Lietuvos gyventojai – chemizuotos duonos valgytojai
Maisto prekių parduotuvių duonos skyriai mirga nuo įvairovės. Vieni duonos kepalai iškepti iš visų grūdo dalių miltų, kiti – iš smulkiai sumaltų, treti – iš kvietinių ir avižinių miltų mišinio, dar kituose gausu saulėgrąžų, moliūgų sėklų, riešutų, džiovintų vaisių.
Šis dėl pirkėjų dėmesio besivaržantis margumynas vadintinas cheminiu. Mat iškeptas iš chemizuotai užaugintų grūdų miltų.
Lietuvėlei – špyga
Duonos, iškeptos iš ekologiškų miltų, šalies maisto parduotuvėse arba nėra, arba ji glaudžiasi ekologiškų produktų skyriuje, daugumą galimų pirkėjų atgrasydama nemaža kaina. Užtai kasmet vis daugiau užsienio šalių gyventojų valgo duoną ir kitą maistą, pagamintą iš Lietuvoje išaugintų ekologiškų grūdų.
„Ar tokios ekologijos siekėme? Lietuviškus ekologiškus grūdus graibsto danai, vokiečiai, norvegai, o Lietuvėlei – špyga. Valgome chemikalais nupurkštą duonelę ir pyragus. Todėl beveik kas antras serga vėžiu“, – apmaudu dega Elena Grajauskienė iš Alantos (Molėtų r.), viena iš ekologinio ūkininkavimo gaivintojų nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, ir kviečia atsikvošėti.
„Tegul Prezidentas, premjerė ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) klerkai kartu susėdę pasvarsto, ar teisingu keliu einame, savo žmones maitindami iš chemizuotų grūdų iškepta duona, o ekologiškus grūdus išveždami svetur“, – siūlo ūkininkė, tarsi trokšdama sugrąžinti rašytojo Romualdo Granausko apsakymo „Duonos valgytojai“ žodžių, kad duona – tai noras ilgai ir teisingai gyventi, prasmę.
Eksportas didėja
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, ekologiškų grūdų eksportas iš Lietuvos 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 27,51 proc., palyginti su 2016 m. – 2 kartus.
Šalies sertifikuotos ekologiškų grūdų perdirbimo ir prekybos įmonės pernai eksportavo 242,46 tūkst. t ekologiškų grūdų, daugiausia – kviečių, avižų ir žirnių. Tai sudarė 81,40 proc. Lietuvoje supirktų ir importuotų ekologiškų grūdų. Ekologiški grūdai 2020 m. sudarė 4,58 proc. visų (ekologiškų ir įprastų) supirktų iš Lietuvos augintojų grūdų.
Vien pernai šalyje buvo užauginta apie 139 tūkst. t ekologiškų kviečių. Daugiau nei pusė jų eksportuota. Iš likusių ekologiškų kviečių gaminami miltai, kruopos. Didžiuma jų jau taip pat iškeliavo į užsienį.
Duonos perka daugiau
„Mano pernykščio derliaus kviečiai išvežti į Vokietiją, avižos – į Ispaniją ir Vokietiją, žirniai – į Latviją, iš jos – į kitas šalis“, – vardija 330 ha ekologinio javų ūkio savininkas Robertas Matulevičius iš Eisiškių, Šalčininkų r.
„Pastaraisiais metais beveik visus mūsų rajone užaugintus ekologiškus kviečius, rugius, grikius ir avižas superka Lenkijos kooperatyvas ir išveža daugiausia į Vokietiją“, – žino Šalčininkų r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stanislavas Lebedis.
Bendrovės „Linas Agro“ prekybos vadovė Elvyra Zalatorienė patvirtina, kad didžioji dalis lietuviškų ekologiškų grūdų, kuriuos superka ši įmonė, atsiduria Vokietijoje ir kitose turtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Neva ten ekologiškų produktų paklausa senokai didžiulė, ji dar labiau padidėjo prasidėjus COVID-19 pandemijai. Per ją Vokietijoje ekologiško pieno nuperkama 22 proc., o ekologiškos duonos – 29,1 proc. daugiau. Ten apskritai duonos suvartojama 7,5 proc. daugiau nei iki pandemijos.
Speltos ir žirniai – madinga
Pasak E. Zalatorienės, ūkininkai naujojo derliaus ekologiškus grūdus stengiasi kuo greičiau parduoti, nes jie gardūs vabzdžiams. Tad daugiausia lietuviškų ekologiškų grūdų parduodama nuo rugpjūčio, kai nuimamas derlius, iki gruodžio pabaigos.
