Asbesto atliekas išvežti greičiausiai galėsite nemokamai
Rasa JAKUBAUSKIENĖ
Gyventojams nebereikės patiems mokėti už asbesto atliekų išvežimą ir šalinimą tose savivaldybėse, kurios užsitikrins valstybės paramą namų ūkiuose susidariusioms asbesto atliekoms tvarkyti. Aplinkos ministerija praneša, kad savivaldybių administracijos ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai jau gali teikti paraiškas tokiai valstybės paramai. Iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos tam skirta 925 tūkst. eurų.
Teikti paraiškas subsidijoms gali tik savivaldybių administracijos ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, ne gyventojai.
Kėdainių rajono savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjas Egidijus Grigaitis užtikrino, kad mūsų rajono savivaldybės administracija tokią paraišką tikrai teiks ir pasinaudos galimybe sudaryti gyventojams sąlygas nemokamai sutvarkyti pavojingas atliekas.
Panaudojo mažiau pinigų nei gavo
„Taip, paraiška bus teikiama. Pateikus paraišką, informaciją apie galimybę nemokamai išvežti asbestinės stogo dangos atliekas perduosime seniūnijoms, kad jos šia informacija pasidalintų su savo teritorijų gyventojais“, – sakė E. Grigaitis.
Jo nuomone, gyventojams tokia paslauga tikrai reikalinga.
„Kai praėjusiais metais gavome pirminę dotaciją asbesto atliekų tvarkymui, mūsų paraiška buvo 93 tonoms ir jos suma siekė 15 tūkst. 500 Eur. O sutvarkyta buvo 66 tonos asbesto atliekų ir iš paraiškos buvo panaudota 12 tūkst. Eur. Vienos tonos sutvarkymo kaina siekė maždaug 181 eurą, – skaičiavo Bendrojo skyriaus vedėjas. – Taigi, manau, kad poreikis yra, todėl tikrai teiksime paraišką dotacijai.
Kiek mes jos išnaudosime, tai jau kitas klausimas. Nes vieni susitvarko nesulaukę, kiti – gal persigalvoja, įvairių gyvenimiškų situacijų būna.“
Dotaciją paskirstys dvejiems metams
Savivaldybės administracija, pasak E. Grigaičio, prašymą teiks maksimaliai galimai sumai, t. y. 50 tūkst. eurų: „Taigi, galime skaičiuoti, kad už šiuos pinigus bus galima sutvarkyti 180–190 tonų asbesto atliekų.
Tačiau mes ją ketiname paskirstyti dvejiems metams – 2022–2023. Aišku, gali būti, kad mes gausime ne visą sumą, o tik, pavyzdžiui, devyniasdešimčiai tonų“.
Į klausimą, ar tokiu atveju užtektų pinigų visiems, norintiems išvežti asbesto atliekas, ar, jei bus poreikis, jos bus skiriamos iš savivaldybės biudžeto, pašnekovas atsakė: „Aš nemanyčiau, kad reikėtų papildomų lėšų. Kaip ir minėjau prieš tai, pernai pinigų buvo skirta daugiau nei buvo poreikis. Aišku, sunku pasakyti, kaip bus dabar. Matysime, kiek turėsime prašymų, o tada žiūrėsime konkrečius skaičius“.
Paklaustas, kur vis dar daugiausiai yra asbestinės stogų dangos, E. Grigaitis pažymėjo: „Didesnė dalis asbestinės šiferio dangos, mano manymu, yra kaimiškosiose vietovėse. Tačiau duomenų apie konkrečias seniūnijas neturiu“.
Dažnai nesilaiko reikalavimų
Kaip praneša Aplinkos ministerija, šiuo metu tik nedidelė dalis šalies savivaldybių iš namų ūkių nemokamai surenka, išveža ir šalina asbesto atliekas.
Kitur gyventojams tenka mokėti ir už išvežimą, ir už tai, kad būtų priimtos sąvartyne ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kuriose nemokamai priimamas tik tam tikras, dažniausiai nedidelis asbesto atliekų kiekis.
Vengdami išlaidų, kurios gali siekti kelis šimtus ir daugiau eurų, gyventojai neretai šias atliekas tvarko ir šalina nesilaikydami nustatytų reikalavimų.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, pastaraisiais metais nustatyta nemažai tokių atvejų.
Ardant asbestinius stogus, pastatų konstrukcijas ir kitus gaminius, kurių sudėtyje yra asbesto, šalinant jų atliekas būtina užtikrinti, kad asbesto plaušeliai nepakliūtų į aplinką.
Asbesto turinčios atliekos turi būti surinktos atskirai, kad nesusimaišytų su kitomis. Jei jos birios, turi būti sudrėkintos ir pakuojamos į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius ar kt.).
Kol asbestiniai stogai, konstrukcijos ar kiti gaminiai neliečiami, didesnio pavojaus nekelia. Jis kyla juos laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įkvėpus jomis užteršto oro, asbesto plaušeliai lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį ir gali sukelti plaučių onkologinius susirgimus.
Ilgalaikis intensyvus kontaktas su šia medžiaga gali sukelti asbestozę – lėtinę plaučių jungiamojo audinio ligą, kuri padidina plaučių vėžio riziką.
Asmenims, išmetusiems į aplinką asbesto turinčias atliekas, gresia administracinė atsakomybė už aplinkos teršimą pavojingosiomis atliekomis. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri siekia 10,4 tūkst. eurų už toną.