Jubiliejinėje parodoje – kitoniški kūrybiniai darbai

Džestina BORODINAITĖ

Jau tapo gražia tradicija Kėdainių dailės mokyklos minigaleriją prieš Mokytojų dieną papuošti naujais darbais. Šiųmetė Dailės mokyklos mokytojų surengta kūrybinių darbų paroda „Kitoniškai“ – jau dešimtoji.

Rezultatai džiugina

„Jubiliejinei parodai mokytojai turėjo parengti darbus pasitelkdami kitokią, jiems neįprastą, nenaudojamą techniką.

Kiekvienas menininkas privalėjo „išeiti“ iš savo įprastos kūrybinės technikos, kuria buvo įpratęs kurti. Tai visus iš pradžių kiek glumino ir gąsdino, tačiau šiandien matomas parodos autorių kūrybinio darbo rezultatas – labai džiugina“, – apie mokytojų kūrybinių darbų parodą kalba Kėdainių dailės mokyklos direktorė Vida Burbulienė.

Skirtingi ir originalūs

Iš viso parodoje „Kitoniškai“ eksponuojamas 31 kūrybinis darbas, kurių pagrindą sudaro tapybos kūriniai.

„Taip pat yra siuvinėjimo, koliažo, keramikos technika atliktų darbų, parodoje netrūksta fotografijų, ekspoziciją puošia originali instaliacija.

Visi parodos autoriai – itin išradingi, o jų darbai, kaip ir kiekvieno požiūris į meną – labai skirtingi ir originalūs, kupini išlaisvintos kūrybinės jėgos ir idėjos grynumo“, – tikina V. Burbulienė.

12 autorių

Kūrybinius darbus parodoje eksponuoja net 12 autorių: Mindaugas Mažalis, Irina Dima, Žaneta Vasilė, Gina Kauklienė, Inga Čičinskė, Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė, Giedrė Nagreckienė, Eligija Venclovienė, Eugenija Eimontaitė Jermolajevienė, Jovita Buinevičienė, Evelina Knezevičienė ir V. Burbulienė.

Netrūko sveikinimų

Parodos atidarymo nepraleido bei gražia tradicija po savo stogu sukviesti Dailės mokyklos mokytojus kūrėjus pasidžiaugė Kėdainių rajono savivaldybės švietimo skyriaus specialistai ir laikinai skyriaus vedėjos pareigas einanti Vilma Dobrovolskienė.

Renginio svečiai parodos dalyviams negailėjo reikšmingų sveikinimų bei gražių ir nuoširdžių pasisakymų.

Bandymas įtraukė

Piešimo, tapybos, plastinės raiškos ir kompozicijos mokytoja E. Knezevičienė „Kitoniškoje“ parodoje pristatė fumažo technika atliktą darbą.

Anot menininkės, prancūzų kalbos žodis „fumage“ reiškia „mėsos rūkymas“, bet menininkų pasaulyje jis yra suprantama kaip piešimas dūmais.

Fumažo techniką pirmą kartą išbandžiusi E. Knezevičienė neslepia, kad šis eksperimentas buvo labai įtraukiantis.

Autorė įsitikinusi, kad tai tikrai ne paskutinis jos bandymas piešti dūmais.

Nei pataisysi, nei ištrinsi

„Ši technika reikalauja itin daug kruopštumo ir atidumo, nes žvakės dūmas ant popieriaus lapo palieka labai jautrų pėdsaką, prie kurio prisilietus vaizdas lieka užfiksuotas negrįžtamai.

Jo nei pataisysi, nei ištrinsi.

Taip pat įsitikinau, jog piešimas dūmais – labai atsitiktinis procesas. Kuriant šia technika iš anksto sunku nuspėti, koks bus galutinis paveikslas, kūrybinis objektas ar vaizdinis efektas“, – sako E. Knezevičienė.

Širdžiai artimi vaizdiniai

Tapytoja I. Dima toli nuo savo kūrybinių ribų nenukrypo.

