Pliekė be gailesčio

Itin jautrus ir daug rajono politikų diskusijų sukėlęs Regiono plėtros tarybos steigimo klausimas pagaliau išspręstas nuotoliniame rajono Tarybos posėdyje, kur meras Valentinas Tamulis šį kartą buvo pliekiamas be gailesčio.

Sproginėjančių politikų emocijų nepadėjo nuraminti nei posėdyje dalyvavusios Vidaus reikalų ministerijos atstovės tvirti argumentai, nei Kaišiadorių rajono mero bandymai paaiškinti, kad Kėdainių politikai vis tik be reikalo ir nepamatuotai baiminasi bei pervertina Kauno įtaką steigiamai Regiono plėtros tarybai.

Galiausiai meras V. Tamulis atvirai buvo kolegų apkaltintas prastu mūsų rajono atstovavimu, o į tokius kaltinimus nepajėgė solidžiai atsakyti.

Viskas baigėsi tuo, kad opozicija ir „valstiečiai“ sukritikavo merą dėl rajono Tarybos reglamento pažeidimų ir, pasipiktinę, kad jis iki šiol taip ir neišmoko deramai vesti rajono Tarybos posėdžių, išvadino jį diktatoriumi ir atsisakė balsuoti tiek dėl mūsų savivaldybės dalyvavimo steigiant pačią Regiono plėtros tarybą, tiek dėl savivaldybės atstovo skyrimo į šią svarbią naujai steigiamą instituciją.

Pablogėjimą neigia

Minėto klausimo svarstymas Taryboje strigo, nes Kėdainių politikai labiausiai būgštavo, kad esama situacija neatitinka Kėdainių lūkesčių.

Iš 24 steigiamos Kauno regiono plėtros tarybos narių, 8 turi Kauno miesto savivaldybė, 4 – Kauno rajono savivaldybė, o likusias vietas dalinasi mažosios ir vidutinės savivaldybės.

Kėdainiai šioje Regiono plėtros taryboje turės 2 savo atstovus, Birštonas – taip pat du, nors šis rajonas ir savo plotu, ir žmonių skaičiumi yra gerokai mažesnis už Kėdainius. Tai ypač papiktino Kėdainių rajono Tarybos narius, kurie apkaltino merą nesugebėjus atstovauti Kėdainių interesų ir išsiderėti papildomos trečios vietos mūsų savivaldybei minėtoje plėtros taryboje.

Rajono Tarybos posėdyje dalyvavusi VRM atstovė Rasa Tamulevičiūtė teigė, kad dėl tokių Regioninės plėtros tarybos narių proporcijų nuspręsta dar Seime, tačiau ji teigė nematanti, kodėl reikėtų būgštauti – sprendimai priimami 4/5 pritarimu.

„Kai Vyriausybė teikė projektą Seimui, ji siūlė senąjį Regiono plėtros tarybos suformavimo principą. Pačios kolegijos sudėties klausimas Seime buvo persvarstytas – buvo gautas penkių didžiųjų miestų merų kreipimasis dėl proporcijų peržiūrėjimo. Seimas, tiesa, priėmė kitokį sprendimą, nei jie siūlė.

Nedrįsčiau sakyti, kad jis neteisingas, mat atstovavimo proporcija sudaroma atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių.

Įstatymas numato žirkles, kuriose galima laviruoti – tai kiekvieno regiono sprendimas, ar jie renkasi minimalų, ar maksimalų kolegijos narių skaičių.

Svarbiausi sprendimai, kuriuos priiminės kolegija, bus priimami 4/5 balsų dauguma. Turi būti bendras sutarimas iš esmės. Jūs būgštaujate turbūt dėl Kauno įtakos, bet sprendimai priimami praktiškai vienbalsiai, viena savivaldybė negalės nieko spręsti vienašališkai“, – teigė VRM atstovė.

