Nevėžis ir Šušvė jau artėja prie kritinės ribos
BNS Žygimanto Gedvilos nuotr.
Rodos, vasara nėra labai karšta, lietaus, drėgmės yra pakankamai, tačiau nepaisant to, hidrologai jau skambina pavojaus varpais. Šiuo metu Vandens matavimo stotys (VMS) jau 13-oje upių fiksuoja lokalaus pobūdžio hidrologinę sausrą. Dar 9 upių VMS fiksuojamas vandens lygis artėja prie žemiausio vidutinio daugiamečio lygio ir trūksta mažiau nei 10 cm nusekimo, kad jose taip pat būtų fiksuojama hidrologinė sausra. Stipriai yra nusekusios ir Kėdainių upės – Nevėžis bei Šušvė.
Daugiausiai vandens išgaruoja
Tokia situacija verčia stebėtis ir atrodo keistai, mat lietaus lyg ir nestinga šią vasarą, tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus teigė, jog nieko labai keisto čia nėra.
„Hidrologinė sausra dar neįsivyravo. Tiesiog kai kuriuose rajonuose upės iš tiesų yra pakankamai stipriai nusekusios, nors kritulių kiekis iš tiesų yra apie 30–40 proc. didesnis už daugiametę normą.
Lyg ir atrodo, kad kritulių yra pakankamai daug, tačiau svarbu yra tai, kaip jie iškrinta, – aiškino J. Šimkus. – Tarkim, birželio paskutinę dieną kai kuriose vietose buvo pasiekti liūties stichiniai kriterijai, bet tas vandens kiekis labai staigiai nuteka upėmis. Tačiau, jeigu toks pat kritulių kiekis būtų iškritęs, pavyzdžiui, per savaitę, tai poveikis upėms būtų žymiai didesnis.“
„Kur tas vanduo dingsta, jei į upes nepatenka?“, – paklausiau hidrologo.
„Didelė dalis jo išgaruoja.
Nors ir nėra labai didelių karščių, tiesa, pastarosios dienos buvo kiek šiltesnės, tačiau garavimas yra pakankamai intensyvus.
Taip pat dabar labai stipriai yra suvešėjusi visa augalija. Taigi augmenija iš paviršinio dirvožemio sluoksnio, kuriame vanduo filtruojasi į požeminius vandenis, stipriai išgarina tą drėgmę. Tad nors drėgmės ir pakankamai daug, tačiau jos didelė dalis ir išgaruoja“, – kur dingsta vanduo paaiškino J. Šimkus.
Šušvė ir Nevėžis hidrologinės sausros ribos dar nepasiekė
Vis tik, nors vandens lygis upėse yra gana žemas, tačiau LHMT Hidrologinių stebėjimų skyriaus vadovas čia neįžvelgia nieko neįprasto.
„Iš tiesų dabar yra normalus vasaros nuosekis.
Kiekvieną vasarą upės daugiau ar mažiau nusenka.
Aišku, pernai ir 2018-ųjų vasarą buvo fiksuojama hidrologinė sausra ir situacija buvo gerokai prastesnė. Šiai dienai Nemunas, Neris – didžiosios upės – būtent dėl to, kad krituliai iškrito liūčių pavidalu, o ne ramiu nuolatiniu lietumi, yra stipriai nusekusios.
Taip pat stipriai nusekęs ir Lėvuo.
Nevėžis irgi daugiau „pasėdęs“, o Vakarų ir šiek tiek Vidurio Lietuvos upės yra apie normą ar net daugiau už normą, – kalbėjo J. Šimkus. – Taigi jeigu žiūrėtume į visos Lietuvos situaciją, ji nėra tokia prasta kokia buvo pernai ar užpernai.
Aišku, jeigu likusi liepa ir rugpjūčio pradžia bus sausa, galimai visoje Lietuvoje bus fiksuojama hidrologinė sausra.
[quote author=“J. Šimkus“]Jeigu praeina liūtis ir kažkokio upelio baseinas gali pakilti net du ar tris metrus, tai po liūties ežere vanduo gali tepakilti tik dviem ar trim centimetrais.[/quote]
Kalbant apie Kėdainius skalaujančią Šušvę ar Nevėžį, šiuo metu tiek viena, tiek kita upė yra žemiau normos ir artėja prie kritinės ribos, kai bus hidrologinė sausra, bet dar nėra jos pasiekę.
Aš netgi specialiai palyginau praėjusių metų ir šių metų to paties laikotarpio rezultatus, tai pernai situacija buvo ganėtinai prastesnė.“
Stebi tik upes
Pašnekovas pabrėžė, kad, jeigu kritulių būtų apie normą ir jie iškristų ne liūčių pavidalu, o ramiu lietumi, toks lietus būtų palankesnis upėms atsistatyti. O jeigu kritulių būtų tiek, kiek buvo 2017 metais, kai per mėnesį iškrito dvi ir net trys normos, tai, aišku, turėtume panašią situaciją kaip 2017-aisiais.
Paklaustas, ar hidrologinė sausra ištinka tik upes ar ir kitus vandens telkinius, J. Šimkus teigė, jog tai nutinka visiems vandens telkiniams. Tačiau šiuo metu stebimos tik upės.
„Mes kol kas skaičiuojame ir žiūrime tik upes, ežerų nevertiname tokiu kriterijumi.
Šiuo metu turime pakankamai nedaug stebimų ežerų, kad būtų galima daryti kažkokį apibendrinimą ar vertinimą. Kol kas tiesiog nėra tokio poreikio stebėti ežerų vandens lygius, – apie tai, kodėl stebimos tik upės, sakė LHMT hidrologas. – Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą didžiojoje dalyje ežerų yra stebima ir vertinama vandens kokybė ir ekologinė situacija. Tačiau tokie matavimai atliekami ne kiekvieną dieną. O vandens lygis ir temperatūra šiai dienai stebima tik trylikoje ežerų. Tačiau tai yra tik labai nedidelė Lietuvos ežerų dalis ir daryti kažkokį apibendrinimą būtų tikrai netikslu.“
J. Šimkus taip pat paneigė, kad ežerai greičiau atsistato po vandens nuosekio ir mažiau reaguoja į hidrologinę sausrą.
„Ne, ežerai kaip tik lėčiau reaguoja į tuos procesus.
Daug ežerų yra maitinami gruntiniais vandenimis, o ten procesai yra dar lėtesni. Todėl ežerai ne taip staigiai ir ne tokiu mastu reaguoja.
Jeigu praeina liūtis ir kažkokio upelio baseinas gali pakilti net du ar tris metrus, tai po liūties ežere vanduo gali tepakilti tik dviem ar trim centimetrais. Taigi tie procesai ne taip akivaizdžiai matosi“, – sakė LHMT hidrologas.