„Kitoniškumą“ menininkė pabrėžė tapybą sujungdama su tušu, kas, anot I. Dimos, jai yra didelis malonumas. Savo kūriniuose autorė įamžino širdžiai artimus Dotnuvos dvaro ir vienuolyno vaizdinius ar jų elementus.

Nauji dažai

Plastinės raiškos ir kompozicijos mokytoja E. Venclovienė, prieš pasinerdama į kūrybinį procesą, stengėsi atrasti kažką tokio, ko dar iki tol nebuvo bandžiusi.

Tapydama savo darbus menininkė išbandė naujus akrilo dažus. E. Venclovienės kūriniuose vyrauja peizažai.

Užslėpti jausmai

Prancūzų rašytojo Onorė de Balzako žodžiai „Mūsų slepiami jausmai yra daug galingesni už atvirai reiškiamus“ puikiai atspindi G. Kauklienės kūrybinius darbus, kurie perteikia ne tiesioginius, o užslėptus jausmus.

Pačius pirmuosius dygsnius parodos autorė išbandė dar vaikystėje, kai mama ir močiutė mokė ją nerti, siuvinėti ir megzti.

Tuo metu G. Kauklienė dažnai pasinerdavo į harmoningą siuvinėjimo kryželiu procesą.

Kūriniai, kuriuos matote šiandien – menininkės debiutas. Tokia technika iki šiol G. Kauklienė dar nėra siuvinėjusi.

Prisiminė pirmąją meilę

Plastinės raiškos, kompozicijos ir meninės odos mokytoja I. Čičinskė kurdama prisiminė pirmąją savo meilę – tapybą.

„Ta pirmoji meilė atsirado, kai dar mokiausi Kauno dailės mokykloje. Po to beveik trisdešimt metų visiškai ja neužsiminėjau, bet visada svajojau…

Ir štai pagaliau po šitiek laiko mano svajonė išsipildė – aš ir vėl prisiliečiau prie tapybos“, – pasidžiaugia I. Čičinskė.

Parodoje menininkė pristato tris tapybos darbus, sukurtus šiemet Dotnuvoje vykusių plenerų, kuriuos organizavo I. Dima, metu.

„Rudeninė pieva“

Pešimo mokytojos Ž. Vasilės kūrybinių fantazijų išpildymas be mylimiausios kūrybos priemonės neapsiėjo.

Menininkė, panaudojusi pieštukus ne kaip piešimo priemonę, o kaip elementus, sukūrė didelę ir nuostabią „Rudeninę pievą“.

„Pieva dėl to, kad daug vertikalių linijų, rudeninė – todėl, kad vyrauja šiltos spalvos, o pieštukų daug, nes labai gerai vienas šalia kito sukrito“, – savo darbą pristato Ž. Vasilė. 

Koliažui prireikė daugiau nei pusantro šimto geltonspalvių pieštukų.

Asmeniški dalykai

Keramikas M. Mažalis parodos „Kitoniškai“ atidarymo metu pristatė du savo darbus – koliažą ir instaliaciją.

Kurdamas koliažą autorius, atsakingai dėliojo kūrinio elementus ir gilinosi į jo atsiradimą, iš anksto nenutuokdamas, kokį galutinį rezultatą gaus.

M. Mažalio sukurtą instaliaciją pripildė gausybė asmeniškų dalykų, kurie, kaip tikina menininkas, nežinia ar bus įdomūs kitiems, na, o gal…

Į šį autoriaus darbą sutelpa įvairūs lankstinukai, žemėlapiai, bilietai į kino teatrą, koncertus ar parodas ir kitokie panašūs dalykai.

Kūrybiniam darbui panaudotą medžiagą M. Mažalis rinko daugelį metų. Anot jo, seniausia – 1996 metų bilietas į koncertą Vingio parke.

Skulptūra ir grafinis dizainas

Tekstilininkė A. Fedaravičiūtė-Jasiūnė kurdama eksponatus gilinosi į skulptūriškumą ir grafinį dizainą.

Kurdama skulptūrą „Kas ten gyvena?“ menininkė dirbo su popieriaus mase. Ją minkė, formavo, kepė, glazūravo, dekoravo, kol galiausiai sukūrė labai originalų, sendinto efekto kūrinį, kuris gali būti panaudojamas kaip naktinė lempelė.

