Būreliai vaikams padėjo įveikti ilgojo karantino sunkumus
Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas dar kartą įrodė, kad neformalus ugdymas vaikų gyvenime yra labai svarbus./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Lina Putrimaitė
Aiškėja, kad vaikai, kurie ilgojo karantino metu lankė neformaliojo ugdymo užsiėmus, kad ir nuotoliniu būdu, jautėsi geriausiai. O nelankantys būrelių vaikai daugiausia laiko praleido prie kompiuterių ar telefonų ekranų. Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas dar kartą įrodė, kad neformalus ugdymas vaikų gyvenime yra labai svarbus. Vaikams jis suteikia puikią erdvę saviraiškai ir atsveria mokymosi sunkumus mokykloje. Be kita ko, labiausiai išpildo bendravimo poreikį. „Vis tik labai svarbu neformalųjį ugdymą išlaikyti, net jeigu reikia pereiti į kitokias formas“, – sako tyrėjų komandai vadovaujanti prof. dr. Roma Jusienė.
Karantino metu išliko tik brangiausi būreliai
Be kita ko, tyrimo metu paaiškėjo, kad ilgojo karantino metu daug neformaliojo ugdymo būrelių tiesiog nutraukė veiklą. Dažniausiai nevyko tie užsiėmimai, kurie buvo organizuojami mokyklose ir kurie buvo dažniausiai nemokami.
Būtent ši užklasinė veikla yra labai svarbi tų vaikų šeimoms, kurios neišgali įpirkti privačių būrelių.
„Mažesnes pajamas ir žemesnio išsilavinimo tėvų vaikai mažiau lanko būrelius. O karantino metu labiausiai persiorientuoti į kitokias ugdymo formas pavyko komerciniams užsiėmimams. Tačiau žiūrint iš vaikų perspektyvos, labai svarbu, kad visi vaikai, nepaisant finansinės situacijos, turėtų galimybę lankyti būrelius.
Roma Jusienė./Asmeninio archyvo nuotr.
Nuotoliniai būreliai geriau nei bukas naršymas internete
Apklausus daugiau nei 500 Lietuvos šeimų, auginančių 7–14 metų vaikus, paaiškėjo, kad būrelių nelankantys vaikai karantino metu turėjo daugiausia emocinių sunkumų ir problemų su bendraamžiais.
Be to, labiausiai karantino metu sveikata bei savijauta pablogėjo būtent tų vaikų, kurie, anksčiau lankę būrelius, karantino metu nuotoliniu būdu jų nebelankė.
Buvęs ilgasis karantinas ir nuotolinis ugdymas, prasidėjęs pernai vėlyvą rudenį, užtruko: pradinukams jis tęsėsi daugiau nei keturis mėnesius, o vyresniems mokiniams – pusę metų ir ilgiau.
Padėtį blogino ir tai, kad be užvertų mokyklos durų, nutrūkusio gyvo bendravimo su mokytojais ir bendraamžiais, sustojo ir didelė dalis neformaliojo ugdymo veiklų – sporto, meno, techninių, kūrybinių ar kitokių būrelių, širdžiai mielų užsiėmimų. Dalis jų visgi prisitaikė ir „pasiekė“ vaikus per nuotolį.
Šiuo atveju interneto ryšys bei ekranai, nors ir vargino, tačiau laikinai tapo puikiu pagalbininku skatinant vaikus mankštintis, kurti, treniruotis, dalintis, bendrauti.
Vilniaus universiteto mokslininkai, vykdydami tyrimą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“, šeimų klausė, kaip vaikams sekėsi mokytis ilgojo karantino laikotarpiu, kiek laiko jie kasdien leisdavo prie ekranų mokymosi tikslais ir pramogoms, kaip jie jautėsi, kokia jų sveikata, ar jie lankė neformaliojo ugdymo užsiėmimus.
Sveikata ir savijauta karantino metu labiausiai pablogėjo tų vaikų, kurie, dalyvavę neformaliajame ugdyme iki karantino, vėliau būrelių nebelankė nuotoliniu būdu, ypač lyginant juos su mokiniais, kurie ir toliau lankė būrelius, kad ir nuotoliniu būdu.
Aut. past.
Nustojus lankyti būrelius – labiausiai pablogėjo savijauta ir sveikata
„Atradome, kad kas dešimtas tyrime dalyvavęs vaikas būrelių nelankė niekada. Kas trečias (31 proc.) – anksčiau lankė, bet prasidėjus karantinui – nustojo, – tyrimo rezultatus komentuoja prof. dr. R. Jusienė, vadovaujanti tyrėjų komandai. – 9 proc. mokinių apklausos metu (o ji vyko ankstyvą pavasarį) jau turėjo galimybę lankyti bent vieną būrelį kontaktiniu būdu, o pusė visų tyrime dalyvavusiųjų – būrelius lankė nuotoliniu būdu.
Mes šias keturias mokinių grupes ir palyginome. Nenuostabu: geriausia savijauta ir sveikata pasižymėjo neformalaus ugdymo užsiėmimus lankiusieji vaikai. Jie, beje, mažiausiai laiko leido prie ekranų ir jų priklausomybės nuo interneto rizika – mažiausia.“
Sveikata ir savijauta karantino metu labiausiai pablogėjo tų vaikų, kurie, dalyvavę neformaliajame ugdyme iki karantino, vėliau būrelių nebelankė nuotoliniu būdu, ypač lyginant juos su mokiniais, kurie ir toliau lankė būrelius, kad ir nuotoliniu būdu.
Ilgiausiai prie ekranų – būrelių nelankę vaikai
Pasak R. Jusienės, būrelių nelankę vaikai turėjo daugiausia sunkumų su bendraamžiais ir emocinių problemų, kurios pasireiškė aukštesniu nerimo lygiu ir prasta nuotaika, o šių vaikų vidutinė buvimo prie ekranų ar internete trukmė pramogoms yra ilgiausia. Jų tėvų išsilavinimas, beje, buvo reikšmingai mažesnis nei kitų grupių vaikų.
„Būtent tie mokiniai, kurie karantino metu nustojo lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus, dažniausiai skundėsi galvos skausmais, – pastebi R. Jusienė. – Būrelius lankantys vaikai beveik vieną valandą per dieną buvo trumpiau prie ekranų vien laisvalaikio veikloms ar pramogoms, nei būrelių nelankantys 7–14 metų vaikai! Net ir nuotoliniu būdu būrelius lankiusių vaikų laikas prie ekrano pramogoms vis tiek buvo trumpesnis, nei tų vaikų, kurie būrelių nelankė.“