Gali steigti ir be mūsų

Praėjusį kartą, svarstant šį klausimą rajono Taryboje, meras tikino, kad Regiono plėtros taryba gali veikti ir be Kėdainių. VRM atstovė patikino, kad tai – tiesa. Žinoma, yra ir dar vienas sprendimo būdas – grįžti į pradinį Regiono plėtros tarybos steigimo etapą ir viską pradėti nuo pradžių. Tiesa, tokiam scenarijui laiko, panašu, nėra tiek daug.

Senos sudėties Regiono plėtros taryba gali veikti iki kitų metų kovo 1 dienos. Ir nors, atrodo, laiko yra gana daug, vis dėlto tam, kad būtų galima įregistruoti naują tarybą, turi būti išrinktas jos administracijos direktorius, o tai užima nemažai laiko.

„Jei viena savivaldybė nepritaria dabar priimtiems Regiono plėtros tarybos (RPT) sprendimams, ji gali nedalyvauti veikloje, bet RPT vis tiek bus įsteigta. Tai, žinoma, dar nereiškia, kad prie steigimo neprisidėjusi savivaldybė negalės vėliau prisijungti prie jau įsteigtos tarybos.

Kokios pasekmės? Jei savivaldybė nusprendžia neprisijungti prie tarybos, ji neturės galimybės dirbti prie projektų planavimo ir jų įgyvendinimo, o pasikeitus strateginio planavimo sistemai, Vyriausybės plėtros programose nebeliks regioninių priemonių. Jos tenka būtent Regiono plėtros taryboms“, – akcentavo R. Tamulevičiūtė.

Kiti nepritaria

Posėdyje dalyvavęs Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus sakė, kad išgirdę apie Kėdainių rajono tarybos sprendimą reikalauti papildomos trečiosios vietos Kėdainių atstovui regiono plėtros taryboje, kitų savivaldybių merai nusprendė tokio kėdainiškių siūlymo nepalaikyti ir ragina Kėdainius greičiau apsispręsti dėl prisidėjimo prie Regiono plėtros tarybos steigimo tokiomis sąlygomis, dėl kurių jau seniai susitarė visos kitos regiono savivaldybės.

Kodėl kaimynai nepalaikė kėdainiškių prašymo?

„Įstatyme numatyta, kad Kaunui visada tenka ne daugiau kaip 1/3 balsų. Kai tarybos narių skaičius yra 24, Kaunui tenka 8 nariai. Jei bendras tarybos narių skaičius didėtų, didėtų ir Kauno savivaldybės atstovų skaičius.

Mes šios proporcijos savo susitarimais niekaip pakeisti negalime. Susitarti galima, bet yra tam tikros ribos ir gairės, kurių reikia paisyti ir susitarimo laisvė yra ribota.

Tiek dirbdamas praeitą kadenciją, tiek šią kadenciją, Kauno dominavimo šioje regiono plėtros taryboje nejaučiau, ir tą gali patvirtinti mano kolegos. Daugumą klausimų sprendžiame labai gražiai, bendru sutarimu, atsižvelgiame į visų savivaldybių aktualijas.

Noriu perduoti septynių Kauno regiono merų žinią – mes laukiame Kėdainių, tikimės, kad jie dalyvaus taryboje. Sunku būtų įsivaizduoti sklandų darbą be Kėdainių, nes tai svarbi regiono dalis“, – kalbėjo V. Tomkus.

Opozicijos atstovas Saulius Grinkevičius klausė, kaip čia taip kitos savivaldybės nepritarė tokiam patraukliam Kėdainių siūlymui, tačiau Kaišiadorių meras V. Tomkus atkirto – S. Grinkevičiaus skaičiavimai iš esmės neteisingi, o darbus steigiant Regiono plėtros tarybą vėl pradėti iš naujo ir vėl nuo nulio, kai jau viskas yra paruošta, nepanoro nei vienas regiono meras.

„Jūsų siūlymas nėra tikslus ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Būtų 28 nariai Regiono plėtros taryboje, Kauno miestui tada tektų 10 atstovų.

