Nekilnojamojo turto bumas jaučiamas ir Kėdainiuose

Registrų centro (RC) duomenų analitikas Paulius Rudzkis pastebi:

„Nors, palyginti su didmiesčių ar šalies kurortų NT rinkomis, Kėdainių rinka nėra tokia aktyvi, tačiau pastaruoju metu ir čia pastebimi didžiojoje dalyje Lietuvos regimi pagyvėjimo ženklai.

Pavyzdžiui, šiemet per sausį–kovą, Kėdainių rajono savivaldybėje buvo parduoti 122 butai ir 40 gyvenamųjų namų, o tai yra atitinkamai 35 proc. ir 40 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.“

Nekilnojamojo turto (NT) pagyvėjimo tendencijas pastebi ir nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ brokerė Edita Pinskė bei nekilnojamojo turto kompanijos „Remax“ brokeris Giedrius Balčiūnas.

Perkamas visas NT

„NT rinka Lietuvoje šiandien išgyvena išties pozityvų laikmetį. Žmonės, gyvenantys butuose, aktyviai ieško sklypų soduose ar vienkiemiuose. Tie, kurių finansinės galimybės didesnės ieško namų pirkimui ar investuoja į nuosavo namo statybą. Kadangi NT rinkos kainos labai patrauklios pardavėjams, suaktyvėjo ir užsieniečiai, norintys parduoti savo „užlaikytą“ turtą Lietuvoje“, – pastebi E. Pinskė.

G. Balčiūnas taip pat sutinka, kad pagyvėjusi NT prekyba jaučiasi ne tik didžiuosiuose ar pajūrio miestuose, bet ir Kėdainiuose.

„Ypač jaučiasi pagyvėjusi prekyba butų sektoriuje. Kad būtų labai didelis susidomėjimas sodybomis aplink Kėdainius, tikrai nepasakyčiau. Bet pats miestas tikrai įgavo daug didesnį pagreitį nei prieš metus, – sako G. Balčiūnas. – Tam yra turbūt kelios priežastys.

Pagrindinė, kurią pats įžvelgiu ir besikonsultuodami su kolegomis pastebime, tai yra pinigų nuvertėjimas: tiek jauni, tiek kiek vyresnio amžiaus žmonės yra pergyvenę kelias krizes ir jie labai gerai išmoko tas pamokas, kai pinigai labai greitai nuvertėja.

Pandemija ir uždarymas leido žmonėms pasitaupyti pinigų, nes nebuvo kelionių, pramogų, o didžioji dalis sektorių, kad ir, pavyzdžiui, gamyba kaip dirbo, taip ir dirba. Netgi išaugo jų apyvarta, darbų skaičius, kartu ir atlyginimai. Taigi, žmonės pajuto didesnę laisvę, kad gali pirkti, todėl ir investuoja į vieną stabiliausių pinigų vertės išlaikymo sektorių – NT.“

Tuo metu E. Pinskė teigia, jog išskirti, kuris NT yra perkamas labiausiai, negalėtų.

„Perkamas visas NT: tiek sklypai, tiek senos apleistos sodybos – viskas turi savo kainą. Parduotos net ir tos sodybos, kurios daugiau nei metus nerado savo kliento“, – pažymi brokerė.

Kėdainiuose per menka NT pasiūla

Nors, anot P. Rudzikio, palyginti su didmiesčių ar šalies kurortų NT rinkomis, Kėdainių rinka nėra tokia aktyvi, tačiau pastaruoju metu ir čia pastebimi didžiojoje dalyje Lietuvos regimi pagyvėjimo ženklai.

Pavyzdžiui, šiemet per sausį–kovą, Kėdainių rajono savivaldybėje buvo parduoti 122 butai ir 40 gyvenamųjų namų, o tai yra atitinkamai 35 proc. ir 40 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

 „Apskritai Kėdainių rinka atliepia visos šalies NT rinkos tendencijas – praėjusiais metais butų pardavimai mažėjo, o gyvenamųjų namų rinka išliko nepakitusi, palyginti su 2019 metais. Per 2020 metus Kėdainių rajone parduota iš viso 365 butai ir 200 gyvenamųjų namų.

Butų pardavimai pernai mažėjo daugelyje šalies savivaldybių, o Kėdainių rajonas nebuvo išimtis. Gyvenamųjų namų rinka visoje šalyje augo, tačiau didžiausius teigiamus pokyčius fiksavo pirkėjams patrauklios savivaldybės, pavyzdžiui, Molėtų, Trakų ar Klaipėdos rajono, – pastebi RC duomenų analitikas. –  Kėdainių rajonas yra vienas iš tų rajonų, kur parduotų butų ir gyvenamųjų namų skaičiai skiriasi nedaug. Tai byloja ir apie rajone esančią pasiūlą, bendrą NT rinkos struktūrą.“

[quote author=“G. Balčiūnas“]Ypač jaučiasi pagyvėjusi prekyba butų sektoriuje. Kad būtų labai didelis susidomėjimas sodybomis aplink Kėdainius, tikrai nepasakyčiau. Bet pats miestas tikrai įgavo daug didesnį pagreitį nei prieš metus.[/quote]

Vis tik brokerio G. Balčiūno nuomone, pasiūla Kėdainiuose yra per menka.

