2021-ieji: Metų pasiekimai, Metų iššūkiai, Metų išradingieji, Metų netikėtumai
www.rinkosaikste.lt
Šiandieną apžvelkime, ką per 2021 metus pasiekė kėdainiečiai, kokius iššūkius jie įveikė, su kokiais netikėtumais susidūrė ir kokios jų svajonės išsipildė. Jūsų dėmesiui – Metų pasiekimai, Metų iššūkiai, Metų išradingieji, Metų svajonės išsipildymas ir Metų netikėtumai.
METŲ PASIEKIMAI
Tapo Lietuvos čempionu
Kėdainietis šachmatininkas Gustas Morkūnas tapo Lietuvos čempionu ir iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Pasaulio arba Europos čempionatuose.
G. Morkūnas yra „Ryto“ progimnazijos auklėtinis. Lietuvos čempionu jis tapo jaunių bei jaunučių šachmatų čempionate, amžiaus grupėje iki 12 metų surinkęs 6,5 taško iš 8 galimų.
Berniuką treniruoja Laimutis Šolys.
Nugalėtoja – „Rinkos aikštės“ žurnalistė
Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, prisidėdami prie šios dienos minėjimo ir siekdami skatinti žurnalistus bei įvertinti juos už jų darbą, jau aštuntą kartą organizavo konkursą ekonomikos ir verslo temas nagrinėjantiems Kauno ir Marijampolės regionų žurnalistams.
Įvertinusi kandidatų pateiktus 2020 metų darbus, komisija išrinko nugalėtoją.
Aštuntoji Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus premija skirta „Rinkos aikštės“ žurnalistei Rasai Jakubauskienei. (gegužės 11, 2 psl)
R. Jakubauskienė tapo ir kūrybinio rašinių konkurso „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje“ laureate.
Šį konkursą rengė Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras kartu su partneriais – Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija.
„Grand Prix“ ir auksinis Orfėjas
Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Volungė“, vadovaujama choreografės Virginijos Čereškienės-Beviršės, Bulgarijoje vykusiame XI pasauliniame šokių čempionate „World folk 2021“ už aukštą meninį lygį ir puikų pasirodymą buvo įvertinta aukščiausiu apdovanojimu – auksiniu medaliu ir „Grand Prix“ auksiniu Orfėjumi.
Kėdainiečių projektai – vieni geriausių Lietuvoje
Rugsėjo mėnesį buvo paskelbti perspektyviausi Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų (NVO) projektai. Tarp atrinktų geriausių 5 projektų yra net 3 kėdainiečių: Kėdainių rajono Moterų krizių centro iniciatyva „Emocinio atsparumo centras“, skirta krizių prevencijai ir moterų savitarpio pagalbai ir palaikymui stiprinti; Krakių bendruomenės centro socialinio verslo projektas – įkurta bendruomenės kavinė, kurioje pardavinėjama vietos ūkininkų produkcija, vykdomos socialinės, edukacinės, kultūrinės ir savanoriškos veiklos, puoselėjančios Krakių krašto kultūrą, o taip pat ir asociacijos „Kėdainių samariečiai“ projektas, kuriuo drauge su vietos verslininkų pagalba teikiama pagalba ilgalaikiams bedarbiams – jie parengiami apmokomi ir integruojami į socialinę aplinką.
Atrinkti projektų rengėjai toliau dalyvaus specialioje „NVO Akseleratoriaus“ programoje.
METŲ IŠRADINGIEJI
Vieni pastatė sniego namelį, kiti – automobilį ir Gedimino bokštą
Įsibėgėjus praėjusiai žiemai ir sausiui persiritus į antrąją pusę, Vilainių seniūnijos Aristavos kaime gyvenantis Jonas Kairys kaimynus nustebino savo kieme pastatęs tikrų tikriausią sniego namelį. Jam į pagalbą atskubėjo ir tame pačiame kaime gyvenantys jo anūkai.
Namelio statyba užėmė gerą pusdienį, nes norėta jį pastatyti išties nemenką – net 5 kvadratinių metrų.
„Namelį statėme vaikų džiaugsmui. Norėjome, kad kūrinys būtų masyvus ir panašus į tikrą namą. Kaip norėjome, taip ir išėjo: su durytėmis ir su langais. Jame gali laisvai tilti ne tik mūsų anūkai, bet ir jų draugai“, – praėjusia snieguota žiema džiaugėsi J. Kairys. (sausio 19, 6 psl.)
Tuo tarpu kraštietė Rūta Sarapinaitė kartu su draugu priešpaskutinį vasario savaitgalį savo kieme šalia tradicinio senio besmegenio nulipdė automobilį, o kad būtų dar linksmiau, šali jo ir Gedimino bokštą.
