Kėdainių verslininkai pandemijai parodė špygą

Nors dauguma verslo atstovų prisipažįsta, kad ateities laukia su nerimu ir didelių planų nekuria

Nors kiek anksčiau dar sunku buvo patikėti, tačiau dabar jau daugelis pripažįsta, kad COVID-19 virusas keičia gyvenimą. Tačiau vienareikšmiškai konstatuoti, kad situacija tik blogėja būtų neteisinga.

Pavasarį, prasidėjus karantinui, ypač sunerimo verslininkai, daugelis tikrai susidūrė su nemenkais iššūkiais ir balansavo ties išlikimo riba. Tačiau tie, kuriems pavyko prisitaikyti prie naujų sąlygų teigia, kad kol kas situacija nėra tokia jau prasta.

Tai rodo ir rajono savivaldybės duomenys, mat paramos prašančiųjų apgulties nesijaučia. Statistika rodo, kad valstybės paramos sulaukė apie 500 rajono įmonių, o savivaldybės pagalbos prašo tik vienetai.

Karantinas keičia požiūrį

Lietuvišką avalynę kuriančios įmonės „Batų namai“ vadovas Benas Maslauskas pripažįsta, kad karantinas šiek tiek pakoregavo planus, tačiau skųstis nėra dėl ko.

„Pagrindiniai sunkumai kilo dėl medžiagų tiekimo iš užsienio, kai buvo paskelbtas karantinas. Aišku, paskelbus karantiną, jautėsi žmonių pasimetimas, nesaugumas. Baimindamiesi dėl ateities, pavasarį žmonės neskubėjo išlaidauti.

Dabar, sakyčiau, situacija stabilizuojasi. Žmonės ima suprasti, kad šis virusas nėra laikinas dalykas ir kad tokiu ritmu teks gyventi ne vienerius metus. Tad, kas gali sau leisti ir toliau naudojasi mūsų paslaugomis. Skųstis, kad per šį pandemijos laikotarpį labai krito pardavimai, negalime.

Lyginant su praėjusiais metais avalynės parduodame panašiai, gal šiais metais net šioks toks augimas matosi“, – sako Kėdainiuose įsikūrusios įmonės „Batų namai“ vadovas.

B. Maslauskas įžvelgia netgi vartotojų pokyčius, kurie lietuviškos avalynės gamintojams gali išeiti į naudą.

„Žmonės gal labiau ima vertinti kokybišką produktą, perka ilgaamžius kokybiškus daiktus, o neleidžia pinigų neaiškios kokybės prekėms“, – kaip karantinas keičia pirkėjų požiūrį į kokybę pastebi verslininkas.

Įmonei „Batų namai“ pavyko išlaikyti visus darbuotojus. Tiesa, daliai jų teko išeiti į prastovas, nes parduotuves teko uždaryti. Kiti darbuotojai negalėjo dirbti, nes teko prižiūrėti mažamečius vaikus.

„Dėl to šiek tiek strigo ir pats gamybos procesas. Bet išlaikėm visus 22 įmonėje dirbančius darbuotojus“, – sako B. Maslauskas.

Paramos daugiau nei reikia

Verslininkas pripažino, kad dėl paramos galimybių daug nesidomėjo, nes nebuvo tam poreikio. „Gavome valstybės paramą dėl prastovų ir pakako. Dėl verslininkams teikiamos paramos daug domėtis neteko.

Apie galimybę gauti paramą iš rajono savivaldybės domėjausi mažai. Jų atstovai irgi mažai teikė informacijos apie galimybes, bet tai suprantama, valdininkai irgi per šią pandemiją turi daugiau problemų nei įprasta. Nors, kavines jei gelbėjo intensyviai, traukė už ausų kaip tik galėjo, kitiems verslams mažiau dėmesio skyrė“, – pastebi verslininkas.

Tačiau verslininkas nesiskundžia. Jo teigimu, dabar paramos Lietuvos verslams yra gal net per daug.

„Žinot, lietuviai tokie žmonės – kuo daugiau duoda, tuo daugiau nori. Dabar tų pinigų upeliai teka stipriai, gal šiek tiek reikėtų daugiau natūralios atrankos palikti. Dar yra tokių kurie naudojasi visomis įmanomomis paramos galimybėmis – reikia nereikia“, – pastebi „Batų namų“ vadovas.

