Kėdainių rajonui pakaktų dešimt mokyklų?
Politikai jau ruošia naują mokyklų tinklo pertvarkos planą
Šiuo metu Kėdainių rajone yra 17 bendrojo lavinimo mokyklų, o jose suformuota 284 klasės. Iš viso jose mokosi 5 197 mokiniai. Dešimtyje didesnių mokyklų vidutiniškai mokosi po 18 mokinių klasėje. Visose 5 kaimo pagrindinėse mokyklose mokosi tik 595 mokiniai – vidutiniškai jų klasėse yra po 10.
Vieno mokinio išlaikymas didesnėje mokykloje nesiekia ir dviejų tūkstančių eurų per metus, tuo metu mažose mokyklose vienas mokinio išlaikymas kainuoja netoli 5 tūkst. eurų per metus.
Rajono Švietimo skyriaus specialistai paskaičiavo, kad rajonui pakaktų apie dešimt mokyklų vietoj esamų septyniolikos. Esamas šveitimo tinklo pertvarkos planas baigia galioti jau 2020 metais, tad politikams teks parengti naują tinklo pertvarkos planą.
Tėvams nepatinka mažos mokyklos
Žurnalo „Reitingai“ vyriausias redaktorius Gintaras Sarafinas pastebi, kad neseniai atlikta tėvų apklausa, kurioje buvo klausiama, kokios didžiausios bėdos yra švietimo sistemoje, parodė, kad pirmoje vietoje yra mokytojų trūkumas, o antroje mažos mokyklos.
„Šiuo metu Lietuvoje yra 1 000 mokyklų iš jų 300 labai mažos. Mažiausiose mokyklose mokosi vos 5 ar 7 vaikai“, – sako G. Sarafinas.
Anot jo, kiekviename rajone yra atskira kunigaikštystė.
„Aišku, yra savivaldybių, kurios tvarkėsi, susitvarkė ir užmiršo mažų mokyklų problemas. Pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybėje yra penkios mokyklos. Mokyklų tinklą susitvarkė ir Švenčionių bei Alytaus rajonai.
Na, ir yra savivaldybių, kurios nesusitvarkė ir nė neketina to daryti. Būtent jos ir kuria argumentus, kodėl neįmanoma to padaryti. Neva, bendruomenei sunku išaiškinti, kodėl būtina uždaryti mokyklą“, – sako žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.
Kaimo mokykla – per didelė prabanga
Be kita ko, G. Sarafinas pastebi, kad Kėdainiai pasistūmėjo į priekį.
„Anksčiau vien švietimui skirdavo 60 proc. viso savivaldybės biudžeto, pasitvarkė mokyklų tinklą, dabar švietimui skiria tik 40 proc. biudžeto.
Tai, vadinasi, pinigų lieka kitoms sritims – nuo bibliotekų iki sveikatos apsaugos, nuo trinkelių iki gatvės apšvietimo“, – apie Kėdainių rajone vykstančius pokyčius sako švietimo, aukštojo mokslo ir mokslo žurnalo vyr. redaktorius.
Dažnai mėgstama manipuliuoti, kad uždarius kaimo mokyklą, užsidaro ir kaimas. Tačiau tai nėra tiesa. Kėdainiai tą įrodė.
„Galima visus vaikus vežti į Kėdainius, į Šėtą ar Joniškį, suteikti jiems geriausias mokymosi sąlygas, su geriausiais to rajono mokytojais ir kartu neužkalti kaimiškų mokyklų langų.
Per dešimt metų nei viena rajone esanti maža mokykla neliko su užkaltais langais, jose vis kažkas buvo įkurta: tai bibliotekos, tai bendruomenės namai.
Tu gali vaikus vežti į Kėdainius ar į Josvainius, o vakare grįžusius tuos vaikus gali priimti buvusi mokykla, kurioje vaikai ruošia namų darbus, vyksta būreliai renkasi senjorai, groja, šoka ir dainuoja“, – sako G. Sarafinas.
Aišku, valdininkai sakys tai irgi kainuoja. Na, bet ir mokyklą išlaikyti kainuoja.