„Kai negali nuvažiuoti į Vilnių, pastatai Vilnių iš sniego savame kieme“, – šmaikštavo mergina.
Sumeistravo sniego valymo mašiną
Josvainių seniūnijos Angirių kaime gyvenantis auksarankis Romukas metų pradžioje sumeistravo sniego valymo mašiną iš žemės dirbimo padargo – kultivatoriaus.
„Kultivatorių teko patobulinti, pataisyti, teko galvą truputį pasukti ir dabar jis dirba puikiausiai. Jėgos turi, užtenka ne tik savo kiemą išvalyti, bet galiu ir kaimynams pagelbėti“, – džiaugėsi auksarankis.
METŲ SVAJONĖS IŠSIPILDYMAS
Krakėse atidarė kavinę
Jaunų krakiškių Eglės ir Ernesto Skirkų šeima, auginanti keturis vaikučius, nepabūgusi karantino ir siaučiančios pandemijos, Krakių miestelyje vos prasidėjus šiems metams, atidarė kavinę „Puodynė“.
Kavinės šeimininkė Eglė sako, kad pasiryžimas atidaryti kavinę nedideliame miestelyje, kuriame gyvena šeima, – didžiausios jos gyvenimo svajonės išsipildymas.
Pradėjo gaminti kosmetiką
Jauni kėdainiečiai Tadas Komisaraitis ir Henrika Klišauskaitė ryžosi įgyvendinti savo svajonę – jie pradėjo gaminti savo namų virtuvės „laboratorijoje“ sukurtą natūralią kosmetiką „RūKas“.
METŲ IŠŠŪKIAI
Pakeitė pavadinimą ir siūlo visišką inovaciją
Ilgus metus Kėdainiuose veikę Žano Maslausko įkurti „Batų namai“ šiemet pakeitė pavadinimą ir tapo tarptautiniu prekės ženklu „Mas Laus“.
Antrosios batsiuvių kartos Gintarės ir Beno Maslauskų valdoma įmonė iš esmės atnaujino kuriamų batų dizainą ir pirmoji Lietuvoje siūlo klientams individualią 3D batų modeliavimo paslaugą.
Du pirmieji žinomos Maslauskų pavardės skiemenys, sudarę naująjį prekės ženklą „Mas Laus“, atspindi iš kartos į kartą perduodamo amato meistriškumą ir ryžtą inovatyviai plėtrai užsienyje.
„Radvilų televizija“
Kėdainių krašto muziejus nėrė į naują komunikacijų terpę ir sukūrė „Radvilų televiziją“.
Šios televizijos laidos yra prieinamos Kėdainių krašto muziejaus internetinėje svetainėje www.kedainiumuziejus.lt ir tik laimėjus interaktyvų istorinį žaidimą „(Iš)gyvenk XII a. Kėdainiuose“.
Norint pažiūrėti Radvilų TV laidas, reikia įveikti iššūkius – laimėti istorinio žaidimo epizodus.
Be to, jeigu penkis kartus teisingai atsakote į klausimus, gaunate skaitmeninį bilietą, su kuriuo nemokamai galite apsilankyti Kėdainių krašto muziejuje ir jo padaliniuose.
Užsimojo papuošti 12 gyvenviečių
Priemiestinio Sirutiškio kaimo bendruomenė išsikėlė sau iššūkį – prieš Kalėdas pagaminti lauko dekoracijas ir jomis papuošti net 12 Surviliškio seniūnijos gyvenviečių.
Sirutiškiečiai ilgus vakarus darbavosi bendruomenės centre kurdami papuošimus.
„Taip sukūrėme bendrą, jaukią, visą Surviliškio seniūniją apimančią visumą, teigiamų emocijų teikiančią tiek vietos gyventojams, tiek ir svečiams ar seniūnijos gyvenvietę pravažiuojantiems“, – sakė projekto vadovė Kristina Kulbienė.
METŲ NETIKĖTUMAI
Kupolinis namas
Žinoma kraštietė menininkė ir dizainerė Žiedūnė Aleknaitė Vilainiuose pastatė kupolinį namą.
Tokių „Burbulu“ ar „Teletabių nameliu“ vadinamų namų Lietuvoje yra vos keliolika, o Kėdainiuose – jis vienintelis.
Ypatingo namo ir paskirtis ypatinga – čia bus organizuojami renginiai. Tai erdvė gimtadieniams, kūrybai, laisvalaikiui.
Pirmasis renginys čia vyko spalio 28-ąją – improvizacinės meditacinės muzikos koncertas „Skambantis kupolas“.
„Statinio forma apvali, nes visko pradžia yra apvali – besiskleidžiančios gėlės pumpuras ir taip toliau“, – šypsosi Ž. Aleknaitė.
