Europietiškas onkologinių paslaugų teikimo modelis turėtų įsitvirtinti ir Lietuvoje

Namuose ir sienos gydo, vienu balsu kalba sudėtinį vėžio gydymą praėję pacientai. „Mokslo pasiekimų diegimas į kliniką vis labiau leidžia sutrumpinti pacientų hospitalizaciją, daugiau paslaugų teikti negulint ligoninėje, ambulatorinėmis sąlygomis. Taip ne tik patogiau ir pandemijos sąlygomis saugiau pacientui, taip taupomos valstybės lėšos ir medicinos personalo darbo laikas“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinoji vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

Ekonomiškai išsivysčiusiose Europos šalyse jau senokai mažėja stacionare besigydančių lėtinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius, šia kryptimi juda ir Lietuvos sveikatos sistema.

Rugpjūčio pradžioje vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje NVI buvo pažerta kritikos dėl mažėjančių stacionarių paslaugų kiekio ir pacientų srautų. Stacionarių paslaugų kiekis NVI per pastaruosius metus iš tikrųjų sumažėjo, bet bendras pacientų skaičius nuolatos auga. NVI teikia vis daugiau naujų inovatyvių paslaugų, orientuojamasi į pacientui patogesnes ambulatorines, dienos stacionaro paslaugas.

Kuo ypatingas vėžio gydymas ne stacionare?

„Esi absoliučiai darbingas žmogus kai nereikia gulėti ligoninėje, o spindulinis gydymas, be jokios abejonės, lyginant su kitais vėžio gydymo metodais, patogiausias, mažiausiai traumuojantis pacientą, – sako p. Silvija, kuri prieš dešimtį metų gydėsi NVI, kai jai buvo diagnozuotas trejopai neigiamas krūties vėžys. – Po chirurginės operacijos bei chemoterapijos šis etapas pasirodė lyg atgaiva.

Su gydytoja radioterapeute aptarus gydymo eigą, toliau teko bendrauti su technologėmis, kurios vykdo viską, kas buvo numatyta. Atvyksti savo laiku, atliekama procedūra, išvažiuoji namo. Labai žmogiška, humaniška procedūra, įspūdį daro „galinga“ įranga, nėra konkrečios intervencijos į tavo kūną. Ir dar kas svarbu – niekas nepastebi, jog gydaisi tokią sunkią ligą.“

Moteris mano, jog visais nelengvo gydymosi etapais būtina savimi rūpintis ir naudotis visomis sveiko gyvenimo būdo taisyklėmis – jos paprastos ir nieko nekainuoja.

„Darbai palauks, eik pėsčiomis kiek pajėgi, pažvelk, koks už lango gražus oras. Gamtos gydomąsias galias pajutau, kai jau reabilitacijos ligoninėje man netiko daugelis procedūrų. Ėjau ir ėjau miškais, po 10 km kasdien, o savijauta vis gerėjo ir gerėjo… Gamta gydo nepaprastai,“ – tvirtina p. Silvija.

Ligai atsinaujinus moteris vėl ramiai ruošiasi pas NVI specialistus. „Jau po operacijos, laukia spindulinis gydymas. Žmonės vis dar bijo vėžio – per šį dešimtmetį palaidojau du savo artimus draugus, iškeliavusius visai ne nuo vėžio. Tai apie ką mes kalbame?… Vėžio gydymas yra puikus, kaskart vis gerėjantis. Su vėžiu gyvename dešimtmečius.“

Beveik trečdaliui onkologinių pacientų skiriama išorinė spindulinė terapija, kuri realizuojama modernia įranga – šiuolaikiškais linijiniais greitintuvais. Per dieną NVI Išorinės spindulinės terapijos skyriuje ambulatoriškai apsilanko apie 120 pacientų.

„Taikome trijų dimensijų konforminę, moduliuoto intensyvumo spindulinę terapiją, vaizdais valdomą rotacinę-arkinę ir elektronų terapiją, įdiegta spindulinė terapija su kvėpavimo kontrole ir kūno paviršiaus nuskaitymo sistema – šiuolaikinė įranga leidžia maksimaliai tiksliai realizuoti spindulių dozę į naviką. Taip apsaugome greta esančius organus, mažėja komplikacijų, procedūra trunka trumpiau.

