Kaip malšinti gerklės skausmą?
Asociatyvi nuotr.
Jonė Paukštytė
Pastaruoju metu į vaistines daug pacientų užsuka dėl gerklės skausmo. „Camelia“ vaistininkas Mintautas Kamandulis sako, kad norėdami kuo greičiau pasveikti, sergantieji imasi įvairių skausmo malšinimo būdų, kurie neretai atneša daugiau žalos nei naudos. Tad vaistininkas dalinasi patarimais, kaip saugiai atsikratyti šiuo negalavimu.
„Rudenį gerklės skausmas dažniausiai susijęs su atvėsusiu oru ir netinkamai pasirinkta apranga bei avalyne, kai kojos sušlampa ir sušąla. Rūkymas, alkoholio vartojimas, netaisyklingas kvėpavimas (ne per nosį, o per burną) taip pat kelia didesnę riziką gerklės skausmo atsiradimui.
Staigus temperatūrinis pokytis, sukeliantis organizmo šoką, kai išeiname iš šiltos patalpos į šaltą, ir atvirkščiai, netinkamai parinkti dantų protezai ar negydomos dantų ligos – kitos skausmo priežastys“, – teigia M. Kamandulis.
Vaistininkas priduria, kad jaučiamo gerklės skausmo nederėtų ignoruoti, ypač, jei jis – infekcinio pobūdžio, pasireiškiančio peršalus ar susirgus angina. Užsitęsęs gerklės skausmas gali komplikuotis ir sukelti tokias viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligas, kaip bronchitas, balso stygų, plaučių, ausų uždegimas, o anginos atveju – pūlinę jos formą.
Liaudies medicina gali ir pakenkti M. Kamandulis akcentuoja, kad gydant gerklės skausmą su
kai kuriomis liaudies medicinos priemonėmis reikėtų būti itin atsargiems. Vyresnių žmonių mėgstamas skalavimas druskos tirpalu neretai pridaro daugiau žalos nei naudos: netinkamos
koncentracijos druskos tirpalas gali dar labiau išsausinti gleivinę ir padidinti jos dirglumą.
„Gerklės skausmą malšinti galite skalaudami ją medetkų, šalavijų nuoviru ar vartodami medaus produktus, tačiau reikėtų jų nepadauginti ir nepamiršti vieno svarbaus dalyko: medaus negalima dėti į karštą arbatą, geriau jį kabinti šaukšteliu ir valgyti. Kaitindami medų, mes ne tik sunaikiname jo gydomąsias ir skonines savybes, bet galime paversti jį nuodu. Kaitinamame meduje ne tik žūsta fermentai, vitaminai bei probiotikai, bet prasideda ir neigiami cheminiai pakitimai“, – sako vaistininkas.
Anot vaistininko, liaudies medicina galima gydytis tol, kol jaučiame, kad simptomai lengvėja. Jei naudojant liaudies medicinos priemones per kelias dienas savijauta nepagerėja ar net blogėja, kūno temperatūra pakyla iki 38 laipsnių ar daugiau, pasunkėja kvėpavimas, rijimas, atsiranda kosulys, silpnumas ir pasireiškia skausmas kitose vietose, būtina kreiptis į gydytoją.
Gydytis padės ir kitos priemonės
Anot vaistininko, negalima laukti, kol simptomai taps nepakeliami ar komplikuosis, ypač, kai šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti efektyvių priemonių, skirtų jiems numalšinti.
„Preparatus galima parinkti atsižvelgiant į gerklės skausmo intensyvumą, trukmę ar numanomą atsiradimo priežastį.
Gerklės skausmą, atsiradusį dėl sausumo arba rūgštingumo, malšinti padės pastilės su islandine kerpena, šalavijais, medetkų ir šaltalankio purškalai, taip pat įvairūs ibuprofeno preparatai. Jeigu kamuoja skausmingas rijimas, galite rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra lidokaino“, – pataria M. Kamandulis.