„Kėdainiuose yra problema su pasiūla. Paklausa yra didelė, dirbančių ir oficialius atlyginimus gaunančių žmonių kiekis pakankamas. Baigėsi tas laikotarpis, kai vos ne 90 proc. darbdavių mokėjo vokeliuose, žmonės pradėjo mokėti mokesčius, darbuotojai uždirba didesnius atlyginimus, taigi, jie gali pasiimti paskolą ir įsigyti savo būstą. O pasiūlos mes Kėdainiuose neturime.

Per pastarąjį laikotarpį vienintelis naujas daugiabutis pastatytas, nors vietos naujoms statyboms tikrai yra. Be to, Kėdainiai – mažas miestas, todėl labai patogu greitai susisiekti gyvenant bet kurioje vietoje“, – Kėdainių privalumus vardijo pašnekovas.

Tiesa, kalbant apie būstų pirkimo bumą, P. Rudzikis atkreipia dėmesį į dar vieną dalyką:

„Kalbant apie butus, šiemet didesnis ar mažesnis augimas stebimas daugelyje šalies savivaldybių. Viena vertus, jis gali būti sietinas su pirkėjų lūkesčiais, kita vertus, nereikia pamiršti, kad lyginame su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, o būtent praėjusių metų kovo viduryje NT rinka visoje šalyje praktiškai sustojo ir nebuvo registruojami jokie NT sandoriai. Dėl tos pačios priežasties (mažesnės palyginamosios bazės) šiemet dar kelis mėnesiu greičiausiai matysime butų sandorių skaičiaus augimą.“

Kainos kilo kone trečdaliu

NT pardavėjai, pasak brokerės E. Pinskės, labai džiaugiasi pakilusiomis NT kainomis, kas itin liūdina pirkėjus. Tačiau pastarieji, radę patinkantį variantą, sutinka su rinkos sąlygomis:

„Dažnai pasitaiko, jog daugiau nei metus, namo ieškanti šeima, radusi savo svajonių namą nepagaili sumokėti daugiau nei gali įvertinti NT vertintojas, kad galėtų džiaugtis savo išsvajotu, nuosavu turtu, – pasakoja NT brokerė. – NT kainos pakilo ir dėl savivaldybės finansavimo jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti. Būna, jog tokie klientai perka NT turtą didesne kaina, neinvestuodami nuosavų lėšų, gaudami savivaldybės finansavimą.“

G. Balčiūnas taip pat sutinka, kad kainos kilo ir nemenkai, tačiau tam turi ir paaiškinimą:

„Vienas vertintojas man uždavė labai gerą klausimą: „Kaip yra – ar kainos pakilo, ar pinigai nuvertėja?“ Mes visi vienareikšmiškai sutinkam, kad turtas išlaikytų savo vertę, kaina turi kilti. Jeigu žiūrėtume standartinio dviejų kambarių butų kainas, jos per metus pakilo apie 20–30 proc. Kai kur netgi ir daugiau.

Žmonės perka būstus tiek nuomai, tiek sau. Pavyzdžiui, jeigu šeima gyvena dviejų kambarių bute ir turi vieną ar du vaikus, jie pagal savo finansines galimybes priima sprendimą keisti į didesnį būstą – trijų ar keturių kambarių butą. Galbūt anksčiau jie apie tai nebūtų pagalvoję, bet susiklosčiusi situacija priverčia viską pergalvoti.“

Ateitis neprognozuojama

Baiminamasi, jog tokia suintensyvėjusi NT prekyba neprivestų prie 2008–2009 metais buvusios krizės, kuomet lygiai taip pat aktyviai buvo perkamas NT. Tačiau visi kalbinti pašnekovai teigia, jog numatyti į priekį būsimą scenarijų nėra paprasta.

„Net finansų analitikams sunku nuspėti, kas bus po pusės metų. Apie pasikartojančios krizės scenarijų girdime antrus metus, bet krizė taip ir neįvyko. Mano nuomone, reikia gyventi savo gyvenimą, dėliotis finansines galimybes atsakingai ir jokia krizė neišgąsdins“, – patarė E. Pinskė.

