A. Anušauskas Kėdainiuose pristatė knygą apie legendinį partizanų vadą „Aš esu Vanagas“
Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su istoriku, Seimo nariu dr. Arvydu Anušausku ir jo knygos „Aš esu Vanagas“ pristatymas. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse vykęs renginys, kuriame prisiminta legendinio partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago (1918–1957) kova prieš sovietinę okupaciją, sulaukė didelio dėmesio.
„Rašydamas knygą, nekonkuravau su Adolfo Ramanausko memuarais, – pabrėžė istorikas, – skaitytojas visada gali pradėti nuo partizano vado prisiminimų, nes svarbu suprasti kontekstą.“
Knygoje „Aš esu Vanagas“ nagrinėjamas laikotarpis, apie kurį Adolfas Ramanauskas pats jau negalėjo papasakoti. „Man buvo svarbios būtent jo suėmimo, kankinimų, nužudymo aplinkybės, – pažymėjo A. Anušauskas. – Šios knygos rašymas buvo tarsi tyrimas. Stengiausi atsakyti į kontraversiškai skambančius klausimus, pavyzdžiui, „kuo Adolfas Ramanauskas buvo kaltinamas?“ Teorijos, kaltinančios partizanų vadą, nėra naujos. Dezinformacija apie Adolfą Ramanauską buvo skelbiama dar jam gyvam esant. Ir nors kaltinimai nebūtais nusikaltimais teisme subliuško, tačiau tuometinėje sistemoje jisai negalėjo likti nenubaustas ir nenužudytas, nes buvo vienas pagrindinių sovietinio teroro liudininku: pradedant žudynėmis Klepočių kaime 1944–45 m. sandūroje, baigiant savo paties kankinimu“.
Knygoje taip pat nagrinėjama ligi tolei ir mažai tyrinėta partizano žmonos Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės bylos istorija.
„Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo paskutinis kovotojas, kuris simbolizuoja svarbaus etapo pabaigą. Be to, susiduriame su išskirtiniu atveju, kai kankinimai yra taip išsamiai aprašyti ir įrodyti“, – sakė istorikas.
2018 metai buvo paskelbti Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Tais pačiais metais Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti legendinio partizanų vado palaikai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone.
Su autentiškais Pietų Lietuvos partizanų srities vado, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio pajėgų vado prisiminimais „Daugel krito sūnų…“, rašytais 1952–1956 m., galima susipažinti internetinėje svetainėje www.partizanai.org, jie yra išleisti atskira knyga kelis kartus.
[#gallery=1770#]