Mūsų nuomonė tokia – jei mes susitarėme, patvirtinome, neverta grįžti atgal. Iš praktinio darbo nematome grėsmių dėl Kauno miesto dominavimo. Niekad iki tol to nebuvo ir toliau nemanau, kad turėtų būti“, – akcentavo Kaišiadorių meras.

Panoro būstinės Kėdainiuose

Galiausiai „valstiečių“ frakcijos atstovai pasiūlė kitaip atitaisyti skriaudą Kėdainiams ir būtent šiame mieste įsteigti RPT būstinę, tačiau toks siūlymas nesulaukė palaikymo nei iš Kėdainių mero V. Tamulio, nei iš Kaišiadorių mero V. Tomkaus.

„Bijau, kad jau buveinė yra įrašyta ir tai yra Kauno miestas. Man asmeniškai nėra didelio skirtumo. Paskutiniu metu merai buvo priversti rinktis vis kitoje savivaldybėje.

Ta buveinė – simbolinis dalykas. Geriausia, kad ji būtų Kaune, nes ten visiems patogiausia susirinkti“, – sakė Kaišiadorių meras.

Valentinas Tamulis jam paantrino, kad kai susitikimai vyksta vis kitoje savivaldybėje, tai turi ir tam tikros naudos.

Toks mero atsakymas labai nuvylė valstiečius ir dėl to nuskambėjo pareiškimas, kad esą meras V. Tamulis neturi jokių ambicijų.

[quote author=”R. Tamulevičiūtė”]Svarbiausi sprendimai, kuriuos priiminės kolegija, bus priimamas 4/5 balsų dauguma. Turi būti bendras sutarimas iš esmės. Jūs būgštaujate turbūt dėl Kauno įtakos, bet sprendimai priimami praktiškai vienbalsiai, viena savivaldybė negalės nieko spręsti vienašališkai.[/quote]

Tarybos narių nuomonės neklausė

Rajono merui V. Tamuliui nuo kolegų stipriai kliuvo už tai, kad su kitais regiono merais dėl Regiono plėtros tarybos steigimo jis tarėsi šios situacijos iš anksto neaptaręs su savo rajono Tarybos nariais ir neatsižvelgęs į jų nuomonę.

Dėl tokio savivaliavimo jam kritikos pažėrė ne tik opozicija.

„Kelintą kartą šį klausimą svarstome, deja, meras, kuris turėjo klausimą sklandžiai išspręsti, nesugebėjo to padaryti.

Kaip meras atsakinėja, va toks jo požiūris į tarybos narius. Pateikinėti atsakymus į klausimus kaip V. Tamulis daro, negalima.

Leidžiam valdantiesiems patiems nuspręsti. Su mumis nebuvo kalbėta, informuota, tartasi, deleguojam visą atsakomybę daugumai“, – prieš pat balsavimą kirto opozicinės frakcijos atstovas S. Grinkevičius.

Jam antrino ir valstiečiai-žalieji, kurie taip pat pasipiktino, jog šie sprendimai nebuvo iš anksto suderinti su rajono Taryba.

Valdančiųjų frakcijos lyderė Nijolė Naujokienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ši istorija turi būti gera pamoka merui, tačiau kolegas ji ragino nenusisukti ir nenusimesti sprendimo naštos nuo savo pečių ir balsuoti.

„Pokalbis nėra malonus, ir nemalonus jis jau antrą posėdį. Tarp posėdžių irgi ne patį maloniausią laiką išgyvenome. Situacija apaugo visokiais svarstymais ir ne viskas dėliojosi taip, kaip turėjo.

Taip, įstatymas – ne tobulas. Birštono savivaldybė su 4,5 tūkst. gyventojų sulyginama su Kėdainiais, kurie turi apie 50 tūkst. gyventojų. Ir abi šios savivaldybės turi po 2 narius Regiono plėtros taryboje. 

Proporcija nėra normali. Visgi aš neabejoju, kad Regiono plėtros taryboje sprendimai bus priimami kolegialiai.

