Darbas už pašalpą – botagėlis ar pyragėlis?

Juozas SKRIPKAUSKAS, ŪP korespondentas

Valdžiai prakalbus apie ketinimus uždrausti savivaldybėms, seniūnijoms įdarbinti pašalpų gavėjus viešuosiuose darbuose, iš rajonų pasigirdo nerimastingų pranešimų apie tai, kad bus apleistos viešosios erdvės, nesurinktos šiukšlės parkuose ir nenušienauti žolynai, o žiemą – nenukasti apsnigę šaligatviai. O „pašalpiniai“ ir toliau atostogaus už mokesčių mokėtojų pinigus. Tačiau yra teigiančių ir priešingai, kad prievartinis darbas šiais laikais – nemoralus.

Pasekmes pamatė per karantiną

Galima sakyti, kad pasekmes, neleidžiant pašalpų gavėjams atlikti visuomenei naudingo darbo, pamatėme jau karantino metu, kai toks darbas buvo draudžiamas dėl epidemiologinių priežasčių. Seniūnai yra pasakoję, kad tuo metu žiema parodė visą savo grožį – užsnigo keliai, šaligatviai, takai ir takeliai.

Gyventojų buvo prašoma patiems kaip nors nusivalyti sniegą, tačiau ne visi tai sugebėjo padaryti – yra neįgalių, vyresnio amžiaus gyventojų. Tad sniegas susimynė, o vėliau reikėjo keliskart didesnių pastangų, kad jį nuo šaligatvių nugrandyti.

Karantino laikotarpiu, o dabar dar ir dėl ekstremalios padėties sustabdžius tokius darbus, vasarą užžėlė atokesnės viešosios vietos, tokios kaip piliakalniai, mažiau lankomi parkai. Savų jėgų jiems sutvarkyti seniūnijoms nepakanka, o iki šiol tai darę pašalpų gavėjai tik trina rankomis. „Jūs dirbate, o mes sėdime ant sofos“, – ironiškai pašalpų gavėjų poziciją atskleidė viena kalbinta seniūnė.

Vis dėlto ne visi seniūnai nusiteikę prieš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą atsisakyti pašalpų gavėjų darbo.

Negalima priversti

Klaipėdos r. Vėžaičių seniūnas Alvydas Mockus, „Ūkininko patarėjo“ paklaustas, kaip vertina ministerijos siūlymą, atsakė, kad priverstinis darbas neturėtų būti toleruojamas.

„Manau, šiais laikais niekas neturi teisės reikalauti atlikti priverstinį darbą. Vertinant tai, kad šie žmonės patenka į socialiai jautrių asmenų grupes, kiekvienu atveju sudaromas individualus visuomenei naudingos veiklos atlikimo planas, pritaikant veiklos pobūdį pagal asmens galimybes.

Siekiant daugiau paramą gaunančių asmenų motyvacijos, galėtų būti taikoma praktika, kad papildomą išmokos dalį asmenys galėtų užsidirbti laisvanoriškai valstybinėse ar visuomeninėse institucijose“, – teigė Vėžaičių seniūnas.

Pasak A. Mockaus, atliekamų darbų spektras, kuriems gali būti pasitelkiami paramą gaunantys asmenys, seniūnijoje nėra itin didelis: dalis jų nukreipiami į bendruomenines organizacijas, dalis padeda atlikti kasdienius ūkio darbus seniūnijoje. Vis dėlto seniūnas pripažino, kad karantino metu, kai visuomenei naudinga veikla nebuvo organizuojama, išaugo seniūnijos perkamų paslaugų apimtys, o tai turėjo neigiamos įtakos biudžetui.

„Kiekvienos padedančios rankos mums yra labai svarbios ir kuria vertę visuomenei“, – sakė Vėžaičių seniūnas.

Darbų vengia

Ne visi kalbinti seniūnijų atstovai laikosi nuomonės, kad pašalpų gavėjų įdarbinimas pažeidžia asmenų teises. Kai kurių manymu, dalis tų žmonių tiesiog vengdavo tuos darbus dirbti. Skuodo r. Ylakių seniūnijos socialinio darbo organizatorė Janina Jasmontienė, dirbusi su paramos gavėjais, sako, kad viskas priklauso nuo žmogaus sąžinės.

„Jie ateina tada, kai turi laisvo laiko, mes tik nurodome, mėnesio pradžioje, viduryje ar pabaigoje bus tam tikrų darbų. Jie gali ateiti vieną dieną, daryti savaitės pertrauką, o gali ateiti kelias dienas iš eilės – kada panorėję. Vieni į tokį darbą ateina tada, kai lyja, nes nereikės dirbti, tačiau diena jam bus užskaityta. Kiti tokią dieną visai neina, nes supranta, kad tokiu oru nieko nepadarysi“, – pašalpų gavėjų darbą apibūdino socialinio darbo organizatorė.

Ylakių seniūnas Vytautas Gudauskas pripažįsta, kad dėl ribojimų karantino metu liko daug nepadarytų darbų.

„ Neturime pajėgų, yra du darbininkai ir vienas iš laikinųjų darbų, o anksčiau viešuosius darbus dirbdavo po dvi dešimtis žmonių per sezoną. Pas mus yra daug senkapių, neturime galimybių jų nušienauti, prižiūrime tiktai veikiančias kapines. Stengiamės sutvarkyti bent jau matomas vietas, tačiau apskritai viešųjų erdvių priežiūra nukentėjo. Kviečiamės, prašome, kurie ne kurie ateina savanoriškai. Gali, bet neprivalo. Negalime stabdyti pašalpų ar turėti tam įtakos. Yra tokių, kurie vieni per kitus įtikinėja, girdi, ko tu eini, juk neprivaloma. Bet yra žmonių, kurie supranta ir atėję padeda“, – sakė seniūnas V. Gudauskas.

