2021-ųjų įvykiai Kėdainiuose: Metų pasipiktinimas, Metų keistenybė, Metų įsižeidimas, Metų antausis, Metų skandalai

METŲ PASIPIKTINIMAS

Europietiškųjų politikių „moteriškėmis“ vadinti negalima, bet politikus „diedais“ – prašom

Viena susireikšminusi ir savo europietiškumą nuolat pabrėžianti Kėdainių rajono tarybos narė socialiniuose tinkluose vis verkšlena, kad neva yra puolama „Rinkos aikštės“ ir nežinia dėl kokių priežasčių piktinasi vos užsiminus apie jos giminystės ryšius bei įsižeidžia net ir dėl paminėtos lytinės tapatybės.

Metų pradžioje ji viešai demonstravo savo įžeidumą po to, kai vienoje publikacijoje rajono politikės buvo pavadintos moteriškėmis.

Europietiškoji politikė netruko prisiskirti šį apibendrinimą sau asmeniškai ir kaipmat puolė skųstis, kad jos supratimu, „moteriškė“ yra neva menkinantis žodis ir esą ji sprendimus priima kaip politikė, tarybos narė, bet ne moteriškė.

Belieka tik stebėtis, kad užimamos pareigos nubraukia žmogaus lytinę tapatybę. Juolab kad lietuvių kalbos žodyne yra aiškiai parašyta žodžio „moteriškė“ reikšmė – moteris.

Ir tai nėra nei menkinantis, nei užgaulus žodis. Jis turi gražią lietuvišką priesagą ir nuolat vartojamas daugelio lietuvių šnekamojoje kalboje. Beje, šis žodis gana dažnai nuskamba ir rajono mero Valentino Tamulio lūpose.

Na, o metams persiritus į antrąją pusę, ta pati žodžiu „moteriškė“ besipiktinusi politikė pati viešai rajono tarybos narius išvadino diedais… Tuo tarpu šio žodžio reikšmė gerokai kita – senas žmogus, senis arba net motinos ar tėvo senelis.

Taigi moterų politikių moteriškėmis vadinti negalima, o vyrus politikus diedais – prašom.

Žodžiu, su savo europietiškumu netrukus galime prarasti savo šimtmečius saugotą kalbą ir tapatybę, juolab kad jau yra siūlančių vyrų ir moterų nebevadinti žmonėmis, o pervadinti juos žmogomis. Be to, ir Briuselis jau pasiūlė atsisakyti žodžio „Kalėdos“ ir pervadinti jas – šventiniu laikotarpiu… Taip pat atsisakyti kreipinio „ponai ir ponios“ ir vietoj jo naudoti „brangūs kolegos“.

Arba štai kampanija, siekianti padėti LGBTQI+ moksleiviams mokyklose jaustis saugiau, Australijos Melburno mokyklose jau trina žodžius „mama“ ir „tėtis“ iš vaikų žodyno – čia vaikams siūloma sakyti nė tėtis ar mama, o „vienas iš tėvų“.

METŲ KEISTENYBĖ

Nemokamas vanduo

Kėdainių rajone įgyvendintas beprecedentis projektas. Nuo lapkričio vidurio Gineitų kaimo gyventojai jau gali naudotis vandens kolonėle, kurią įrengė UAB „Kėdainių vandenys“.

Vandenį iš aptvertos teritorijos į namus bidonuose, kibiruose ar statinėse žmonės turi atsigabenti patys, o sąskaitas už sunaudojamą vandenį pagal skaitiklio rodmenis padengia Vilainių seniūnija.

Vandens gręžinys išgręžtas valstybinės žemės sklype, pastatyta vandens gerinimo stotelė, filtrai ir įrengta vandens išdavimo kolonėlė. Įrengtas ir apskaitos prietaisas. Atlikti tyrimai ir nustatyta, kad vanduo atitinka geriamojo vandens normatyvus.

Visa tai atsiėjo 58 tūkst. 186 eurus ir 48 centus. Papildomai projektui pinigų turėjo skirti ir „Kėdainių vandenys“ – bendrovė savo lėšomis aptvėrė vandens kolonėlės teritoriją.

Žodžiu, vandenį nemokamai naudoja maždaug 48 Gineitų gyventojai, o už jį sumoka seniūnija arba kitaip sakant – mokesčių mokėtojai. Žodžiu, Kėdainių rajone pavyko pastatyti komunizmą.

ĮSIŽEIDĘS METŲ PAGYRŪNAS

Seimo narys

Įsižeidusiu metų pagyrūnu šiais metais galėtume tituluoti išrinktąjį Seimo narį Tomą Bičiūną.