Bet pats įstatymas nėra aiškus, savivaldybės neturi pilnos informacijos apie tai, kaip priimami sprendimai ten. Kauno rajonui dovanojamas vienas balsas susitarimo būdu – mes neturime paaiškinimo, kodėl tai padaryta.

Manau, tai bus gera pamoka, kad vykdant tokio pobūdžio ir tokios svarbos sprendimus, reikia susirinkti nuomonę ir informaciją iš savo rajono Tarybos narių.

Kviečiu Tarybos narius prisiimti atsakomybę. Aš už tai, kad reikia didinti savivaldybės galias visomis įmanomomis priemonėmis“, – kalbėjo N. Naujokienė.

Sprendimas jungtis Kėdainiams prie Kauno regiono plėtros tarybos steigimo buvo priimtas 14-ai valdančiųjų balsavus už. Kiti rajono Tarybos nariai balsavime net nedalyvavo.

[quote author=” V. Tomkus”]Mūsų nuomonė tokia – jei mes susitarėme, patvirtinome, neverta grįžti atgal. Iš praktinio darbo nematome grėsmių dėl Kauno miesto dominavimo. Niekad iki tol to nebuvo ir toliau nemanau, kad turėtų būti.[/quote]

Kandidatūrą atsiėmė

Kadangi galiausiai buvo pritarta, kad du nariai atstovaus Kėdainių rajono savivaldybei Regiono plėtros taryboje, iškart imtasi spręsti, kas bus tas antrasis, greta V. Tamulio atstovaujantis mūsų kraštą minėtoje taryboje.

Siūlytas buvo vicemeras Paulius Aukštikalnis, tačiau prieš pradedant pristatinėti klausimą jis padėkojo merui už pasitikėjimą ir savo kandidatūrą atšaukė, vietoje savęs pasiūlęs Indrę Fiodorovą, kuri su tokiu siūlymu sutiko.

Vėl nebalsavo

Siūlymas sukėlė milžinišką opozicijos ir valstiečių pasipriešinimą bei kaltinimą, kad meras, staiga siūlydamas kitą kandidatūrą, nesilaiko reglamento.

Jų teigimu, sprendimo projektas yra keičiamas iš esmės, nes sprendimo projekto esmė – į tarybą teikiama asmenybė. Jei ji pasikeičia, balsuoti apie tai neišdiskutavus klausimo komitetuose, negalima.

Juo labiau kad tarybos nariai teigė norintys turėti laiko pamąstymui, nori užduoti klausimus siūlomai kandidatei. Visgi, tokios galimybės posėdį vedęs meras jiems nesuteikė.

Opozicijos atstovas S. Grinkevičius tikino manantis, kad I. Fiodorovos buvimas RPT dar labiau susilpnins ir taip menkas Kėdainių pozicijas. Jo teigimu, reikėtų siūlyti žmogų su didesne patirtimi – kad ir kokį buvusį merą.

„Man kiekvieno tarybos nario nuomonė apie mane kaip kandidatę yra labai svarbi. Nesutikčiau, kad mano kandidatūra silpnins darbą taryboje.

Esu ambicinga, ir mano siekis prieš išvažiuojant į Regiono plėtros tarybos posėdžius, surinkti tarybos narių, frakcijos narių nuomonę visais klausimais, kurie bus svarstomi tenai. Atsirastų rišlus bendravimas tarp visų tarybos narių“, – kalbėjo I. Fiodorova.

Ir nors Tarybos nariai norėjo diskutuoti dėl I. Fiodorovos kandidatūros ir pateikti jai klausimus, meras V. Tamulis į diskusijas nereagavo ir pateikė klausimą balsavimui. Opozicijos atstovai V. Tamulį apkaltino diktatu ir atsisakė balsuoti, tačiau valdančiųjų balsų pakako, kad I. Fiodorova būtų išrinkta atstovauti Kėdainių rajono savivaldybei Kauno regiono plėtros taryboje.