Gali būti skiriama radiochirurgija ir frakcionuota stereotaksinė radioterapija. Didelė patirtis sukaupta taikant brachiterapiją – spindulinės terapijos gydymo metodą, kai jonizuojančios spinduliuotės šaltinis yra priartinamas prie pat piktybinio naviko arba įterpiamas į jį,“ – vardija radioterapijos galimybes gydytoja onkologė radioterapeutė, laikinai einanti NVI Išorinės spindulinės terapijos skyriaus vedėjos pareigas Asta Žilevičienė. 

„Net ir pandemijos metu nei vienas pacientas nenutraukė gydymo. Pacientams vis dažniau buvo taikoma hipofrakcionuotos dozės spindulinė terpapija, leidžianti sumažinti gydymosi vizitų skaičių. Tokią strategiją pandemijos metu siūlė tarptautiniai ekspertai,“ – pasakoja A. Žilevičienė.

Per metus skyriuje gydoma daugiau nei du tūkstančiai pacientų, atliekama daugiau nei 51 tūkst. procedūrų. Bendradarbiaudami su dozimetrinį planą ruošiančiais medicinos fizikais, dirba 17 gydytojų onkologų radioterapeutų, 18 radiologijos technologų.

Sveikimas namuose efektyvesnis ir malonesnis

„Ambulatoriškai gaunamo gydymo privalumai yra net keli. Pirmiausia tai, kad ateini į ligoninę pusdieniui, o paskui gali ramiausiai sveikti ir ilsėtis namuose, su savo šeima, savoje aplinkoje, kur ir sienos gydo.

Antra, po chemoterapijos praėjus  kelioms dienoms jautiesi jau visai gerai. Tuomet galima tęsti savo profesines veiklas, užsiimti mėgstamu hobiu. Trečia, visai šeimai ir ypač mažiems vaikams yra ženkliai ramiau, kai mato mamą namuose, gali su ja pasikalbėti, pažaisti, tęsti įprastą šeimos gyvenimą“, – pasakoja Justina Klyvienė, patyrusi visus sudėtinio vėžio gydymo etapus.

Kaip suvaldomi šalutiniai poveikiai? „Po chemoterapijos dėl šalutinio poveikio buvo labai sunku pasirinkti tinkamą maistą, todėl namų aplinka ir visa esanti pagalba leido papraščiau ir geriau susitvarkyti nei būtų buvę ligoninėje.

Maistas buvo gaminamas ir derinamas pagal mano dietos poreikius. Kai pykindavo, tiesiog savo lovoje ramiai pagulėdavau, bet jaučiausi saugi ir rami nes buvau apsupta mylinčių ir besirūpinančių žmonių, turėjau visus reikiamus medikamentus,“ – pasakoja J. Klyvienė.

Moteris įsitikinusi, kad sveikimas namuose turi didesnį tiek terapinį poveikį, tiek  užtikrina psichologinį komfortą, kuris leidžia greičiau atsigauti po kiekvienos chemoterapijos, bei sveikti bendrai.

„Tyrimais yra įrodyta, kad žmogus, matydamas pro langą medžius, sveiksta greičiau, o ką jau kalbėti, kai matai kasdien savo vaikus, vyrą, šeimos narius. Tai leidžia išlaikyti tiek pozityvumą, tiek norą kuo greičiau pasveikti“, – teigia J. Klyvienė.

Einame pažangos kryptimi

Pagal šių dienų paciento poreikius ir pažangių užsienio vėžio centrų pavyzdžius perorganizuotas Chemoterapijos skyriaus darbas Nacionaliniame vėžio institute: per pastaruosius keletą metų šis NVI padalinys pasikeitė neatpažįstamai.

Net tik šviesiomis spalvomis, klasikine muzika pasitinkanti kiekvieną čia apsilankantį aplinka, bet ir pažangūs į paciento poreikius – trumpesnis laukimo laikas, patogi, rami aplinka, geriamo vandens vietos ir kt. – orientuoti sprendimai labai pasiteisino.

„Automatinės srautų reguliavimo sistemos įdiegimas leido organizuoti chemoterapijos paslaugas didėjančiam pacientų srautui, nepabloginant paslaugos kokybės, maksimaliai sutelkiant visas reikalingas chemoterapijos procedūras tame pačiame aukšte, kad pacientui nebereikėtų blaškytis po kelis aukštus.

