. Tiesa, vos tik toks sprendimas buvo priimtas, pasipylė ūkininkų skundai, esą toks diferencijavimas yra nesąžiningas. Reikalą spręsti pabandė ir Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga, į rajono tarybą atėjusi su nauju mokestinės sistemos siūlymu, tačiau jam politikai nepritarė.
Siūlė sumažinti
Pernai metais Kėdainių rajono savivaldybės taryba priėmė nutarimą, kad mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha nuomojamos valstybinės žemės, mokesčio tarifas siektų 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės, o tiems, kurie turi iki 10 hektarų nuomojamos valstybinės žemės, būtų taikomas 0,7 proc. tarifas.
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos atstovai siūlė tuos, kurie turi daugiau kaip 10 ha valstybinės žemės, apmokestinti mažesniu – 1,8 proc. – mokesčio tarifu.
Sunku pasakyti, kiek pinigų tokiu atveju netektų savivaldybės biudžetas, tačiau tikėtina, kad suma gali siekti apie 70 tūkst. eurų.
Siūlė palikti
Ūkininkas ir tarybos narys Jonas Talmantas atkreipė dėmesį, kad nors jis yra krašto ūkininkų sąjungos garbės narys, jis nebuvo kviestas į šio klausimo svarstymą, ir rėžė, kad sumažinus mokestį būtų paremti ne tie, kuriuos reikėtų remti.
„Situacija tokia, kad ūkininkas, turintis 500 hektarų žemės ir besinuomojantis iki 10 hektarų iš valstybės, moka nuomą lengvatinėmis sąlygomis.
Tokių ūkininkų, kurie apskritai turi tik iki 10 hektarų, yra labai nedaug. Smulkieji ūkininkai paprastai turi iki 3 hektarų žemės.
Remiame ne tuos, kuriuos reikia. Sunkmetis ne jiems yra, sunkmečio nelabai mato, tik kiekvienas nori pasinaudot lengvatomis“, – kalbėjo J. Talmantas.
Kiek rajono gyventojų nuomojasi valstybinę žemę?
Savivaldybė informavo, kad Kėdainiuose valstybinę žemę nuomojasi 1 229 fiziniai ir juridiniai asmenys.
Tiesa, absoliuti dauguma jų nuomojasi iki 10 hektarų, o daugiau kaip 10 hektarų nuomojasi 63 fiziniai asmenys bei 19 juridinių asmenų. Jie turi mokėti 2,5 proc. siekiantį nuomos mokestį.
Krašto politikai domėjosi, ar įmanoma surinkti informaciją apie tai, kiek iki 10 hektarų valstybinės žemės besinuomojančių ūkininkų turi savo nuosavos žemės, tačiau tokios informacijos savivaldybė neturi.
Krašto politikai nesutiko su sumažintu nuomos koeficientu. Ūkininkams lieka galioti senasis mokesčio diferencijavimas – 0,7 ir 2,5 proc.
aut.past.
Maža to, net ją surinkus nebūtų įmanoma sugalvoti sistemos, kaip sąžiningai paskirstyti nuomos mokesčio dydžius.
„Reikia suprasti, kad 10 hektarų dydžio braškių ūkis atitinka 500 hektarų grūdininkystės ūkį. Kad asmuo turi tik 10 hektarų žemės ir augina joje braškes, visai nereiškia, kad jis smulkus ūkininkas, nes jo pajamos yra didelės“, – atkreipė dėmesį J. Talmantas.
Piktinasi
Štai ūkininkas Alfonsas Kupčiūnas prašė, kad krašto politikai peržiūrėtų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą ir jį suvienodintų būtent dėl to, kad žemės kiekis dar neapibrėžia jos naudingumo ir iš jos gaunamų pajamų. Kai kuriais atvejais ūkininkai, išsinuomoję valstybinės žemės, joje nieko nesėja, tik išgeni ir sutvarko.
„Esu ūkininkas, nuomoju iš viso 58,28 hektaro valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Absoliuti dauguma šios žemės nemelioruota, žemo našumo, iki išsinuomojant buvo apleista.
Kėdainių rajono savivaldybės taryba nustatė žemės ūkio nuomos mokesčio tarifą, kuriuo turintiems daugiau kaip 10 hektarų žemės nustatytas 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės nuomos tarifas.
Tarybos sprendimas yra aiškiai diskriminuojančio pobūdžio, nes nuomos mokesčio tarifai nustatyti atsižvelgiant ne į nuomojamos žemės savybes, bet, manau, konkretiems, žinomiems tarybos sprendimo priėmimo metu valstybinę žemę nuomojantiems asmenims.
Toks tarybos pasirinktas metodas yra subjektyvus, nesąžiningas, neatitinka LR Vyriausybės nuostatų, kuriomis savivaldybių tarybos deleguota teisė nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifų dydžius, siejamus su pačia nuomojama žeme, bet ne su ją nuomojančiais asmenimis“, – rajono tarybos posėdyje teigė ūkininkas.
Krašto politikai galiausiai nepritarė parengtam sprendimo projektui ir mano, kad jį reikia išdiskutuoti kur kas geriau, tad kol kas paliko galioti anksčiau priimtą sprendimą, kuriuo buvo nustatytas diferencijuotas valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas – 0,7 ir 2,5 proc.