Dar visai neseniai jis kėdainiečiams suteikė vilčių dėl Kėdainių ligoninės Priėmimo skyriaus kapitalinio remonto finansavimo. Tik neilgai trukus paaiškėjo, kad tos viltys buvo tuščios – opozicijoje esančio socdemo siūlymas valdančiųjų palankumo nesulaukė, pinigų ligoninė negaus. Taigi, Seimo narys prisigyrė gerokai per anksti, be to, pasirodo, jis dar ir įžeidus. Tai paaiškėjo „Rinkos aikštei“ publikavus jo nuotrauką šalia sijonuoto jo vadovo, savo netradicinę lytinę orientaciją mėgstančio pabrėžti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Vytauto Tomo Raskevičiaus ekstravagantiškos nuotraukos, kurioje šis įsiamžinęs vilkintis suknelę.

Panašu, kad po šios publikacijos kėdainietis Seimo narys įsižeidė – socialiniuose tinkluose kaipmat pasipylė vieši verkšlenimai su homofobijos atspalviu ir kaltinimais, neva siekiama sukurti negatyvų išrinktojo politiko įvaizdį. O po to vis kartojosi ir paties politiko nuolatiniai primityvūs bandymai įgelti jo galvelės taip ir nepaglosčiusiai žiniasklaidai.

Kėdainietė Seimo narė bažnyčioje bandė įvesti savo tvarką

Gruodžio 5-osios sekmadienį Kauno Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje vyko adventinis bendruomenės bendrystės vakaras, kuris per Advento laikotarpį yra neatsiejama liturginė veikla, vykstanti šalia šv. Mišių. Jame apsilankė ir iš Kėdainių kilusi Seimo narė Jurgita Sejonienė. Tačiau, kaip savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė gerai žinomas Lietuvos teisininkas Dominykas Vanhara, ji atėjo ne tam, kad dalyvautų adventiniame vakare, bet tam, kad šią liturginę veiklą užkardytų.

Liudininkai pasakojo, kad J. Sejonienė piktinosi, kad toks vakaras surengtas ir puolė tikrinti galimybių pasus, garsiai reiškė kaltinimus, kad Sveikatos teisės institutas daro nusikalstamas veikas, manipuliuoja visuomene ir jai meluoja ir esą ji neleis, kad Sveikatos teisės institutas rengtų tokį bendruomenės vakarą bažnyčioje.

Teisininkas D. Vanhara įsitikinęs, kad toks J. Sejonienės išsišokimas bažnyčioje yra skandalingas ir tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos sutarties su Šventuoju Sostu, o taip pat Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidė, kad tragedija. „Kiek teko domėtis istorija, net KGB sovietiniais laikais bažnyčiose elgėsi labiau sofistifikuotai, nei sekmadienį šventoje bažnyčios žemėje elgėsi ši Seimo narė“, – viešai savo nuomonę išsakė advokatas D. Vanhara.

Tuo tarpu J. Sejonienė, paprašyta pakomentuoti tokį savo elgesį, gynėsi, esą viskas vyko mandagiai, o ji tik išsakė savo nuomonę, kad turėtų būti privalomos kaukės ir galimybių pasai, kuriuos po jos pastabos esą sutiko tikrinti pats klebonas. 

METŲ ANTAUSIS

Apskundė dėl griozdiško tilto

Visuomenės informavimo etikos komisija (VIEK) pripažino, kad politiko Sauliaus Grinkevičiaus kaltinimai laikraščiui „Rinkos aikštė“ ir naujienų portalui rinkosaikste.lt dėl etikos pažeidimų yra nepagrįsti. Rugpjūčio mėnesį VIEK išnagrinėjo jau ne pirmą politiko skundą, kuriuo jis siekė, kad „Rinkos aikštė“ būtų pripažinta padariusi pažeidimus ir būtų priskirta profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų kategorijai.

Šį kartą S. Grinkevičius apskundė žurnalistės Rasos Jakubauskienės dar metų pradžioje publikuotą straipsnį „Griozdiškas tiltas senamiestyje – gėda prieš Lietuvą ir pasaulį“.

Pasitelkęs žinomą advokatą Mindaugą Šeškauskį S. Grinkevičius kaltino „Rinkos aikštę“ pažeidus net kelis Visuomenės informavimo etikos kodekso straipsnius ir tikino, kad dalis minėto straipsnio teiginių neva neatitinka tikrovės, iškreipia duomenis ir klaidina visuomenę, tačiau politikui net ir su advokato pagalba nepavyko įrodyti tokių savo kaltinimų pagrįstumo.

VIEK komisija pripažino, kad „Rinkos aikštė“ jokių visuomenės informavimo nuostatų nepažeidė.

METŲ GEBĖJIMAS IŠGYVENTI

Prekes išrikiavo ant šaligatvio

Valdžiai surietus verslininkus į ragą ir dėl pandemijos įvedus jiems daugybę draudimų, daug kam teko sukti galvą, kaip išgyventi nedirbant. Kėdainių smulkieji prekybininkai, dirbantys Kėdainių prekyvietėje, J. Basanavičiaus g. 91, draudimus apėjo savo prekes išsinešdami laukan.

