Sukirto ietis dėl jaunimo

Jau kurį laiką netyla diskusijos dėl jaunimo gyvenimo Kėdainiuose. Kai šiemet į pirmąjį šaukimą teikti projektus ir susižerti 8 tūkst. eurų krepšelį neatsiliepė nė viena organizacija, sujudo rajono tarybos nariai. Į savivaldybę buvo sukviesti jaunimo organizacijų atstovai, išsiaiškinti, kas nutiko, kad skiriamų pinigų, kurių ankstesniais metais net neužtekdavo visiems norintiems, šiemet niekam neprisireikė? Kai kas mato gilesnes priežastis nei karantinas – o prastą jaunimo politikos būklę rajone, kuri susiformavo ne per vienerius metus.

Kas nutiko?

Pirmoji į situaciją sureagavo tarybos narė Indrė Fiodorova, kuri iškart teigė, kad toks jaunimo organizacijų neveiklumas projektinėje srityje rodo gilesnes problemas. Galbūt atsainų jaunimo reikalų tarybos ir koordinatorės darbą.

Tiesa, Kėdainių rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininko pavaduotoja Sandra Barzdienė tikina, kad dėl visko kaltas karantinas, o aplaidaus darbo koordinatorės veikloje taip pat nemato.

„Mano manymu, didžiausią įtaką ir poveikį, dėl kurio jaunimo organizacijos nepateikė paraiškų, turėjo karantinas, kai jaunuoliams buvo sudėtinga susitikti, bei situacijos neaiškumas dėl renginių organizavimo ir t.t. Taip pat vasaros atostogos, kai didžioji dalis jaunuolių vasaras leidžia ne mieste, o įvairiose stovyklose, pas senelius ar vyksta ilsėtis su šeima.

Jaunimo reikalų  koordinatorė dirba tik pirmus metus, asmeniškai mačiau jaunimo reikalų koordinatorės informaciją apie kvietimą teikti paraiškas – ji ją skelbė ir viešino, taip pat manau, jei būtų buvę besikreipiančių organizacijų, joms būtų suteiktos konsultacijos paraiškų teikimo klausimais“, – įsitikinusi S. Barzdienė.

Analogiškos nuomonės laikėsi ir tarybos pirmininkė Eglė Marija Kavaliauskienė, kuri pabrėžė apskritai nesuprantanti tokio puolimo koordinatorės ir tarybos atžvilgiu.

Prarado ryšį su jaunimu

Kaip sušauktame jaunimo organizacijų susitikime kalbėjo I. Fiodorova, vertėtų peržvelgti jaunimo reikalų tarybos darbą.

„Buvau viena iš iniciatorių, kuri iškėlė šį klausimą, nes manau, kad mums reikėtų peržiūrėti, kaip dirba Jaunimo reikalų taryba.

Mane šokiravo, kad kasmet turėdavome daug jaunimo iniciatyvų, o kadangi dauguma projektų atitikdavo kriterijus, kiekvienas jų gaudavo tik po lašelį. Anksčiau patys eidavome į tarybą, prašydavome pinigų ir džiugu pasakyti, kad tas krepšelis augo.

O dabar neatsirado nė vienos paraiškos! Galima galvoti, gal nereikia jaunimui tų pinigų. Bet juk tai netiesa, jiems reikia! Reikia tik išsiaiškinti, kas trukdo tuos pinigus pasiimti ir panaudoti. Todėl su meru Valentinu Tamuliu ir sukvietėme visus čia, nes norime iš pirmųjų lūpų sužinoti, kur yra problemos“, – kalbėjo tarybos narė.

Jai antrino ir politikas Viktoras Fiodorovas sakydamas, kad pinigus skiria savivaldybė, ji nustato kriterijus, vadinasi – gali juos ir koreguoti ar palengvinti.

„Dabar gal tikrai per sunkios paraiškų teikimo formos, ataskaitos? O gal mažai likę organizuoto jaunimo? Ką daryti, kad jaunimas Kėdainiuose vėl būtų organizuotas, burtųsi į būrelius, organizacijas?

Jei organizacijos nesureaguoja per pirmąjį šaukimą, vadinasi, yra jaunimo politikos problema kažkokia. Gal čia ne tik Kėdainių, o visos Lietuvos problema, kad praradome ryšį su jaunimu. Pamenu, anksčiau į savivaldybę kai eidavome, pilna salė sėdėdavo, o dabar – vos keli jaunuoliai atėjo.

Tai eilės metų, gal net dešimtmečio jaunimo politikos klausimo problema“, – įsitikinęs V. Fiodorovas.

[quote author=”I. Fiodorova”]Anksčiau patys eidavome į tarybą, prašydavome pinigų ir džiugu pasakyti, kad tas krepšelis augo. O dabar neatsirado nė vienos paraiškos! Galima galvoti, gal nereikia jaunimui tų pinigų. Bet juk tai netiesa, jiems reikia.[/quote]

Tenka ir meluoti

Savanorių asociacijos „Spindulys“ pirmininkė Sandra Palubeckė sakė, kad biurokratinis kelias, kurį tenka nueiti nuo idėjos iki pinigų gavimo – per ilgas, per sudėtingas, o gaunamas finansavimas neretai būna nuviliantis.

