Skip to content

Galime likti už borto skirstant europinius pinigus?

 Galime likti už borto skirstant europinius pinigus?

Irmanto Gelūno nuotr.

Kauno regione iš šios apskrities savivaldybių kaip atskira savarankiška įstaiga steigiama Regiono plėtros taryba, kuri spręs svarbiausius viso regiono klausimus. Šioje taryboje turėtų dalyvauti ir Kėdainiai, tačiau rajono politinei opozicijai pasirodė, kad Kėdainiams šioje taryboje skirta per mažai vietų – tik dvi. Nuspręsta reikalauti ir trečiosios.

Ar tai pavyks išsikovoti Kėdainiams ar jie vis tik bus palikti už borto ir nebus tarp Regiono plėtros tarybos steigėjų, kas reikš ir tai, kad neturės jokio balso skirstant europinius pinigus regionui?

Kėdainių rajono merą Valentiną Tamulį opozicija kaltino netinkamai atstovaujant rajono interesams./Aldo Surkevičiaus nuotr.Itin svarbi organizacija

Mažiausias galimas Kauno miesto savivaldybės atstovų skaičius Kauno regiono plėtros taryboje būtų 8. Tai numatyta įstatyme – ne mažiau kaip trečdalis nuo visų balsų.

Dėl kitų savivaldybių atstovų skaičiaus sprendė pačios savivaldybės. Jų merai sutarė, kad Kauno rajono savivaldybė šioje taryboje turės 4, o visos kitos mažesnės savivaldybės ne mažiau kaip po 2 savo atstovus.

Buvo nepatenkinti

Kėdainių rajono tarybos opozicija, kuriai reikėjo nuspręsti, ką deleguos šioje Regiono plėtros taryboje atstovauti Kėdainiams, nepraleido progos sukritikuoti Regiono plėtros tarybos steigimo darbo grupėje priimtų sprendimų.

Kėdainių opozicijoje esantiems politikams neįtiko viskas – nuo Regiono plėtros tarybos narystės mokesčio dydžio iki pasirinkto narių skaičiaus. Daugiausia kritikos teko merui Valentinui Tamuliui, kuris rajono tarybos posėdyje buvo kaltinamas prastai atstovaująs Kėdainių interesams.

Meras V. Tamulis aiškino bandęs ieškoti sąlyčio taškų su kitomis mažosiomis savivaldybėmis, tačiau palaikymo sakė sulaukęs tik iš vienos, todėl, pasak jo, ir nepavyko išsireikalauti, kad Kėdainiams bei kitoms mažosioms savivaldybėms Regiono plėtros taryboje atstovautų ne po du, o po tris atstovus nuo kiekvienos mažosios savivaldybės.

„Mes su Jonavos meru norėjome, kad ir Kėdainiai, ir Jonava turėtų po 3 balsus Regionų plėtros taryboje. Bet su tokiu noru likome mažumoje. Norėjome, kad komisiją sudarytų 27 nariai, tačiau darbo grupėje dauguma nubalsavo už 24 narius.

Toks buvo daugumos sprendimas, o daugumos sprendimui reikia paklusti. Vis dėlto, reikia nepamiršti, kad mažosios savivaldybės turi pusę balsų, absoliučios daugumos Kauno miestas tikrai neturi, todėl ir sprendimų vienašališkai nepriiminės“, – ramino V. Tamulis.

Tačiau opozicijos atstovas Saulius Grinkevičius, nepamiršdamas priminti savo ketverių metų darbo patirties Regionų plėtros taryboje, kirto – meras turėjo geriau atstovauti rajono interesams.

Opozicijos atstovai, tarsi negirdėdami V. Tamulio paaiškinimų, vis klausinėjo, kodėl nuspręsta komisiją sudaryti iš minimalaus 24 narių skaičiaus.

Užpuolė ir Kauną

Kėdainių opozicijos politikai užsipuolė ir Kauno savivaldybės merą Visvaldą Matijošaitį, o darbo grupėje priimtus sprendimus prilygino diktatoriškiems.

Pirmiausia pasakęs, kad visuomet Regiono plėtros taryboje būdavo ieškoma bendro sutarimo ir visada pavykdavo susitarti bei nusistebėjęs, kad V. Tamuliui nepavyko tokio susitarimo pasiekti, S. Grinkevičius vėliau kirto V. Matijošaičiui, teigdamas, kad jis buvo nepatenkintas per plačia mažųjų savivaldybių atstovų sudėtimi.

„Matijošaitis buvo labai nepatenkintas, kad mažosios savivaldybės turėjo 3 narius ir tie pakeitimai, manau, yra ne be jo įtakos.

Šiai dienai su 24 nariais aritmetika taip ir sudėliota, kad Kauno miestas su rajonu turi persvarą prieš visus kitus, o kad nebus Kėdainiai atstovauti normaliai, galiu tą pasakyti.

Ketverius  metus dirbau kaip meras, ir niekad nebuvo taip, kad jei koks meras pradėtų argumentuotai prieštarauti, jie nesutiktų, ten visuomet būdavo ieškoma sutarimo. Visada mes susikalbėdavome.

