In Memoriam: Genovaitė Noreikienė
Man visi čia sakė, kad esu tik svečias…
Ir lelijos žiedas, ir laukų gėlė,
Žemės balti sodai, žemės pievos plačios,
Tik siaura kaip lieptas mūsų pakelė…
(B. Brazdžionis)
Lapkričio 19 d. į Amžinybę išėjo Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos ilgametė darbuotoja bibliotekininkė GENOVAITĖ NOREIKIENĖ.
Genovaitės gyvenimo kelias prasidėjo 1949 m. spalio 24 d. Šilutės rajone. Dar vaikystėje svajojusi būti mokytoja, 1964 m. įstojo į Klaipėdos pedagoginę mokyklą, kurioje įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę.
Vėliau studijavo geografiją Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute Gamtos-geografijos fakultete. Po studijų mokytojavo gimtojo krašto Juknaičių, Pašyšių mokyklose. 1972 metais persikėlusi gyventi į Kėdainius tęsė pedagoginį darbą Aristavoje, Kėdainių „Vilties“ vidurinėje mokykloje.
Kėdainiuose sukūrė šeimą, labai daug dėmesio skyrė sūnaus Arnoldo auklėjimui ir išsilavinimui. 2002 m. pradėjo dirbti Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinėje mokykloje pailgintos darbo dienos grupės „Vaikų dienos centras“ pedagoge, vadovavo jaunųjų muziejininkų būreliui, aktyviai dalyvavo projektinėje veikloje, ilgus metus dirbo bibliotekininke išpuoselėtoje mokyklos skaitykloje.
Būdama veikli, pilietiška ir visuomeniška, dalyvavo politiniame gyvenime, 2007 ir 2011 m. išrinkta Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nare, aktyviai bendravo su žmonėmis, rūpinosi jų reikalais. Ne vienas galėjome iš Genovaitės pasisemti energijos, optimizmo, stiprybės. Ji visada veržėsi į didelius darbus ir aktyvią veiklą.
Kai buvo sunku – mokėjo santūriai išgyventi kasdienybės įtampą. Genovaitė sakydavo, kad išgyventas skausmas, vilties ir nevilties dienos – visa tai gyvenimas, kuris neleidžia pamiršti, kaip nesuvokiamai greitai bėga laikas ir kaip reikia džiaugtis kiekviena diena.
Visada pasiruošusi patarti, padėti, buvo neabejinga kitų nelaimėms ir skausmui, sugebėdavo įkvėpti vilties ir pasitikėjimo. Kiekvienam sutiktajam buvo jautri, tačiau negailėdavo ir tiesių, bet teisingų žodžių.
Genovaitę daugelis pažinojo kaip linksmą, energingą, žodžio kišenėje neieškančią. Nuo pat mažų dienų mokėjusi paaiškinti, pamokyti, paauklėti, paguosti šalia esantįjį, visada būdavo apsupta vaikų, ypač ją mylėjo pirmokai.
Deja, gyvenimas nutrūko staiga ir netikėtai… Liko sūnus, marti ir mylimi anūkai, kuriems labai trūks mamos ir rūpestingosios močiutės.
Nuoširdžiai užjaučiame Velionės šeimą ir artimuosius, liūdime kartu. Amžiną Jai atilsį.
Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos bendruomenė