„Ir kartais kaime išlaikyti mokyklą kainuoja ne du kartus brangiau, o daug daugiau. Lietuvoje skirtumai tarp didelėje mokykloje besimokančio mokinio išlaikymo ir mažoje mokykloje svyruoja nuo 1 tūkst. iki 6,5 tūkst. eurų“, – sako G. Sarafinas.
Kaimo mokyklose mokymosi rezultatai prastesni
Pavyzdžiui, Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje vieno mokinio išlaikymas kainuoja apie 2 100 eurų, o Truskavos pagrindinėje mokykloje vieno mokinio išlaikymas siekia net maždaug 4 200 eurų.
„Teoriškai turėtų atrodyti, kad Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje rezultatai labai prasti, mokiniai tokiose mokyklose vargsta, o tėvai nepatenkinti. Bet realai viskas atvirkščiai. Akademiniai rezultatai, o dažnai ir mokinių prasta savijauta bei patyčių atvejų dažniau pasitaiko būtent mažesnėse kaimo mokyklose“, – pastebi G. Sarafinas.
Anot jo, mažos kaimo mokyklos gali garantuoti užimtumą, individualų dėmesį, bet tai kažkodėl neišvirsta nei į mokymosi kokybę, nei į kitokią pridėtinę vertę.
„Jei mokytojas dirba su trimis vaikais, aš įsivaizduoju, kad rezultatai turi būti geresni nei dirbant su 23 vaikais, bet taip, deja, nėra.
Darbas su korepetitoriumi duoda rezultatą ir tai mato tėvai, vaikai ir mokytojai. Ir tai atsispindi egzaminų rezultatuose. Bet mažose mokyklose, kur klasėse mokosi vos po kelis mokinius, lyg dirbtų su korepetitoriumi, nieko panašaus nevyksta“, – sako G. Sarafinas.
Pagrindinis kaimo mokyklų tikslas yra užimtumas, bet ne aukšti rezultatai.
„Užmirštamas pagrindinis tikslas – ar kaimo mokykla skirta mokiniams ar mokytojams.
Jei mokiniams, tada turime galvoti, kaip jiems geriausiai užtikrinti mokymosi kokybę. O jei kaimo mokyklą laikome vien dėl to, kad mokytojai turėtų darbo vietą, tai ir turim tai vadinti Užimtumo tarnybos padaliniu“, – teigia G. Sarafinas.
Pasak jo, pirmoje vietoje turi būti vaikas, o paskui visa kita.
„Kai vaikas atsiduria kokioj šeštoj vietoj, tai nėra ko stebėtis, kad ir mokymosi rezultatų nėra“, – apie kaimo mokyklose kylančias mokymosi problemas kalba G. Sarafinas.
Tūkstančiai leidžiami tuščioms mokykloms
Pavyzdžiui, Truskavos pagrindinėje mokykloje vieno mokinio išlaikymas kainuoja apie 4 200 eurų, o „Ryto“ progimnazijoje apie 1 600 eurų.
Kėdainių savivaldybės švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė pastebi, kad realybėje mokymosi kokybė yra prastesnė toje ugdymo įstaigoje, kurioje mokinio išlaikymas kainuoja brangiau.
„Kuo mažesnė vieno mokinio išlaikymo kaina, tuo pasiekiami aukštesni rezultatai.
Kodėl taip yra? Versle sakytų, kad taip negali būti. Apie ugdymo kokybės priklausomumą šiuo atveju neverta net kalbėti. Atvirkščiai, gausios mokyklos, kuriose vieno mokinio išlaikymas žymiai mažesnis, dažniausiai pasiekia aukštesnių ugdymo rezultatų.
Suprantama, kad ugdymo kokybę lemia mokytojai, mokymo bazė, pagalbos specialistų mokiniui profesionalumas, teisingas valstybės užduočių formavimas švietimui, tinkama valstybės švietimo politika ir finansavimas.
Finansai, skirti tuščių mokyklų išlaikymui, pridedamosios vertės, šiuo atveju ugdymo kokybės, nesukuria ir nesukurs.
Deja, mūsų visuomenė yra gana socialiai orientuota. Politikams tai tinka. Mes taip „padėdami“ žmonėms dažnai net neįvertinę ir neturėdami tam galimybių, darome meškos paslaugą. Nukenčia tas pats žmogus. Jis negauna tokio lygio paslaugos, kokios reikia ir už adekvačią pinigų sumą.