Maža to, finansavimo kriterijai tokie, kad kartais tenka meluoti, prisikviesi fiktyvių partnerių, o tai užima ir laiko, ir pastangų, be to, morališkai taip pat nedžiugina.

„Pas mane jaunimo yra visokio, o tarp jų yra socialinę atskirtį patiriančių vaikų. Projektus man sunku rašyti, nes surašai labai aukštomis frazėmis, bet kai reikia įgyvendinti projektą su tokiais vaikais, išgirsti, kad jie nenori protmūšio, jie nori picos, ar tiesiog pavalgyti.

Norint maistą pirkti iš tų lėšų, reikia organizuoti renginį didelį, kitaip tariant, išeina, kad reikia meluoti ataskaitose.

Manau, projektų rašymas turėtų būti supaprastintas, ne tos aukštos frazės – tikslai, uždaviniai – na, realybė kitokia būna. Projektus rašome vienaip, o kai reikia juos įgyvendinti, pasiimame vaikus iš šalies nuotraukoms, kad turėtume ką dėti į ataskaitą.

Rašant projektą būtinai reikia partnerių. Surandi popierinius partnerius, kurie pasėdi pusvalandį, pasirašo ant lapuko ir viskas.

Maža to, būna parašai projektą, prašai 2 tūkst. eurų, o gauni 400 – na, tai nusvyra rankos ir nebenori nieko daugiau rašyti. Rašyti projektus Jaunimo reikalų departamentui paprasčiau nei čia“, – įsisenėjusias problemas vardijo S. Palubeckė.

Ji pridūrė, kad vadovai neskubėjo rašyti projektų ir dėl karantino – kas ten žino, kada vėl situacija pasikeis, ir kaip tai paveiks parašyto projekto įgyvendinimą.

Problemą siūlė spręsti „už uždarų durų“

Bendruomenės iniciatyvų centro vadovas Henrikas Vaicekauskas teigė netikintis, kad jaunimo organizacijos, neparašiusios nė vieno projekto, yra problema. Jo teigimu, šitą bėdą spręsti reikėjo Jaunimo reikalų taryboje, o ne kelti klausimą viešai socialinėje erdvėje bei kitur.

„Man rodos čia dirbtinai keliama problema. Klausimas, kuris dabar užduodamas (kodėl nebuvo nė vieno projekto – red. past.) turėtų būti keliamas Jaunimo reikalų taryboje. Galima ten visokių klausimų ir priekaištų pasakyti. Bet jie juk patys prioritetus susidėliojo, tvarkos aprašą.

Karantino laikotarpis buvo pagrindinis kliuvinys, dėl ko neatsirado tų paraiškų.

Čia turi sėdėti jaunimo reikalų taryba, jie juk formuoja jaunimo politiką. Žinoma, gal jie kažko ir nepadarė, gal visi nepadarėme. Bet tegul kalba jauni žmonės.

Jaučiuosi įveltas ten, kur neturėčiau būti įtrauktas. Netikra, netikiu, kad čia viskas taip“, – kalbėjo H. Vaicekauskas pridurdamas, kad paraiškas tikrai reikia supaprastinti, o prašant minimalių projekto įvykdymo ataskaitų, projektų rašymas liktų patrauklesnis.

Jaunimui davė kritikos

Viso susitikimo metu tyliai klausęs ir pastabas užsirašinėjęs V. Tamulis galiausiai paragino pagaliau patylėti vyresniuosius ir leisti pasisakyti jaunimui – juk to jie ir susirinko. Bet čia pat pasigirdo S. Palubeckės replika, kad jaunimas iš jų, vyresnių, mokosi.

Prabilta ir apie tai, kad jaunimo organizacijų Kėdainiuose veikia daug, bet visos jos tarpusavy praktiškai nebendrauja.

„Buvome visi susitikę prieš porą metų, pamatėme organizacijas, pamatėme vieni kitus. Ir supratome, kad vieni apie kitus net nežinome. Nėra to kumščio. Reikia atgaivinti apskritąjį stalą, be to nieko nebus – visi dirbs kas sau“, – kalbėjo S. Palubeckė, nors visai netrukus pažėrė replikų kitų organizacijų atstovams ir visam jaunimui, aiškindama, kad nesutinka su jų patirtimi, nuomone.

Lietuvos jaunimo sąjungos „Žingsnis“ Kėdainių skyriaus atstovė Gabija sakė, kad projektus rašyti jiems išties nelengva, nes organizacijoje visi jauni žmonės, ir jie neturi jokio vyresnio, patirties turinčio koordinatoriaus.

„Net organizacijos, kurios turi suaugusius vadovus, susiduria su sunkumais rašant projektus, o mūsų organizacijoje yra vien jaunimas. Turime vieną vyresnįjį koordinatorių, kuriam 18 metų ir jis neturi kompetencijos projektų rašyme.