„Nereikėtų laukti, kol pradės kamuoti negalavimai ir kartu su jais pasireiškiančios ligos, nes tada imunitetą stiprinti bus per vėlu. Sutaupysite savo laiką ir pinigus, jeigu sveikatos būkle prevenciškai rūpinsitės nuolatos: gersite organizmą stiprinančius vitamino C, D, cinko preparatus, dažnai plausite rankas, vengsite kontakto su sergančiais ir dėvėsite apsaugines kaukes susibūrimo vietose“.
Vaistininkas
Skaudanti gerklė – įspėjimas
Atsiradęs gerklės skausmas ar perštėjimas yra vienas dažniausių peršalimo ligas lydinčių
simptomų. Jeigu kartu su juo pasireiškia ir skausmingas rijimas, pakilusi temperatūra – galima įtarti besivystančią ūminę infekcinę ligą – anginą.
„Gerklės skausmo intensyvumui įtakos dažniausiai turi veiksnys, sukėlęs tą skausmą. Pavyzdžiui, jeigu dėl išsausėjimo yra sudirginami nerviniai receptoriai gleivinėje, gerklė dažniausiai tik perštės, o pasireiškus bakterinei infekcijai, skausmas bus gerokai intensyvesnis, dažnai lydimas ir apsunkinto rijimo ar kvėpavimo. Infekcija keičia gleivinės vientisumą ir funkcionalumą, todėl atsiranda kitų papildomų dirgiklių, dėl kurių jaučiamas skausmas intensyvėja“, – aiškina vaistininkas.
Gerklės skausmas gali įspėti ir apie su šaltuoju sezonu nesusijusią ligą – gastroezofaginį refliuksą; nekontroliuojamą skrandžio turinio ar rūgščių grįžimą į stemplę.
„Šią ligą lengvą sumaišyti su peršalimu, nes simptomai yra labai panašūs, tačiau jį atskirti padės keli būdingi negalavimai: ilgiau nei savaitę trunkantis gerklės skausmas, o kartu su juo pasireiškiantis ir sausas kosulys, ypač kamuojantis vakarais ir rytais.
Gydant šią ligą, pirmiausia reikia neutralizuoti rūgštį, kad ji toliau nebegraužtų stemplės, gerklės, burnos. Jeigu rėmuo nuolat kartojasi ar pasilenkus atryjama rūgštimi, rekomenduojama gydytis vaistais, tačiau prieš tai būtina apsilankyti pas gydytoją“, – sako M. Kamandulis.
Kaip tinkamai savimi pasirūpinti šaltuoju sezonu?
Vaistininkas sako, kad svarbiausia rudenį – tinkama apranga ir avalynė, pritaikyta vėsioms ir lietingoms dienoms bei savalaikis imuniteto stiprinimas.
„Nereikėtų laukti, kol pradės kamuoti negalavimai ir kartu su jais pasireiškiančios ligos, nes tada imunitetą stiprinti bus per vėlu. Sutaupysite savo laiką ir pinigus, jeigu sveikatos būkle prevenciškai rūpinsitės nuolatos: gersite organizmą stiprinančius vitamino C, D, cinko preparatus, dažnai plausite rankas, vengsite kontakto su sergančiais ir dėvėsite apsaugines kaukes susibūrimo vietose“, – pataria vaistininkas.
M. Kamandulis teigia, kad besiskundžiančių gerklės skausmu gali padaugėti prasidėjus šildymo sezonui. Pradėjus šildymą, namuose staiga sumažėja oro drėgmė, dėl to miego metu džiūsta ir yra sudirginama burnos gleivinė, dėl ko ir gali varginti gerklės skausmas. Norėdami išvengti skaudančios gerklės tada, kai prasidės šildymas – reguliariai vėdinkite patalpas, bent kelis kartus per dieną, ir jas drėkinkite. Efektyviausiai tai padarysite naudodami oro drėkintuvą ar drėgmės surinkėją.
Šaltuoju metų sezonu dažnai užklumpančių ligų padeda išvengti nuolatinis imuniteto stiprinimas ir patalpų higiena, o galimų komplikacijų susirgus – savalaikis kreipimasis į gydytojus.