Lieka kažkieno nepateisinti lūkesčiai visose kitose srityse ir švietime taip pat. Dėl to ir kyla konfliktai, o visuomenės supratingumas ir atsakingumas menkai auga. Geriau būtų, jei realiai įvertinę situacijas politikai nežarstytų beprasmių pažadų, o veiktume pagal turimas galimybes ir pirmiausia galvodami apie vaikų ir pačios valstybės ateitį“, – sako N. Naujokienė.
Kėdainiai patenka į dešimtuką
Be kita ko, į mažas kaimo mokyklas pasikviesti gerų specialistų šansų yra mažai. Dažniausiai vienas mokytojas dėsto kelis dalykus, nors kvalifikaciją turi tik vienam.
„Kartais mokytojai važiuoja iš rajono centrų į tas mokyklėles, bet tai irgi tokia vargo vakarienė. Ir mokyklai blogai. Nes mokytojas nesijaučia jos bendruomenės dalis – užsuka kokį kartą per savaitę ir tiek. Nei vaikų pažįsta gerai, nei bendrauja su bendruomene“, – sako G. Sarafinas.
Visgi žurnalo „Reitingai“ atlikti tyrimai rodo, kad Kėdainių rajone situacija pertvarkant ugdymo įstaigų tinklą yra viena iš geresnių Lietuvoje.
„Kėdainiai yra tarp 8–10 vietos iš 60 savivaldybių.
Ir mokyklų tinklas, ir mokinių pasiekimai, ir mokytojų trūkumas. Rajonas lenkia kai kurias didesnes savivaldybes“, – pokalbį optimistiškai baigia žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.
Šiais metais pertvarkė porą mokyklų
Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vadovas Julius Lukoševičius sako, kad šiais mokslo metais optimizavimo procesai įvyko tik Pernaravos ir Skaistgirių skyriuose.
Šiuose skyriuose liko tik priešmokyklinukai ir ikimokyklinukai. Pernaravos ir Skaistgirių skyrių mokiniai mokosi Josvainių gimnazijoje, Ariogalos (4 mokiniai) ir Čekiškės (6 mokiniai) mokyklose.
Josvainių gimnazijos direktorius Ramūnas Zigmantavičius sako, kad mokiniai integravosi gerai.
„Problemų neturime, manau, kad tėveliai suprato integravimosi naudą, pastabų ar pageidavimų iš tėvelių ir mokinių neturime.
Esame pasirengę spręsti iškilusias problemas, jei tokių bus.
Beje, mokiniai galėjo rinktis kaimynines Ariogalos, Čekiškės ir Kėdainių miesto mokyklas, tačiau Josvainių gimnazija yra patraukli. Mes skaičiuojame svarbų rodiklį: kasmet Josvainiuose mokosi vidutiniškai 15 mokinių iš Kėdainių miesto.
Savivaldybės sprendimas apmokėti mokinių kelionės išlaidas, manau, dar padidins Josvainių gimnazijos konkurencingumą. Dėmesys kiekvienam mokiniui asmeniškai – labai svarbu. Tuo ir stengiamės vadovautis“, – sako Josvainių gimnazijos vadovas.
Šiuo metu minėtoje gimnazijoje mokosi 274 mokiniai, o vieno mokinio išlaikymas siekia apie 2 800 eurų.
Praėjusiais metais Pernaravos skyriuje mokėsi 37, o Skaistgirių skyriuje 6 mokiniai. Švietimo skyriaus vadovas J. Lukoševičius sako, kad kol kas neskaičiuoja, kiek pavyko sutaupyti lėšų dėl šios pertvarkos, mat pinigai buvo panaudoti toje pačioje švietimo sistemoje, šiuo atveju – mokytojų išeitinėms kompensacijoms išmokėti.
„Ūkio lėšų sutaupymo nėra, nes pastatuose lieka ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai, vyksta kitos bendruomenės veiklos. Pastatai šildomi“, – priduria J. Lukoševičius.
Be kita ko, valdininkas patikina, kad finansinė našta – ne tas rodiklis, uždarant mažas kaimo mokyklas. Anot jo, mokyklų optimizavimas gerina ugdymo kokybės rodiklius, procesai vyksta geresnėse laboratorijose ir pan.