Dalis degradavo

Mažeikių r. Sedos seniūnė Audronė Dipševičienė buvo itin kategoriška, kalbėdama apie pašalpų gavėjus. Jie ne tik vengia darbų, bet net ir šaiposi iš kitų dirbančiųjų.

„Esu prieš tai, kad pašalpų gavėjai neturėtų atidirbti už gaunamas išmokas. Jei esame dirbantys ir gauname atlyginimą, ir jie gauna tokį kaip ir atlyginimą, tik vadiname jį socialine pašalpa. Koks nors atidirbimas už ją turėtų būti, kaip ir anksčiau, būčiau nepatenkinta, jei tvarka keistųsi“, – rėžė Sedos seniūnė.

„Ūkininko patarėjo“ pašnekovė teigia įžiūrinti to visuomenės sluoksnio išlepimą, degradavimą.

„Tie žmonės taip samprotauja: mes gauname nedirbdami, o jūs dirbate. Jie tarsi pranašesni už mus, išlepo, didžioji dalis degradavo. Matau pagal tai, kas vyksta aplinkui. Nenutrūko alkoholio pirkimas, pasilinksminimai, nesvarbu, karantinas ar ne. Nesuprantu ministerijos pozicijos. Dalis tų žmonių yra ilgalaikiai bedarbiai, darbo jie nebeieško, jiems tai nėra aktualu, nes pinigų ir taip gauna“, – svarstė A. Dipševičienė.

Bijo patikėti brangią techniką

Sedoje, kaip ir daugelyje kitų seniūnijų, pašalpų gavėjai prižiūrėdavo viešąsias erdves. Tačiau, A. Dipševičienės teigimu, ne kiekvienam galima patikėti sudėtingą techniką ir skirti atsakingą darbą.

„Mes juos įdarbindavome viešosioms erdvėms tvarkyti, šluoti, šiukšlėms surinkti, lapams grėbti, žolei pjauti. Bet ne kiekvienam galėdavome įduoti brangius darbo įrankius – tik šluotą, grėblį, kastuvą, bet tai mums būdavo didelė paspirtis. Sudarydavome darbo sutartis 3 mėnesiams. Vieną dieną ateidavo, kitą ne, mes ir tam tikrą apskaitą tvarkydavome – yra su jais reikalų, nes per sezoną susidarydavo 50 žmonių“, – dėstė seniūnė.

Per karantiną užsivėrus šiai galimybei, viešosios erdvės nukentėjo, o gyventojai ėmė piktintis seniūnijos „neveiklumu“.

„Žmogiškųjų išteklių seniūnijoje turime nedaug, todėl per karantiną tvarkydavome prioritetines miesto erdves, tik paskui eidavome į pakraščius. Sulaukdavome nusiskundimų, kodėl čia nenušienauta, ten šiukšlės nesurinktos. O šienaujamų plotų turime daugiau kaip 30 ha. Stengiamės, kad bent miesto centre veja kiekvieną savaitę būtų tik kelių centimetrų“, – sakė Sedos seniūnė A. Dipševičienė.

Reikėtų papildomų tūkstančių

Kalbintų seniūnų teiravomės, koks viešųjų erdvių tvarkymo modelis būtų geriausias. Galbūt tikrai verta atsisakyti pašalpų gavėjų darbo, o tam tikslui samdyti žmones? Kokių sumų tada seniūnijai reikėtų?

„Samdyti iš savo lėšų nenorime, bet komunalinių paslaugų teikimo brigada seniūnijoje būtų geras variantas. Mums reikėtų dviejų žmonių, o tai reiškia, tiek etatų mums turėtų skirti savivaldybė. Tai atsieitų apie 25 tūkst. Eur per metus, tiek padidėtų mūsų biudžetas, galvoju, kad tų pinigų užtektų darbo užmokesčiui, „Sodrai“ susimokėti.

Jei turėtume nuolatinių darbuotojų, du tris žmones, jų požiūris į darbą būtų kitas. Deja, kol kas tokių etatų nerandama, nes laikomasi jų skaičiaus ribojimo politikos. O pašalpų gavėjai nenuspėjami – šiandien atėjau, rytoj guliu ant sofkutės“, – ironijos nepagailėjo Sedos seniūnė.

Ylakių seniūnas V. Gudauskas taip pat sutiko, kad papildomomis viešųjų erdvių priežiūros išlaidomis turėtų pasirūpinti savivaldybė.

„Kiek žinau, mūsų rajone problemos visur panašios. Jei nebebus šitų darbų, mums reikės bent jau per vasaros sezoną turėti daugiau laikinųjų darbų. Jei reikėtų samdyti žmones, būtų papildomų išlaidų, tam jų turėtų skirti savivaldybė“, – mano V. Gudauskas.

Seniūnijai skiriamų asignavimų didinimui pritartų ir Vėžaičių seniūnas A. Mockus.

Jei būtų nueita tokiu keliu, padidėtų rajonų savivaldybės išlaidos. Be reguliariai skiriamų pašalpų, nedirbantiems asmenims dar reikėtų pasirūpinti tuo, kad būtų skirta pinigų tiems darbams, kurių dalį pašalpų gavėjai iki šiol ir padarydavo, atlikti.