Mūsų organizaciją sudaro visai jauni žmonės, neturime lydinčio, padedančio suaugusiojo. Bendromis jėgomis bandome rašyti, visa organizacija dirbome ties projektu, nebuvo lengva ir užtruko. Tad į pirmąjį šaukimą neatsiliepėme, bet dabar turime daugiau laiko papildyti projektą, ir antrajam šaukimui pateiksime savo projektą.

Su jaunimo reikalų koordinatore nebendravome“, – pasakė mergina, vėliau, tiesa, turėjusi gintis, kad tai – jokia pretenzija, mat būtent taip įvertinusi merginos pasisakymą replikuoti ėmė S. Palubeckė.

„Aš kategoriškai nesutinku. Kai atėjo Emilija, mes labai apsidžiaugėme, nes naujas vėjas, nauja patirtis, visada pakonsultuoja, net vakare, po darbo.

Yra organizacijų, kurios va šitaip: „Ai tai nežinau, koks tas vadovas, ai tai su manim jis nebendrauja“. Gal tai ir buvo klaida, kad nebendravot. Nuskambėjo kaip priekaištas, man net negera pasidarė“, – kalbėjo „Spindulio“ vadovė.

Turi savo biudžetą

Kėdainių liberalaus jaunimo atstovas Benas sakė, kad organizacijoje yra apie šimtą narių, ir jie visi kiekvieną mėnesį įneša kažkiek pinigų į bendrą biudžetą, tad paprastai organizuojant veiklas jiems pinigų iš savivaldybės net nereikia.

„Mūsų organizacijoje taip pat visas jaunimas iki 18 metų, vyresni jau yra išvykę į kitus miestus. Projektus rašyti padeda buvę organizacijos nariai, bet iš esmės projektų savivaldybei mums dažniausiai ir neprisireikia rašyti, nes turime savo fondą, kur nešame pinigus ir, kai reikia kažkokią veiklą suorganizuoti, imame pinigus iš ten.

Žinoma, šiemet karantinas daug sutrukdė – nebegalėjome susitikti, nuotoliniu būdu susitikimus organizuoti nepasirodė priimtina, vėliau leido tik po du susitikti, vėl nebuvo motyvacijos“, – kalbėjo vaikinas, o paklaustas, ar supaprastinus projektų rengimo nuostatus ir kriterijus rašyti juos būtų daugiau motyvacijos, Benas atsakė, kad veikiausiai tai padėtų.

Tiesa, tada vėl pasigirdo „Spindulio“ vadovės replika, kad minėta organizacija projektų nerašo, nes nemoka.

Projektus rašo

Kaip sakė jaunimo reikalų koordinatorė Emilija Mickevičienė, jos žiniomis, projektus svarstymui pateikti žada bent keturios organizacijos.

Lietuvos mokinių sąjungos Kėdainių rajono mokinių tarybos pirmininkė Martyna Pikelytė sakė, kad jų organizacija taip pat ruošia projektą, o laiku pateikti paraiškos nespėjo, nes dėl karantino kilo problemų su kitų projektų įgyvendinimu ir finansavimu, tad pirmiausia buvo tvarkomasi ten.

Projektą pateikti žadėjo ir jaunimo organizacija „Žingsnis“.

Reikia erdvės ir įtraukimo

Tiesa, H. Vaicekauskas akcentavo, kad jaunimo politika nesibaigia projektų rašymu ir 8 tūkstančiais eurų per metus. Jis ragino savivaldybės vadovus skirti daugiau dėmesio jaunimui, įtraukiant juos į priimamus sprendimus.

„Projektai, jų organizavimas ir vykdymas tėra viena pusė. Jaunimo politika yra žymiai platesnė. Galima įtraukti jaunimą į savivaldos sprendimų rengimą, projektus. Nepakanka organizuoti apskirtąjį stalą, jaunimą reikia įtraukti į įvairias veiklas.

Meras juk girdi viską, gal kitą kartą, keliant kultūrinės veiklos, senamiesčio tvarkymo klausimus, jis prašys ir jaunimo atstovų nuomonės.

Įvairiomis formomis suaktyvinus jaunimo įsitraukimą, projektų rengimas bus organiškas, nes jaunuoliai jausis dialogo dalyviais.

Maža to, visi susitikti ir kalbėti turime dažniau“, – reziumavo bendruomenės iniciatyvų centro vadovas.

I. Fiodorova kalbėjo, kad Kėdainiuose galėtų atsirasti jaunimo traukos centras, kuriame būtų laisvalaikio, mokymosi, chill zonos.

Vicemeras Paulius Aukštikalnis priminė, jog besilankant Klaipėdos apskrityje buvo pasisemta gerosios patirties iš Klaipėdos ir Gargždų, kur jaunimas turi atskirą centrą, kuris gelbėja ne tik projektų rengimo, bet ir įsidarbinimo bei kitais jaunuoliams aktualiais klausimais.