Pandemija didina bedarbių skaičių Kėdainiuose
Nors vienas karantinas baigėsi prieš keletą mėnesių, o antrasis prasidėjo ką tik, pirmojo padariniai jaučiami iki šiol. Net praėjus pusmečiui po karantino pabaigos, staiga ūgtelėjęs nedarbas išliko itin didelis – didesnis nei visos Lietuvos vidurkis.
Bedarbystė mūsų rajone lenkia ir gretimų savivaldybių rodiklius. Nuotolinėje apskritojo stalo diskusijoje „Savivaldos ir verslo dialogas: verslo sąlygų gerinimas Kėdainių rajone“ buvo aptartos priemonės, kuriomis bandoma palengvinti pandemijos užkrautą naštą darbdaviams ir darbuotojams.
Nedarbas stabiliai augo
Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriaus vedėja Irena Petraitienė virtualaus susitikimo metu informavo, kad nuo pat karantino pradžios kovo mėnesį nedarbas Kėdainiuose augo stabiliai kiekvieną mėnesį maždaug 0,5 proc.
O vieną mėnesį nedarbas šoktelėjo trigubai, lyginant su kitų mėnesių augimu.
„Situacija darbo rinkoje yra tikrai sudėtinga. Spalio pradžioje Kėdainių rajone nedarbas siekė 15,6 proc. Tai – didžiulis nedarbas, viršijantis šalies vidurkį ir Kauno apskrities vidurkį. Didžiausias nedarbo augimas buvo fiksuotas rugpjūčio mėnesį, kai nedarbas išaugo net 1,5 proc.“, – informavo I. Petraitienė.
Išmokos – per 5 tūkst. asmenų
Karantino laikotarpiu buvo subsidijuojamos prastovos bei skiriama parama įmonėms, kurios pripažintos nukentėjusiomis nuo COVID-19 pandemijos. Taip pat skirtos ir 257 eurus siekiančios išmokos su individualia veikla ar verslo liudijimu dirbantiems asmenims.
„Nuo pat kovo 16 dienos, kai prasidėjo karantinas, iki spalio pradžios į Užimtumo tarnybą buvo kreipęsi 134 darbdaviai dėl 1 301 darbuotojo prastovų subsidijavimo.
200 darbdavių kreipėsi dėl 2 700 darbuotojų darbo užmokesčio subsidijavimo įmonėse, kurios pripažintos nukentėjusiomis nuo pandemijos.
Taip pat 1 245 savarankiškai dirbantiems asmenims sumokėtos išmokos, siekiančios po 257 eurus“, – sakė Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriaus vadovė.
Ji teigė, kad nors pilna apskaita, kokio tipo įmonės kreipėsi dėl išmokų, nėra vedama, pirminiai duomenys rodo, jog dažniausiai kreipėsi paslaugų teikimo sferos, prekybos veiklą vykdančios įmonės.