Lengvatos tik įvertinus savivaldybės finansinę situaciją

Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia įmonių, kurioms taikomos mokestinės lengvatos dėl karantino laikotarpiu įvestų apribojimų, sąrašą. Jame yra įtraukta apie 500 Kėdainių rajono įmonių. Tačiau norinčių pasinaudoti savivaldybės teikiama parama tėra vienetai.

Informuojama, kad įvairias galimybes, kaip palengvinti susiklosčiusią sudėtingą situaciją dėl COVID-19 pandemijos visiems verslo subjektams, Kėdainių rajono savivaldybės vadovai svarstė dar nuo koronaviruso pandemijos ir karantino paskelbimo pradžios, tačiau mokestines lengvatas verslui galima teikti tik įvertinus savivaldybės finansinę situaciją bei perspektyvas.

Dar balandžio pradžioje įmonėms buvo išplatinta anketa. Ja buvo siekiama išsiaiškinti konkretų karantino įvestų apribojimų poveikį verslo įmonėms. Pagal pateiktus atsakymus į anketos klausimus, daugiausiai verslininkai prašė atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat prašoma finansinės paramos verslui išlaikyti.

„Kadangi buvo teikiama įvairiapusė valstybės pagalba verslui dėl COVID 19, dauguma verslo atstovų  pasinaudojo šia parama ir savivaldybės pagalbos neprireikė. Be to atšaukus karantiną, dauguma verslo sričių grįžo į įprastinį ritmą“, – sako savivaldybės atstovė Jorūnė Liutkienė.

Be kita ko, nuo balandžio 27 dienos atnaujinus maitinimo įstaigų veiklą ir Vyriausybei leidus aptarnauti klientus lauke, savivaldybė restoranams, kavinėms ir užkandinėms sudarė sąlygas be biurokratinių procedūrų ir mokesčių išplėsti aptarnaujamų staliukų skaičių senamiesčio gatvėse bei įsirengti terasas pagal jau esamus suderintus projektus.

Kreipiasi vienetai

Kėdainių rajono verslininkai, kurie ypač nukentėjo per karantiną dėl taikytų įvairių apribojimų, gali teikti prašymus Kėdainių rajono savivaldybei. Pavyzdžiui, patyrusieji nuostolių karantino metu verslininkai iki rugsėjo pirmosios galėjo kreiptis dėl nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčio sumažinimo.

Tačiau savivaldybės atstovų duomenimis, tai padarė tik trys verslininkai.

Savivaldybės atstovė J. Liutkienė informuoja, kad dėl nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčio sumažinimo galėjo kreiptis tie rajono verslininkai, kurių veikla karantino metu buvo apribota: vykdantieji kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto, sveikatinimo ir poilsio, viešbučių, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, grožio paslaugų teikimo, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veiklą, parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas, bei turgaviečių, išskyrus prekybą maisto produktais.

„Galimybė atleisti nuo nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčio ne pirma Kėdainių rajono savivaldybės siūloma lengvata verslui. Kėdainių rajono savivaldybės taryba svarstė ir atleido tuos verslininkus nuo negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio, kurie savo veikloms vystyti nuomoja patalpas Kėdainių rajono savivaldybei priklausančiuose pastatuose.

Lengvata bus taikoma už laikotarpį, kol paskelbtas karantinas ir jo režimas visoje šalyje“, – informuoja savivaldybės atstovė.

Atsirado naujų paslaugų

Kėdainių senamiestyje veikiančios krautuvėlės „Ragauk“ bendraturtė Irma Bajorūnė prisipažįsta, kad karantinas privertė į situaciją žvelgti kūrybiškai.

„Viso karantino metu dirbome kaip visos maisto prekių parduotuvės. Pirkėjų sumažėjimo nesijautė, bet, nepaisant to, pasiūlėme ir naują paslaugą, kokios Kėdainiuose dar nebuvo – gyventojai mūsų prekių galėjo užsisakyti į namus“, – pasakoja verslininkė.

Anot jos, ši paslauga tapo itin populiari, ja naudojosi ir mažesnių rajono miestelių gyventojai. „Šią paslaugą teikiame ir dabar, tačiau paklausa gerokai mažesnė“, – priduria I. Bajorūnė.

Krautuvėlės savininkė sako, kad nuostolių nepatyrė ir pirmoji pandemijos banga praėjo gana sklandžiai. „Aišku, išlaidų dėl parduotuvės dezinfekcijos, apsaugos priemonių buvo daugiau“, – pastebi I. Bajorūnė.