[quote author=“N. Naujokienė“]Formuojant rajono švietimo gaires, mąstant apie švietimo ateitį šiame skaitmenizacijos ir technologijų amžiuje turime nustoti kalbėti apie mokyklą ir jos perspektyvas iš 19 amžiaus Mamos mokyklos pozicijų: mokykla prie namo kiemo, kaimas išsilaiko, jei yra mokykla, visus vaikus gali mokyti viena mokytoja ir t.t.[/quote]
Ruošiamas naujas planas
Pagrindinė problema optimizuojant mokyklų tinklą, anot J. Lukoševičiaus, kad dalis mokytojų lieka be darbo. O mokyklų bendruomenės labai priešinasi tokioms pertvarkoms.
„Sprendimus priima politikai, tai svarstant panašaus pobūdžio klausimus emocijų daug“, – pastebi J. Lukoševičius.
Beje, valdininkas prasitarė, kad ateinančiais metais savivaldybės tarybai bus teikiamas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas iki 2024 m.
Pirmiausia pertvarka gresia jungtinėms klasėms
Kol kas apie tai, kaip gali būti pertvarkomos Kėdainių rajono ugdymo įstaigos, dar kalbama atsargiai.
Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė sako, kad aiškumas bus tada, kai tinklo pertvarkymo planas bus aptartas su pedagogine bendruomene, susitarta dėl esminių pokyčių ir galiausiai patvirtinta rajono taryboje.
Tai sudėtingas procesas, dažnai įgaunantis politinį atspalvį. Dėl 2021–2024 mokyklų tinklo pertvarkymo plano gairių jau buvo kalbama Kėdainių rajono savivaldybės tarybos švietimo ir kultūros komiteto pasitarime rugsėjo mėnesį.
Buvo aptartos pagrindinės gairės, į kurias bus kreipiamas dėmesys.
Visų pirma, anot komiteto pirmininkės, rajone neturi likti jokių jungtinių klasių. Taigi svarbu bus susitarti dėl jungtinių klasių pagal pradinio ugdymo programą (Meironiškių skyriuje 9 mokiniai 3 klasių komplekte; Pajieslio skyriuje 8 mokiniai 3 klasių komplekte; Pelėdnagių skyriuje 8 mokiniai 2 klasių komplekte; Truskavos pagrindinėje mokykloje 11 mokinių 2 klasių komplekte) pertvarkos.
„Mano nuomone, vienareikšmė: jei esame labai turtingi, tai mokykime vaikus, kad ir po 1 vienoje klasėje, bet mokytis kartu negali pirmokas su ketvirtoku ar antrokas su trečioku. Nes nukenčia dėl jungtinių klasių tik vaikas.
Vaikui tenka perpus mažiau pamokos laiko ir jo startinės galimybės yra daug prastesnės nei to vaiko, kuris mokosi ne jungtinėje klasėje ir jam skiriamas visas 45 minučių pamokos laikas“, – sako N. Naujokienė.
Be kita ko, ji primena, kad Seimo švietimo ir mokslo komiteto protokoliniame nutarime yra aiškiai pasakyta: „siūlome… savivaldybėms imtis priemonių mažinant ugdymo kokybės ir pasiekimų atotrūkį – priimti sprendimus dėl optimalaus į kokybę orientuoto mokyklų tinklo kūrimo, neatidėliotino jungtinių klasių atsisakymo, sisteminės pagalbos silpnesnėms mokykloms užtikrinimo“.
[quote author=“N. Naujokienė“]Mano nuomonė, vienareikšmė: jei esame labai turtingi, tai mokykime vaikus, kad ir po 1 vienoje klasėje, bet mokytis kartu negali pirmokas su ketvirtoku ar antrokas su trečioku. Nes nukenčia dėl jungtinių klasių tik vaikas. Vaikui tenka perpus mažiau pamokos laiko ir jo startinės galimybės yra daug prastesnės nei to vaiko, kuris mokosi ne jungtinėje klasėje ir jam skiriamas visas 45 minučių pamokos laikas.[/quote]
Pertvarka laukia ir pagrindinių mokyklų
Tarybos narė pripažįsta, kad rengiant mokyklų tinklo pertvarką, teks spręsti klausimą dėl neskaitlingų pagrindinių mokyklų.