Pavasarį kone kasdien iki pat draudimų atšaukimo, šaligatvius aplink prekyvietę buvo nukloję prekystaliai su drabužiais, avalyne, patalyne ir kitomis prekėmis.

Iš valdžios menkos finansinės paramos tesulaukę smulkieji verslininkai buvo atviri – jie taip gelbėjosi nuo bado.

METŲ PIKETAI

Piketavo ir prie savivaldybės, ir prie Prezidentūros, ir prie Seimo

Šie metai Kėdainiuose pasižymėjo piketų gausa.

Pirmasis piketas priešais savivaldybės pastatą šiais metais buvo surengtas gegužės mėnesį. Piketo dalyviai reikalavo nedelsiant nutraukti priverstinį vaikų testavimą ir grąžinti vaikus į grupinį kontaktinį mokymąsi. (gegužės 6 d. 3 psl)

Tos pačios gegužės pabaigoje visoje Lietuvoje vyko „Didysis Šeimos gynimo maršas“, kurio finalinis renginys buvo surengtas Vilniaus Vingio parke. Žmonių ten susirinko tūkstančiai. Vien iš Kėdainių į Vilnių išvyko daugiau nei šimtas automobilių, keli šimtai žmonių. Protesto akcija kaip reikiant sudrebino Lietuvą.

Rugpjūčio mėnesį prie Seimo susirinko apie 5 tūkst. lietuvių, protestuojančių prieš naujus su koronaviruso pandemijos valdymu susijusius ribojimus ir draudimus. Tarp jų buvo ir kelios dešimtys kėdainiečių, tarp kurių ir mero visuomeninis patarėjas Ruslanas Linevas, į sostinę nusivežęs net kartuves.

Protestuotojų nepasitenkinimas buvo nukreiptas į, jų teigimu, prievartinius ir kone totalitarinius centrinės valdžios sprendimus, kurie pamina jų teises ir laisves. Mitinguotojai užblokavo Seimą ir pasibaigus darbo dienai kurį laiką tautos išrinktiesiems neleido iš jo išeiti.

Galiausiai mitingas baigėsi riaušėmis, kuriose aidėjo net ir sprogimai. Įsikarščiavusius protestuotojus policija tramdė ašarinėmis dujomis. 26 protestuotojai buvo suimti, sužeista 10 policijos pareigūnų.

Lapkričio pabaigoje net du kartus nedidelė grupė Kėdainių miesto ir rajono gyventojų protestavo prieš galimybių paso įvedimą bei skiepų nuo koronaviruso prievolę vaikams.

Tėvai, mamos, močiutės, seneliai ir net vaikai atvyko prie savivaldybės pastato nešini pliušiniais žaislais bei žvakutėmis. Tokie ir panašūs protestai vyko kone visoje Lietuvoje, kuriuose dalis mamų protestavo basomis kojomis, siekdamos parodyti, kad atėjo su taika.

Kėdainiuose protestuotojai batų nebuvo nusiavę.

Vėliau dalis šių protestuotojų išvyko į Vilnių ir prisijungė prie basakojų protestuotojų, protestavusių prie Prezidentūros.

Dar vienas protestas po Kėdainių savivaldybės langais buvo surengtas gruodžio 6-osios popietę prieš savivaldybėje vykusį pasitarimą dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pokyčių.

Kelios dešimtys aktyvių kėdainiečių reikalavo nepertvarkyti, neuždaryti ligoninės ir nepalikti kraštiečių be reikiamos pagalbos.

METŲ PAMOKA

Pamokė policiją

Greitį daugiau nei dusyk viršijusio girto Kėdainių patrulio sužeista, kelyje likimo valiai be sąmonės palikta mergina kaip reikiant pamokė ir susitepusius pareigūnus, ir žalos atlyginimo besikračiusią Kauno apskrities policiją. Teismas įpareigojo policijos komisariatą sumokėti 27 metų kėdainietei Indrei Saldytei 14 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Kelias teisingumo link buvo ilgas ir dygliuotas – kad jį bent iš dalies pasiektų, atkakli mergina kovojo beveik 4 metus, per tą laiką ji susidūrė su valstybės institucijų atšiaurumu, policijos pareigūnų korupcija, aplaidumu, patyrė daugybę nuoskaudų.

METŲ POKŠTAS

Medinis trikojis

Liepos mėnesį Labūnavos gyvenvietėje, prie pagrindinio kelio vairuotojai galėjo išvysti daiktą, panašų į policijos naudojamą greičio matavimo prietaisą „trikojį“. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai tėra vietos gyventojų pokštas, sugluminęs ne vieną vairuotoją.

Taip galimai vietos gyventojai nusprendė pašmaikštauti arba sudrausminti tokiu būdu greitį viršijančius vairuotojus.