G. Balčiūnas mano, jog prieš kiek daugiau nei dešimtmetį buvusi krizė pasikartoti gali. Tačiau kaip atsilieps, tikrai nėra aišku. Ir sutinka su kolege: kol žmonės turi darbus ir jų yra, kol procesas vyksta, nieko baisaus neturėtų įvykti. O paklaustas, kuo gali baigtis toks NT „šlavimas“ brokeris sako:

„Man įdomiau, ne kaip baigsis, bet kyla klausimas: „Kiek ilgai tai tęsis?“. Viskas priklauso nuo to, kiek ilgai bus tas įsibėgėjimas, pakilimas, pirkimas. Tai yra lygiai tas pats, kaip važiuoti automobiliu: jeigu tu važiuosi normaliu greičiu, tai tu spėsi išsukti posūkyje ir viskas bus gerai, bet, jeigu išsibėgėsi daugiau nei 100 km/h gali baigtis blogai. Kuo didesnis greitis, tuo skaudesnės pasekmės.

Lygiai tas pats ir šiuo atveju su NT: kuo daugiau kils kainos, kuo didesnes paskolas žmonės ims, tuo skaudžiau gali viskas baigtis. Bet, kita vertus, dar nėra buvę tokios situacijos, kad, kai pučiasi NT burbulas, tuo pačiu suteikiamas ir finansavimas, parama iš valstybės: pandemijos metu spausdinami pinigai, padedama verslams ir visai ekonomikai, ją gelbėja. Vienas mano kolega sakė: „Ar nebus taip, kad infliacija suvalgys tas kainas?“. Taigi, yra labai daug klausimų, labai daug niuansų.“

P. Rudzikio teigimu, iš savo pozicijų jis negali visapusiškai įvertinti galimų NT sandorių skaičiaus augimo scenarijų, tačiau kompetentingos institucijos ir ekspertai nėra likę tapatinti šiandieninės situacijos su buvusia krize.

„Vertindami duomenis galime matyti, kad Lietuvoje nuosaikiai didėja namų ūkių, turinčių bent po vieną butą, skaičius – jis šiuo metu siekia apie 820 tūkst. Tačiau taip pat matome, kad daugėja namų ūkių, turinčių po du, tris ar daugiau butų, pavyzdžiui, po du butus šiuo metu turi apie 140 tūkst. namų ūkių, po tris butus – 24 tūkst., po 4 ar daugiau butų – daugiau kaip 5 tūkst. namų ūkių“, – statistiką dėsto RC duomenų analitikas.

NT – tik turtingųjų privilegija?

Viešoje erdvėje netgi yra pasigirdę nuomonių, jog ateityje nuosavas būstas gali tapti tik turtingųjų privilegija. Tačiau G. Balčiūnas su ja kategoriškai nesutinka:

„Tai, sakyčiau, daugiau žiniasklaidos bandymas sujudinti visuomenę, kad pajudintų pinigus iš bankų ar pan. Nežinau, koks buvo to tikslas.

Negali būti vien tik turtingųjų. Aišku, Vilniaus negalime palyginti, tarkim, su Anykščiais ar Kėdainių rajonu.

Pavyzdžiui, vienoje vietoje toks pat sklypas ar namas gali kainuoti 30 ar 50 tūkst., o Vilniuje gal ir pusę mln., bet bus labai didelis atotrūkis tarp kaimo ir didmiesčio, sostinės. Niekaip negali normalaus privažiavimo, komunikacijų ar vandentiekio neturintis namas kaime kainuoti labai brangiai. Turtingieji paprasčiausiai į tokį net nežiūrės. O jei kažkas ir norės papoilsiauti ar apsigyventi kaime ar rajone, tai tas turtas tikrai tiek neišbrangs kaip miestuose, kad būtų neįperkamas.“

Panašios nuomonės laikosi ir E. Pinskė.

„NT kaip gyvenimas sukasi ratu – vieni parduoda, kiti perka. Sunkiai besiverčiantys žmonės gauna socialinius būstus. Jaunos šeimos su mažomis pajamomis nuomojasi NT. Finansiškai stabilesni žmonės siekia įsigyti savo būstą, dažniausiai su banko pagalba ar savivaldybės parama, skirta jaunai šeimai, pirmam būstui įsigyti. O gerai gyvenantys žmonės kaip pirko, taip ir perka NT. Kinta ne tik NT kainos, bet ir pragyvenimo lygis“, – svarsto brokerė.

RC duomenų analitikas P. Rudzikis apibendrindamas pastebi, kad nuosavas būstas lietuviams vis dar išlieka labai svarbus:

„Apibendrinant galima pasakyti, kad NT lietuviams išlieka patrauklus ne tik kaip pagrindinis būstas, bet ir kaip investicija – skaičiuojame, kad trijuose didžiausiuose šalies miestuose šiuo metu maždaug kas penktas įsigytas butas gali būti traktuojamas kaip investicija, nes jį įsigijo pirkėjai, kurie iki tol jau turėjo bent vieną butą, o įsigytą butą greičiausiai naudos nuomai, vaikams ar kitais investiciniais tikslais.“