Moteris sako, kad dėl pandemijos gavo paramą, kaip ir visi individualios veiklos pažymas turintys verslininkai. „Ta parama labiau tokia simbolinė“, – sako kėdainietė.

Pandemija nesutrukdė įgyvendinti planus

Tačiau nepaisant pasaulinės pandemijos senamiestyje esanti krautuvėlė atsinaujino.

„Savivaldybė teikia paramą smulkiesiems verslininkams ir tai nesusiję su pandemija.  Įsteigėm mažąją bendriją atidarėm naują krautuvėlę  gyvenamajame rajone, bet nepasiteisino.  Pirkėjų nebuvo tiek, kiek planavom.

Tada nusprendėm atnaujinti įrangą senamiesčio krautuvėlėje. Paramos grąžinti nereikėjo, nes išlaikėm visas sąlygas: darbo vieta įkurta, įranga nupirkta, tik naudojama kitoje vietoje”, – apie sėkmingus pokyčius, nepaisant pandemijos pasakoja I. Bajorūnė.

Verslininkė džiaugiasi, kad savivaldybėje yra toks fondas, remiantis smulkiuosius verslininkus. Anot jos, gauti paramą iš savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo nesudėtinga, jei verslas atitinka numatytas sąlygas.

„Mes jas atitikome, nes mažoji bendrija įsteigta naujai, įkūrėme darbo vietą, tiko ir kitos numatytos sąlygos. Reikia pateikti paraišką, atsakant į klausimus. Gavome 2 tūkst. eurų darbo vietai įkurti ir apie 250 eurų reklamos išlaidoms. Šiemet pirmą kartą pabandėme gauti paramą, anksčiau neteko niekur kreiptis“, – pasakoja verslininkė.

[quote author=“Kėdainių rajono savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo fondo komisijos pirmininkas A. Ardavičius“]„Savivaldybės smulkiųjų verslininkų paramos fondo nuostatai, ištikus Covid-19 krizei, nebuvo keičiami. Tačiau pastebima, kad šios pandemijos metu fondo paramos prašė kiek daugiau Kėdainių smulkiųjų verslininkų.[/quote]

Fonde pinigų dar yra

Kėdainių rajono savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo fondo komisijos pirmininkas Alvydas Ardavičius sako, kad paramos teikimo nuostatai ištikus COVID-19 krizei nebuvo keičiami. Tačiau pastebima, kad šios pandemijos metu fondo paramos prašė kiek daugiau Kėdainių smulkiųjų verslininkų.

„Kadangi vien per paskutinius kelis mėnesius fondas gavo 9 prašymus paremti verslą“, – sako A. Ardavičius.

Komisijos pirmininko teigimu, šiuo metu Smulkiojo verslo rėmimo fonde yra 164 398 eurai.

Per 2020 m. 8 mėn. gauta 21 paraiška.  Per šį laikotarpį fondas skyrė 27 tūkst. 550 Eur paramai. Šias lėšas pasidalino 18 smulkiojo verslo subjektų (iš jų: 3 fiziniai asmenys ir 15 juridinių asmenų). 2 įmonėms parama suteikta du kartus.

A. Ardavičiaus teigimu, smulkiojo verslo rėmimo komisijai priėmus teigiamą sprendimą dėl paramos skyrimo, šį dar turi patvirtinti rajono taryba. Paprastai visa procedūra užtrunka apie vieną mėnesį. Komisija šiemet atmetė 3 prašymus, kadangi neatitiko nuostatų keliamų reikalavimų.

„Verslininkai dažniausiai prašo paramos įsteigus naują darbo vietą ir įmonės įregistravimo bei su įmonės įsteigimu susijusioms išlaidoms iš dalies padengti. Visi verslininkai, kurie atitinka smulkiojo verslo fondo reikalavimus, gali kreiptis į komisiją dėl paramos gavimo.

Lėšos yra skirtos Kėdainių krašto smulkiam verslui remti ir neabejoju, kad joms pasibaigus rajono taryba ir vadovai ras galimybę ir būdą fondui papildyti“, – sako fondo komisijos pirmininkas.

Parama Kėdainių krašto smulkiesiems verslininkams teikiama, atsižvelgiant į šias prioritetines kryptis: verslą pradedantiems verslo subjektams nuo paraiškos teikimo datos veiklą registravusiems ne vėliau kaip prieš vienerius metus; vykdantiems tautinio paveldo, tradicinių amatų plėtrą; kurių veikla (gali būti ir sezoninė) plečiama ar kuriama nauja senamiestyje, miesto parkuose bei kaimiškoje rajono dalyje; kurie kuria naujas darbo vietas; jaunimo nuo 18 iki 29 m. verslo skatinimas; vyresnių nei 50 m. asmenų verslo skatinimas; neįgaliųjų asmenų verslo skatinimas; inovatyvaus, netradicinio verslo kūrėjams.