Agurkėlių tatuiruotė
Klaipėdiečiui Andriui Griciūnui (37 metų) užteko drąsos parodyti, koks produktas yra jo mėgstamiausias – ant šlaunies jis išsitatuiravo „Kėdainių konservų“ marinuotų agurkėlių stiklainį! Netikėtą jauno vyro sumanymą įgyvendino tatuiruočių meistrė Gerda Vališinaitė (26 metų).
„Kėdainių konservų“ marinuotų agurkėlių tatuiruotę vyras „patupdė“ dešinės šlaunies išorinėje pusėje.
Grybai senamiestyje
Kol patys nekantriausieji grybautojai birželio pabaigoje didžiavosi tai vienu, tai kitu miške rastu pirmuoju grybu, šie, pasirodo, augo ne kur kitur, o pačiame Kėdainių senamiestyje, netoli Smilgos gatvės sinagogos ir daugiabučių namų.
Valgomą grybą gruzdą čia surado ir įamžino ne kėdainietis, o miesto svečias. Gintaras Kazla vaikštinėdamas fotografavo senamiesčio vaizdus, kai netikėtai pačiame senamiestyje išvydo žolėse augantį grybą.
„Grybas buvo nebe pirmos jaunystės, bet dar geras. Jis buvo apie dešimties centimetrų aukščio, o kepurėlė buvo apie dvylikos centimetrų pločio“, – pasakojo G. Kazla.
Rado retą paukštį
Sirutiškyje, netoli Nevėžio rastas itin retas paukštis – į Raudonąją knygą įrašytas juodakaklis naras.
Paukštį rado miškininkė Lina Čikotienė.
Juodakaklis naras buvo sužeistas, tad juo teko pasirpinti specialistams.
Apie paukštį pranešta ir aplinkosaugininkams.
Juodakaklis naras priskiriamas kritiškai grėsmingos būklės taksonams. Į Lietuvos raudonąją knygą šis paukštis įrašytas nuo 1981 metų.
Šio paukščio dydis – 27–33 cm, svoris – 2000–3000 g.
Skiriamasis požymis – kaklo priekis juodas. Galva ir kaklo viršus – pilki. Nugarinė pusė juoda, išmarginta didelėmis baltomis dėmėmis. Kaklo ir pagurklio šonuose išilginės juodai baltos juostelės. Kūno šonai juodi, o pilvinė pusė – balta. Snapas – pilkai juodas. Kojos žalsvai juodos. Žiemą nugarinė pusė juodai rusva. Apatinė pusė nuo gerklės balta.
Lietuvos saugomų rūšių informacinėje sistemoje Sirutiškis nefigūruoja kaip galima juodakaklio buveinė.
Įkūrė ramybės oazę
Paobelio kaime vietos gyventojų Danutės ir Algio Granauskų sodyboje įkurtas rojaus kampelis nuo pavasario iki vėlyvo rudens traukia prašalaičių žvilgsnius.
Vos per keletą metų darbštūs sutuoktiniai prie bevardžio upelio įkūrė poilsio zoną su kriokliais, takeliais, suoliukais ir gėlynais.
Šeima čia įrengė apmąstymų kampelį, pastatė paminklą, sukūrė žaidimų oazę vaikams.
„Tegul žmonės būna drąsūs. Tegul ateina pas mus, tegul pavaikšto, tegul pasėdi.
Svarbu, kad jiems čia gerai. Mums gražu, tegul džiaugiasi ir kiti. Jei tai žmonėms suteikia laimės, tegul ima jie tą laimę čia.
Visi sako, kad upelio čiurlenimas nuramina, visiems pabūti čia patinka. Tad prašom drąsiai užsukti“, – kviečia Algis.
Atstatė kryžių
Šis ruduo tolimojo Gudžiūnų miestelio gyventojams išties ypatingas – čia buvo pašventintas už kraštiečių lėšas atstatytas kryžius.
„Senasis kapinių kryžius virto nuo savo amžiaus. Todėl mes priėmėme sprendimą kryžių būtinai atstatyti. Kryžius kaimui reiškia išties daug, jo svarba neįkainojama.
Pinigėlių naujam kryžiui mes neturėjome, todėl paprašėme visų kraštiečių pagalbos. Ir ką jūs manote? Geradariai žmonės surinko lėšas, reikalingas naujam kryžiui“, – pasakojo Gudžiūnų bendruomenės pirmininkė Vilma Povilauskienė.
Už gudžiūniškių aukas tautodailininkas Genrikas Galvanauskas pabaigė, o kraštiečiai atstatė naująjį kryžių. Jį kiekvienas gali aplankyti Gudžiūnų miestelio kapinėse.
1 Komentaras
Šaunuolis Maslausko sūnus.