„Aš matau galimybę mažoms mokykloms, kur klasėje vos po 5–6 mokinius ar net mažiau, tapti pasirinktų gimnazijų skyriais ir tokiu būdu bent jau užtikrinti stiprios vienos gimnazijos strategijos įgyvendinimo ir lygių galimybių vaikui ruošiantis ateičiai sudarymo. Nes taip būtų naudojamasi tos gimnazijos ugdymo baze ir pagalbos vaikui reikiamo specialisto kiekiu ir kt.
Žinoma, ir mokytojams pamokų krūviai būnant gimnazijos padaliniu galėtų būti didesni. Nereiktų bėgioti per kelias, kartais visai skirtingas ugdymo strategijas turinčias, mokyklas“, – sako N. Naujokienė.
Ateityje, miesteliuose, kur labai stiprios demografinės problemos, Kėdainių politikės teigimu, gali laukti ir gimnazijų, neturinčių 12 mokinių klasėje pagal vidurinio ugdymo programą, pertvarka. Be kita ko, laukia Kėdainių specialiosios mokyklos pertvarka.
„Pagal Švietimo mokslo ir sporto ministerijos nurodymus šių mokyklų neturi likti nuo 2022 metų.
Ieškosime variantų, kaip šį procesą vykdyti apgalvotai, kad kiekvienas vaikas nepatirtų diskomforto, o mokytojai ir visa pedagoginė bendruomenė būtų deramai pasiruošusi dirbti klasėse su labai skirtingų poreikių vaikais. Skubotumo čia būti negali“, – apie laukiančias permainas kalba N. Naujokienė.
Viliasi, kad partinės rietenos bus patrauktos į šalį
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė dalijasi ir ateities vizijomis ir tikisi racionalių diskusijų.
„Turime ir ambicingų matymų. Pavyzdžiui, kodėl Kėdainiuose, Lietuvos vidurio mieste, kur daugelį metų dirba stipri pedagoginė bendruomenė, negali vykti Tarptautinio bakalauriato klasių steigimas. Tam yra visos sąlygos. Tik turime nestovėti vietoje, mąstyti plačiau, daugiau erdvės suteikti patiems pedagogams.
Pedagogai, o ne kaimo bendruomenės, yra šios srities profesionalai ir būtent jie yra įsigilinę į bendrąsias švietimo tendencijas. Formuojant rajono švietimo gaires, mąstant apie švietimo ateitį šiame skaitmenizacijos ir technologijų amžiuje turime nustoti kalbėti apie mokyklą ir jos perspektyvas iš 19 amžiaus Mamos mokyklos pozicijų: mokykla prie namo kiemo, kaimas išsilaiko, jei yra mokykla, visus vaikus gali mokyti viena mokytoja ir t.t.“, – sako N. Naujokienė.
Politikė ragina skeptiškai ugdymo įstaigų pertvarkos procesus vertinančius bendruomenių atstovus suprasti, kad jei nesikeis demografinė situacija, pokyčiai mūsų laukia visose srityse. „Tik mokyklos, pedagogai tai pajunta anksčiausiai. Netolimoje praeityje rajone buvo apie 12 tūkstančių moksleivių, o dabar turime tik vos per 5 tūkstančius.
Negali išlaikyti mokyklos, kai ji tuščia. Negali dirbti mokytojas, kai nėra mokinių.
Minusus matau, kad šie procesai nėra baigtinai, o tęsiasi metai iš metų. Nenorėčiau, kad mokyklose atsirastų nesaugumo jausmas.
Ir dar gerai būtų, jei rajono politikų švietimo tinklo pertvarkos plano supratimas būtų nors šiek tiek aukštesnis už asmeninius bei partinius interesus, kad bendruomenės tiesiog nebūtų bauginamos „sunaikinimo“ baubu, kad vaikai netaptų bendruomenių įkaitais, o mes visi laikytumės bendrų sutarimų ir neieškotume galimybių jų apeiti“, – kodėl reikia pokyčių ugdymo įstaigose aiškina N. Naujokienė.