Komfortiški, chemoterapijos paslaugai specialiai pritaikyti spalvingi foteliai, užuolaidinės širmos pageidaujantiems privatumo, šaldomieji šalmai išsaugoti plaukus, deguonies įvadai, kondicionavimo sistemos, holuose vykstančios edukacijos popietės pacientėms padeda ne tik kokybiškai įgyvendinti priešvėžinio medikamentinio gydymo procedūrą, bet ir nepablogina paciento gyvenimo kokybės, kas šiandien pasaulio vėžio organizacijų įvardijama kaip vienas svarbesnių tikslų šalia gyvenimo pratęsimo,“ – sako skyriaus vedėja doc. dr. Birutė Brasiūnienė.

Šiuolaikinis Chemoterapijos skyrius turi stacionaro ir dienos stacionaro poskyrius, jame dirba 14 aukštos kvalifikacijos gydytojų onkologų chemoterapeutų, derinančių klinikos ir mokslo veiklas, pusė skyriuje dirbančių gydytojų turi mokslo laipsnius. „Kasdien apsilanko vidutiniškai 140 pacientų. Net pirmais pandemijos metais darbus organizavome apie 90 proc. pajėgumu, kad nenukentėtų pacientų gydymas,“ – sako doc. dr. B. Brasiūnienė.

Šiuolaikinės priešvėžinės chemoterapijos paslaugų skaičius NVI dienos stacionare nuosekliai didėja.

Jei 2015–2018 m. tokių paslaugų buvo teikiama apie 13–14 tūkst. per metus, tai pastaruosius du pandemijos metus skaičiuojama iki 23 tūkst. medikamentinio priešvėžinio gydymo procedūrų taikant visų rūšių chemoterapiją, taikinių terapiją, imunoterapiją, hormonoterapiją, taip pat atliekamos kraujo ir jo komponentų transfuzijos, koreguojami gydymo sukelti šalutiniai reiškiniai, atliekamos retos gydymo procedūros, kurios reikalauja kelių specialistų kompetencijos ir buvimo po vienu stogu, pavyzdžiui, vaistų leidimas į kepenis, chirurgijos ir radioterapijos derinimas.

Didžiulis dėmesys kreipiamas paciento edukacijai sudėtingų gydymo etapų metu, kaip atpažinti šalutinius reiškinius, laiku kreiptis į gydytoją.

 „Žinoma, pagrindine savo misija laikome šiuolaikinio priešvėžinio medikamentinio gydymo prieinamumą ir jo savalaikį, kokybišką organizavimą mūsų pacientams. Dėl to aktyviai dirbame su klinikiniais tyrimais, pacientų paramos programomis.

Džiaugiamės šiemet pradėję klinikinės genomikos multidisciplinius aptarimus, kurie yra labai svarbūs vystant personalizuotos medicinos modelį onkologijoje, kiek tik leidžia šalies galimybės, stengiamės eiti pažangios onkologijos kryptimi. Džiaugiamės ne tik skaičiais, bet  ir pozityviais pacientų vertinimais,“ – sako doc. dr. B. Brasiūnienė.

Paslaugos NVI perskirstomos kryptingai

Ar tikrai mažėjantis stacionare gydomų pacientų skaičius rodo blogas tendencijas NVI? Toli gražu ne, sako NVI laikinoji vadovė prof. Sonata Jarmalaitė. „Per minėtą laikotarpį iš tikrųjų sumažėjo stacionarių paslaugų skaičius, ir šie pokyčiai yra orientuoti į geriausią europinę praktiką“, – sako prof. S. Jarmalaitė.

Pastaruoju metu gydymo paslaugos onkologiniams pacientams yra kryptingai perskirstomos mažinant stacionarių paslaugų kiekį ir didinant chemoterapijos dienos stacionaro, ambulatorinės  chirurgijos, dienos chirurgijos, paliatyvios pagalbos paslaugų skaičių.

Analogiška tendencija stebima ne vien NVI, bet ir kitose šalies gydymo įstaigose. Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos formuojama politika šalyje mažėja hospitalizacijų skaičius, trumpėja vidutinė hospitalizacijos trukmė.