Be kita ko, A. Ardavičius teigia, kad neseniai atnaujinti paramos fondo nuostatai labai pagyvino verslo susidomėjimą parama, kadangi buvo išplėstos paramos gavimo galimybės. „O kaip parodė pats gyvenimas, kai kurias nuostatų vietas reikia tobulinti, kad dar labiau prisidėti prie verslo skatinimo mūsų krašte. Juk tobulumui ribų nėra!“ – planų neslepia komisijos pirmininkas.

Kokia parama gali pasinaudoti verslininkai?

Galimybes verslui dabar ir po 2021 metų, ES fondų investicijas, DNR planą bei numatytas finansavimo priemones verslui Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filiale pristatė Lietuvos inovacijų centro ekspertas dr. Artūras Jakubavičius.

„Kas yra tipinio Lietuvos verslininko konkurentas? Greičiausiai kaimynas“, – sakė A. Jakubavičius. Lektorius siūlė žiūrėti plačiau ir ne konkuruoti, o kooperuotis ir taip atverti naujas galimybes, kartu „pasiimti“ daugiau ir už konkurencingesnę kainą.

Kėdainių verslininkams jis pristatė mokesčių lengvatas, kuriomis gali pasinaudoti Lietuvos įmonės, vykdančios mokslinius tyrimus arba eksperimentinę plėtrą (MTEP): MTEP sąnaudų lengvata; pagreitinta MTEP naudojamo ilgalaikio turto amortizacija, pelno sumažinimas dėl vykdomo investicinio projekto, 5 proc. mokestis pelnui iš intelektinės nuosavybės.

„Geras gaspadorius ratais rūpinasi žiemą, o rogėmis – vasarą“, – sako A. Jakubavičius.

Taigi renginio metu taip pat aptarti 2021–2027 m. periodo struktūrinių fondų investicijų prioritetai ir veiklos, kurioms numatytas finansavimas (MTEP, naujų produktų ir technologijų kūrimas ir kt.). Šių veiklų įgyvendinimui pats laikas pradėti ruoštis jau dabar!

Parama, kuria verslininkai gali pasinaudoti jau visai netrukus

Kelių savaičių laikotarpyje turėtų „startuoti“ šios Ateities ekonomikos DNR plano priemonės:

– COVID-19 MTEP tyrimai (30 mln. Eur). Priemonė nukreipta į su COVID-19 susijusių produktų (pvz. ligoninės lovos ir įranga, dezinfekcinė priemonės, vakcinos ir vaistiniai preparatai ir t.t.) mokslinius tyrimus. Įmonė gali gauti iki 1 mln. Eur finansavimą, įgyvendinus per du mėnesius – finansavimo intensyvumas 95 %.

– COVID 19 produktai (30 mln. Eur). Priemonė skirta naujų produktų, susijusių su COVID-19, kūrimui (pvz. dezinfekcinis skystis, kaukės, medicininė įranga, duomenų rinkimo ir tvarkymo priemonės ir t.t.). Finansavimas nuo 100 tūkst. iki 1 mln. Eur, įgyvendinus per du mėnesius – finansavimo intensyvumas 95 %.

– E-verslo modelis COVID-19 (60 mln. Eur). Remiama veikla – naujų verslo modelių, sudarančių sąlygas MVĮ pertvarkyti savo įmonės įprastu būdu vykdomą veiklą, diegimas. Paramos dydis iki 50 tūkst. Eur, intensyvumas – 95 %.

– Kūrybiniai čekiai COVID-19 (7 mln. Eur). Remiama veikla – originalių paslaugų sprendimų (netechnologinių inovacijų) įsigijimas iš kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus paslaugų teikėjų. Paramos dydžio vidurkis – 100 tūkst. Eur, intensyvumas – 90 %.

– Pramonės perorientavimas (50 mln. Eur). Investicijos į pramonės transformaciją ir į mažųjų skaitmeninių technologijų diegimą. Tinkami pareiškėjai – pramonės įmonės. Paramos dydis ir intensyvumas priklauso nuo planuojamų vykdyti veiklų ir įmonės dydžio.