Specialistė vardija, kiek 2020 m. Lietuvoje užaugintų ekologiškų grūdų tuo laiku išvežta į užsienį: kviečių – 76 tūkst. t, avižų – per 21 tūkst. t, žirnių – per 13 tūkst. t, kvietrugių ir pupų – po daugiau nei 8 tūkst. t, rapsų – beveik 6 tūkst. t.
Praėjusiais metais Vokietijoje, Norvegijoje, kitose ES šalyse populiarumu išsiskyrė speltos ir žirniai. Lietuvos ūkininkai, kurie jų užaugino, nesigailėjo. „Rugpjūtį ekologiškų speltų supirkimo kaina buvo 400 Eur/t, o žirnių – 300–340 Eur/t.
Paprastos (chemizuotos) speltos buvo superkamos po 220 Eur/t, o žirniai – po 170–180 Eur/t“, – mena E. Zalatorienė. Esą ekologiškos speltos ir žirniai dabar labai madingi, yra puikūs pasaulį apnikusios sveikos gyvensenos palydovai. Spelta, seniausia Žemėje kviečių rūšis, auginta prieš 5 tūkst. metų iki Kristaus gimimo. Šie augalai organizmui daug naudingesni nei modifikuoti kviečiai – išvesti, siekiant gausesnio derliaus.
Mat jie geriau virškinami, juose daugiau baltymų, vitaminų B12 ir B1, magnio, kitų mineralinių medžiagų. Speltų glitimas ne toks kenksmingas. Vegetarai ir veganai įjunko sojų kotletus keisti į produktus iš žirnių baltymų. Mat sojos alergizuoja, o žirniai – ne, juose – net 21 proc. baltymų. Pramonė, pasitelkusi naująsias technologijas, iš žirnių ištraukia baltymus ir iš jų gamina dešreles, kitus produktus.
Sudie, sveikatėle
„Vokiečiai, kiti vakariečiai labai rūpinasi savo sveikata. Per pandemiją valgo dar daugiau ekologiškų produktų, norėdami sustiprinti imunitetą. ES gyventojas per metus ekologiškiems maisto produktams išleidžia vidutiniškai 76 eurus, danai ir šveicarai – po 312 eurų. O kiek išleidžiate jūs?“ – retoriškai klausia E. Zalatorienė.
Jos nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl ekologišką duoną valgo mažuma Lietuvos gyventojų, yra neišprusimas. Neva ne visi matė, kaip chemizuotai auginami javai, ir ne visi žino, kokia juose leistina glifosato likučių norma. Ji chemizuotai auginamuose kviečiuose – 10 mg/kg, o miežiuose – net 20 mg/kg. Ekologiškuose grūduose cheminių medžiagų pėdsakų negali būti daugiau nei 0,01 mg/kg.
„Valgydami chemizuotą duoną stebimės, kodėl tiek daug alergiškų vaikų, dėl to kaltiname glitimą. Iš tiesų didžiausias alergijų kaltininkas – maisto produktai, kurie užauginti naudojant pesticidus ir kitas chemines priemones. Mūsų protėviai jomis laukų nepurškė, todėl gyveno ilgai, masiškai nesirgdami Parkinsono ir Alzheimerio ligomis.
Vaikų autistų ir alergijų tiek daug nebuvo, kiek yra dabar“, – neabejoja E. Zalatorienė. Pasak jos, 20 mg/kg – labai didelė leistina chemikalų likučių norma, juolab jei tai glifosatai. Jie žmogaus sveikatai kelissyk pavojingesni nei cheminių trąšų likučiai. Suvalgęs kilogramą kruopų, pagamintų iš neekologiškų grūdų, gali suvalgyti 20 mg glifosatų.
Dar kilogramą kruopų suvalgai – kepenys dar labiau kenčia. Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Taigi, nuolat valgant tokias kruopas ar duoną, sudie kepenys, sudie visa sveikatėle.
Kepkime patys
„Baisu, kokią chemiją valgome! Mačiau, kiek chemijos pylė vienas ūkininkas į savo mažo derlingumo 6 ha žemę. Į ją varė ir varė grynus nuodus piktžoles naikindamas, javus 3–5 kartus tręšdamas per lapus. Kai nepagailėjo roundapo, žinoma, javai iškart sutankėjo, jų varpos padidėjo.
Derlius buvo ligi tol čia nematytas – 6 t/ha. Kai daugiau pinigų nori tokie ūkininkai, daugiau žmonių serga vėžiu“, – apgailestauja E. Zalatorienė, kviesdama šalies žmones kepti duoną iš ekologiškų miltų, jų yra pirkti. Ji pataria rinktis ir ekologiškas kruopas, neva jos kainuoja tik 30–40 ct daugiau nei neekologiškos.