Pasak prof. S. Jarmalaitės, minimi pokyčiai galimi dėl gerėjančios gydymo paslaugų kokybės ir mokslo pasiekimų diegimo. Mažai invazinė chirurgija trumpina pooperacinio gijimo trukmę, o chemoterapinis ir spindulinis gydymas taikomas dienos stacionare. Tabletinės formos priešvėžiniai vaistai nebereikalauja dažnų vizitų į tretinio lygio gydymo įstaigas.

„Palyginus 2015 m. su 2019 m., NVI ambulatorinių paslaugų skaičius išaugo 11 tūkst. per metus, vien dienos stacionare teikiamų paslaugų daugėjo 4 tūkst. Atitinkamai, hospitalizacijų stacionare per tą patį laikotarpį sumažėjo 3,5 tūkst., nuo 6,6 d. iki 6,0 d. trumpėjo vidutinė pacientų gulėjimo ligoninėje trukmė.

Šis NVI rodiklis gerokai lenkia  Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2020 m. pateiktą šalies vidurkį, kuris vis dar yra didesnis nei Vakarų Europoje ir siekia 7,6 d.  

Pagal perteklinį pacientų gydymą stacionare Lietuva vis dar yra tarp Europos lyderių. 2016 m. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro atliktas tyrimas rodo, kad stacionarios paslaugos pacientui Lietuvoje neretai teikiamos net tada, kai to daryti nebūtina ir pacientas gali gydytis namuose.

Tačiau Europos šalys optimizuoja stacionarių gydymo paslaugų kokybę, trumpina gydymosi stacionare laiką ir gerina galimybes gauti tretinio lygmens paslaugą ambulatoriškai, dienos vizito į ligoninę metu.  

Inovacijos pacientams kuriamos šiandien

„Kadangi NVI po vienu stogu telpa ir klinika, ir mokslo laboratorijos, ateities vėžio diagnostikos ir gydymo priemonės kuriamos čia pat, o mokslo pasiekimai, inovatyvios technologijos klinikoje diegiamos itin sparčiai. Per pastaruosius metus pokyčiai onkologijoje buvo ypač ženklūs – tai ne vien nauja diagnostinė ir terapinė įranga.

Šiuo metu, greta radiologinės, patologinės diagnostikos, svarbią vietą užima genetinė vėžio diagnostika, leidžianti personalizuoti vėžio gydymą ir taip pasiekti geresnius išgyvenamumo rezultatus. NVI genetinės vėžio diagnostikos apimtys sparčiai auga nuo 2017 m. ir siekia daugiau nei vieną tūkstantį tyrimų per metus. Tai ir šeiminių retų navikų diagnostika, ir testai, skirti inovatyvių priešvėžinių vaistų paskyrimui.

Svarbu paminėti ir tai, kad bendradarbiaujant su kolegomis NVI vykdomi net 9 mokslo-verslo projektai, kuriais šalies rinkai siekiama pateikti naujų produktų: sukurti ir patentuoti diagnostinius rinkinius, dirbtinio intelekto įrankius, sukurti ir komercializuoti nuotolinei paciento stebėsenai skirtas mobiliąsias programėles, inovatyvius ląstelių terapijos preparatus,“ – vardija mokslines NVI veiklas prof. S. Jarmalaitė.

„Baigdama norėčiau paminėti paprastą pavyzdį, kaip mokslo pasiekimai gali padėti paprastam eiliniam onkologine liga susirgusiam žmogui – dar 2014 m. NVI buvo inicijuotas tyrimas „Onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo programa“, kurio tikslas išvystyti reprodukcinių audinių užšaldymo ir atšildymo technologijas, įvertinti tų audinių gyvybingumą ir galimybę transplantacijai.

Per penkerius metus į tyrimą įtraukta per 50 jauno amžiaus moterų ir vyrų, kurie planuoja po priešvėžinio medikamentinio gydymo susilaukti biologinių vaikučių. Pasveikę jauno amžiaus pacientai dažnai susiduria su sumažėjusio vaisingumo arba nevaisingumo problema.

NVI onkologai ir mokslininkai ruošia strategiją kaip saugiai ir efektyviai reimplantuoti prieš gydymą paimtą ir NVI Biobanke užšaldytą bei saugotą nedidelį kiaušidės audinio gabalėlį pacientei, kuriai po sėkmingo gydymo praėjo penkeri metai,“ – dalijasi gera naujiena prof. S. Jarmalaitė.