Kitą savo darbą kūrėja priskiria grafiniam dizainui.

Tai – keturių darbų ciklas „Metamorfozės“ iš vienos fotografijos, kurią tekstilininkė sukūrė per mikroskopą fotografuodama melsvą Penicillium pelėsį.

Manipuliuojant su šia fotografija parodos autorei pavyko sudėlioti įvairius ornamentus tarsi fraktalus.

Didelis noras

Keramikė G. Nagreckienė, kaip ir daugelis kitų Dailės mokyklos mokytojų, pasirinko kurti tapybos darbą.

Per dešimt metų, kiek Dailės mokykloje yra organizuojamos mokytojų parodos, kūrėja spėjo išbandyti tikrai daug technikų, tačiau tapyti prieš tai niekada nesiryžo.

Paskutinį kartą keramikė savo rankose teptuką tikina laikiusi prieš kokius dvidešimt penkerius metus, kai dar pati mokėsi dailės mokykloje, tačiau, prisipažįsta, jog jau dvejus metus mintyse vis kirba mintis prisiliesti prie tapybos.

Turbūt iš to didelio noro ir gimė G. Nagreckienės tapybos darbas.

„Tai, kas šalia manęs“

Grafinio dizaino mokytoja E. Eimontaitė-Jermolajevienė „Kitoniškai“ parodai taip pat pasirinko klasikinį meną – tapybą.

Ką ir kaip tapyti, kūrėjai ilgai galvoti nereikėjo. Prireikė tik pasižvalgyti pro savo namų langus. E. Eimontaitės-Jermolajevienės tapytuose peizažuose – vaizdai, keliantys daug vidinių emocijų.

„Tapyba, akrilas, peizažas ir tai, kas visai šalia manęs“, – savo kūrybą apibendrina  E. Eimontaitė-Jermolajevienė.

Vaivorykštė, spektro spalvos ir tolerancija

Direktorės pavaduotoja ugdymui J. Buinevičienė šiais metais taip pat pabandė tapyti. Pastaruosius dešimt metų kūrėja dažniausiai žaidė su fotografijomis.

„Vaivorykštė, spektro spalvos ir tolerancija – tai, kas sutelpa mano darbe „Laisvė“, – vardija  J. Buinevičienė.

„Vaivorykštė man asocijuojasi su dangaus skliautu ir ten vyraujančia beribe laisve.

Skliaute pasirodžiusios spektro spalvos turi ryšį su mūsų menininkų kasdiene duona – daile ir menu.

Tolerancija ir pagarba – vienos iš svarbiausių šeimos pamatinių vertybių

Ir visa tai, mano nuomone, apibendrina vienas žodis – laisvė“, – apie savo kūrinį ir jame vyraujančias detales kalba J. Buinevičienė.

Poilsis nuo pandemijos

Tekstilininkė V. Burbulienė parodoje eksponuoja savo fotografijos darbus.

Kelionių metu įamžinti vaizdai, anot kūrėjos, – lyg poilsis nuo gyvenimą šiuo metu okupavusios pandemijos.

V. Bubrulienės fotografijose – didžiausias pasaulyje Ujūnio druskožemis Bolivijoje, mitais ir legendomis apipintas Peru pasididžiavimas Maču Pikču, plaukiojančios Titikakos ežero salos ir urų genties moterys.

Skiria dėmesio

V. Burbulienės manymu, ši jau dešimtmetį trunkanti iniciatyva minint Mokytojų dieną surengti kūrybinių darbų parodą puiki proga skirti ypatingą dėmesį Dailės mokykloje dirbantiems mokytojams bei jų kūrybai.

„Kiekvieno parodos autoriaus darbai savitai ir jautriai atspindi supantį pasaulį, kuris perteiktas įvairiausiomis technikomis“, – teigia V. Burbulienė.

Nepraleiskite progos pamatyti mūsų krašto Dailės mokyklos mokytojų kūrybą.