Konstatuoju faktą, kad darbas nebuvo padarytas toks, kuris turėjo būti padarytas“, – kalbėjo S. Grinkevičius.

Galiausiai nubalsuota Regionų plėtros tarybai pirmiausia pasiūlyti, kad ši padidintų šios tarybos narių skaičių iki 28 Kėdainiams, Jonavai, Raseiniams ir Prienams skiriant po dar vieną papildomą narį.

[quote author=”V. Tamulis”]Mes su Jonavos meru norėjome, kad ir Kėdainiai, ir Jonava turėtų po 3 balsus Regionų plėtros taryboje. Bet su tokiu noru likome mažumoje.[/quote]

Kas dabar bus?

Kokia gali būti Regionų plėtros tarybos reakcija į tokį Kėdainiuose įvykusį mini perversmą? Regionų tarybą steigti gali ne mažiau, kaip ¾ savivaldybių. Vadinasi, 7 likusios savivaldybės ir be Kėdainių gali steigti minėtą tarybą.

Juolab kad visose kitose savivaldybėse jau įvyko tarybos posėdžiai ir visos pritarė Regiono plėtros tarybos steigimui su tokiu narių skaičiumi, koks yra patvirtintas.

Kėdainiai ir taip vėlavo su minėtu sprendimu, mat tarybos posėdis buvo nukeltas daugiau kaip dviem savaitėms dėl koronaviruso protrūkio. Ar tiek ilgai laukusios Kėdainių apsisprendimo ir sužinojusios apie priimtą prieštaravimą kitos savivaldybės dabar ims žvelgti į mus palankiau ir organizuos naujus tarybos posėdžius, kad apsvarstytų kėdainiškių siūlymą?

O gal atrodysime kaip pagalių kaišiotojai į ratus? O gal Kėdainiai tiesiog bus palikti už borto ir Regiono plėtros taryba bus įsteigta be Kėdainių rajono savivaldybės dalyvavimo šios institucijos steigime?

„7 savivaldybės galėtų ir be mūsų tarybą įsteigti. Bet žinant, kokią svarbą ji turi ir kokios lėšos eis per ją, Kėdainiams prastai būtų, jei taryboje nedalyvautumėme. Labai sunku prognozuoti, kaip dabar elgsis kitos savivaldybės.

Mūsų tarybos sprendimas nutolina Plėtros tarybos regione įkūrimą – tai faktas. Buvo paruoštas raštas savivaldybėms, kuriuo informuosime apie priimtą rajono Tarybos sprendimą. Jis buvo išsiųstas pirmadienį popiet ir lauksime reakcijos“, – kalbėjo V. Tamulis.

Mažiau yra daugiau

Kaip sakė rajono meras V. Tamulis, jis buvo susitikęs su visų savivaldybių merais ir diskutavo apie visokius tarybos sudėties variantus. Vis dėlto dauguma savivaldybių laikėsi nuomonės, kad mažiau atstovų nuo kiekvienos savivaldybės yra geriau. Dauguma laikėsi nuomonės, kad mažiau atstovų, turėdami tvirtas pozicijas, lengviau ras bendrus sutarimus ir mažiau plieksis tarpusavyje.  

„Diskusijoje kaip geriausias ir visoms savivaldybėms tinkamiausias sprendimas buvo priimtas susitarimas, kad Kauno regiono plėtros tarybą sudarys 24 nariai. Kauno mietas turės 8, rajonas 4 – tai yra 12 balsų, o vadinamosios mažosios savivaldybės turės po du balsus ir sudarys kartu irgi 12 balsų. To pakanka, kad būtų ieškoma sutarimo kiekvienu klausimu.

Buvo svarstomas variantas ir kad Kėdainiai bei Jonava turėtų po 3 balsus, tačiau tam kitos savivaldybės nepritarė, nes tuomet būtų labai didelė pati taryba. Kauno regiono sutarimas buvo orientuotis į 24 narius, nes merai dirba įvairiose tarybose darbo grupėse ir kai daug žmonių, labai sudėtinga priimti sprendimus.

Nei vienas meras nenorėjo išsiplėsti į dideles komandas. Kaip tik visi turės labiau tartis ir būtinai susitarti, nes projektai bus įgyvendinami bendrai su kitomis savivaldybėmis, rasti sprendimus tvirtai išdiskutavę pas save namuose su savo tarybomis ir gyventojais“, – teigė V. Tamulis.

Jis patikino, kad opozicijos narių puolimas nukreiptas Kauno miesto mero atžvilgiu – jų asmeninės interpretacijos ir išvedžiojimai.

„Darbo grupėje aš kartu su Jonavos meru siūliau tokį variantą, kad mūsų savivaldybės, kaip vidutinės, turėtų po tris balsus. Spaudimo jokio iš niekur nebuvo ir tokios kalbos net negali būti. Tai yra tik opozicijos nuomonė. Regiono merai gerai sutaria ir turi savo pozicijas“, – tikino meras.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video