„Problema – per daug valgome. Jei save gerbiame, valgykime mažiau, bet kokybiško maisto, o ne daug nekokybiško“, – priduria pašnekovė, neneigdama pragyvenimo lygio vaidmens renkantis, ką valgyti.
Esą Vokietijos gyventojai išprusę mitybos klausimais ir pasiturimai gyvena, jų miestuose yra po keliolika didelių ekologiško maisto parduotuvių. Antai Niurnberge – net 19.
Meta ekologiją
„Per artimiausius 20 metų nieko gero nebus – Lietuvos liaudis nepirks ekologiškos duonos. Ji pirks kuo pigesnį – chemizuotą – maistą, nes neturi pinigų. Jų neturės, kai skurdi šalies ekonomika“, – įsitikinęs 31 ha ekologinio javų ūkio savininkas Jonas Mikštas iš Švenčionių r. Zadvarninkų kaimo.
„Artimiausiu metu ekologišką duoną valgys vos 10–15 proc. Lietuvos gyventojų, nes kiti jos neįpirks arba nematė, kas pilama į javų, ypač kviečių, laukus. Mačiau, kad purkštuvai iš jų beveik neišvažiuoja nuo gegužės iki rugpjūčio.
Tuomet pasėlius purškia kiekvieną savaitę: nuo piktžolių arba ligų, kad krūmytųsi, vienodai subręstų. Šernai į tokius laukus neina. Jų uoslė 100 kartų geresnė nei žmonių – iš tolo užuodžia chemiją, – sako S. Lebedis. – Dvigubai brangesnę už paprastą ekologišką duoną pirksime, kai ūkininkai už ekologiškus javus gaus padorias išmokas, todėl daugiau jų augins.
Reikalavimai ekologiškai ūkininkaujantiesiems didėja, ŽŪM juos pakeičia, kai javai pasėjami, o išmokos ne visada padengia pajamų, gaunamų už ekologiškus ir neekologiškus grūdus, skirtumą. Todėl ne vienas Šalčininkų rajono ūkininkas liovėsi ekologiškai auginęs javus.“
Lems politikų požiūris
R. Matulevičius ekologiškai ūkininkauja nuo 2006 m. Sako šįmet dar pakentėsiąs: „ŽŪM požiūris į ekologinį ūkininkavimą lems, ar dar taip ūkininkausiu.“ Esą kompensacinė išmoka ekologiškai auginant javus turėtų būti ne mažesnė nei 300 Eur, kad padengtų nuostolius, kurie susidaro dažniau įdirbant žemę: reikia daugiau degalų, dažniau taisyti techniką.
„Ekologiniai ūkiai diskriminuojami ir todėl, kad sunku gauti paramą modernizacijai. Jos negaunu, nes surenku tik 10 balų“, – teigia ūkininkas. Pernai jis už ekologiškus kviečius gavo 165 Eur/t – tik 10 Eur daugiau, nei ūkininkai gavo už chemizuotai užaugintus kviečius.
„Mūsų liaudis, skirtingai nei vokiečių ar norvegų, per skurdi, kad pirktų ekologiškus produktus, jie dažnai trigubai brangesni už įprastus. Blogiausia, kad prekybos centrai be proto nori kuo daugiau užsidirbti – ekologiškiems produktams uždeda 70 proc. antkainį.
Kai pažįstamos prekybos centro darbuotojos paklausiau, kodėl ekologiški produktai čia labai brangūs, pavyzdžiui, litras pieno kainuoja 1,60 Eur, ji atšovė, kad tai – prabangos prekės, todėl turi daug kainuoti, – mena R. Matulevičius. – Vyriausybė turėtų sumažinti prekybininkų apetitą. Jai nevalia pamiršti paprastų žmonių. Apsipirkti vykstu į Lenkiją ir niekaip nesuprantu: lenkai pas mus perka maisto žaliavą, ją perdirba ir produktus parduoda pigiau, nei Lietuvoje kainuoja panašūs.“
„Prieš šešerius metus bandėme kepti ekologišką duoną. Ji buvo 25–30 proc. brangesnė nei neekologiška. Už svetur sunkiai rastas ekologiškas mieles mokėjome kosminę kainą. Po dvejų metų nustojome ją kepti, nes mažai kas pirko“, – sako kepyklos „Biržų duona“ direktorius Andrius Kurganovas.
