Kviečia rinktis iš 18 maudymviečių

Pagaliau sulaukus tikros vasaros kraštiečiai su nekantrumu skuba atidaryti maudynių sezoną. Jau spėjome pamatyti, kad kaip ir kasmet, taip ir šiemet jaunuoliams saugios maudynės – ne galvoje. Tačiau gal maudytis ten, kur negalima, paskatina elementarus nežinojimas. Tad raginame pasižvalgyti po net 18 gražių, vaizdingų ir, svarbiausia, saugių maudymviečių, kurias dar prieš maudynių sezoną aplankė sveikatos priežiūros specialistai ir įvertino, kaip tinkamas poilsiui.

Kur eiti su mažaisiais?

Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė įvardijo tris pagrindines maudymvietes, kurios yra draugiškiausios šeimoms su mažais vaikais. Ten ir erdvės daug, ir krantai tinkami saugiam mažylių pliuškenimuisi.

„Žinoma, tinkamiausia poilsiui su visa šeima yra mūsų pagrindinė maudymvietė Pelėdnagiuose – Ašarėnos upės tvenkinys – kur infrastruktūra labiausiai pritaikyta poilsiui ir maudynėms su vaikais. Yra atskira maudynių vieta vaikams, poilsio, rekreacijos zonos, žaidimo aikštelė, visa reikalinga infrastruktūra.

Daug smėlio Truskavos Dvariškio karjere. Nustebino, kiek ten daug erdvės, yra du tvenkiniai, gražiai tvarkoma aplinka. Ši maudymvietė pirmus metus tik įtraukta į stebimų sąrašą ir tikrai yra puikiai tvarkoma.

Galima padėkoti ir Aristavos bendruomenės nariams. Jie maudymvietėje ir suoliukus pastatę, ir maudymvietės teritorija aptvarkyta, smėlio priruošta, yra tinklinio aikštelė, įrengtos specialios kėdės poilsiui. Kai buvome su savivaldybės gydytoja apžiūrėti maudymviečių, matėme, kad ten visai jauni vyrukai dirbo, kaip suprantu, jų pastangomis ten ir yra viskas sutvarkyta. Gaila, tik vardų nepaklausėme“, – kalbėjo D. Avižiuvienė.

Ji pridūrė, kad dėmesio verta maudymvietė prie Šušvės upės Josvainiuose, Angirių tvenkinio. Tiesa, pastaroji buvo nenušienauta, reikalaujanti šiek tiek darbo, tačiau susakius pastebėjimus seniūnams, šie kaipmat ėmėsi maudymviečių tvarkymo darbų ir poilsiautojus spėjo pasitikti susitvarkę.

Tiesa, nė vienoje krašto maudymvietėje nėra specialiais plūdurais pažymėtų mažųjų maudymosi zonų. Tokiose vietose vandens gylis turi būti ne didesnis kaip 130 cm, o palijus jis keičiasi – tektų nuolat matuoti ir vis perkėlinėti plūdurus. 

Išnešė pusantros kabinos

Tiesa, ne visi pavyzdžiai tokie jau geri. Jei vienas maudymvietes jaunuoliai ir kraštiečiai gerina, švarina, tai iš kitų – nešasi namo viską, ką pajėgia patempti, be to, šiukšlina.

„Truskavoje buvo išneštos persirengimo kabinos. Pirmiausia pusę kabinos išnešė, vėliau kitą pusę, šiemet vėl pusės neradome. Tad kažkieno namuose dabar pusantros persirengimo kabinos guli.

Gaila, žinoma, ir atvykus rasti šiukšlių melduose, butelių sudaužytų.

Juk niekas kitas ten nevagia ir nešiukšlina – tie patys mūsų krašto žmonės. Tai mūsų visų turtas, kurį reikia saugoti ir prižiūrėti. Gaila, kad ne visi tai supranta“, – apgailestavo specialistė.

Tragiškos pabaigos

Nors neabejingiems kraštiečiams suskubus paprotinti ne taip jau seniai užtvankoje į vandenį šokinėjusius paauglius buvo ne kartą atsikirsta – esą nieko ten baisaus, nardom ir va, dar gyvi esam, statistika yra negailestinga. Kasmet vandens telkiniuose nuskęsta po pilną klasę jaunuolių, o tragiškiausios nelaimės nutinka būtent jauniems vaikinukams ir vyrams.

„Labai gaila, bet pagrindinės traumos, patiriamos vandenyje, yra būtent jaunų vaikinų, vyrų, tada, kai šokama ant galvos į vandenį. Viršugalviu atsitrenkus į dugną, akmenį, metalus, bet kokią netikėtą kliūtį – žmogus dažnai lieka paralyžiuotas visam gyvenimui.

Nors jauni vyrai visuomet nori adrenalino, nori pasirodyti, nori kažko ekstremalaus, tačiau raginame dėl jų pačių gerovės to nedaryti. Kas gali būti baisiau, nei visas likęs gyvenimas ant patalo dėl vieno nepamatuoto šuolio į vandenį?

Moterys, merginos atsargesnės, o vaikinai linkę rizikuoti, ir tas nelaimių diapazonas yra tikrai platesnis būtent tarp jaunų vyrukų. 

Išleistuvės prie ežero, neblaivus neatsargus elgesys, šuoliai į vandenį, nepamatuotai drąsus elgesys vandenyje – visa tai pagrindinės baisių nelaimių priežastys“, – vardijo D. Avižiuvienė.

Vienas pjūvis – sugadinta vasara

Atėję į naujai sutvarkytą maudymvietę kartais taip apsidžiaugiame, kad pernelyg drąsiai skubame maudytis neapžiūrėję dugno. Tą padaryti – būtina. Pirmas į lipimas į vandenį turi būti atsargus. Eikite iš lėto, žiūrėkite, ar nematyti stiklų ir dvigeldžių moliuskų, kurie mėgsta gyventi tvenkiniuose. Paaiškėjo, kad ant jų užmynus galima labai sunkiai susižaloti – ir vasarą praleisti koją susibintavus, apie maudynes tik svajojant.

„Pavojingiausi yra stiklai ir geldelės. Pastarųjų briaunos labai aštrios. Prieš einant maudytis apžiūrėkite dugną, įvertinkite, ar saugu eiti, o jei matote stiklus – išimkite juos, geldeles galima nunešti tolėliau, į meldus. Užmynus ant geldelės, žaizdos užsiteršia, jas sunku išvalyti, o stiklo briauna taip pat gali pažeisti ir kraujagysles, ir nervus. Greičiausiai tektų gerti antibiotikus, o tokių žaizdų gijimas ilgas ir labai skausmingas“, – perspėja specialistė. 

Maudymvietės Kėdainiuose:

• Kėdainių miesto seniūnijoje: Babėnų karjeras, Keleriškių ir Bartkūniškio tvenkiniai, Nevėžio upė ties Justinavos sodais ir ties Skongalio gatve.
• Pelėdnagių seniūnijoje – Ašarėnos ir Labūnavos tvenkiniai, Pėdžių karjeras, Nevėžio upė ties Pašilių sodais; 
• Josvainių seniūnijoje – Angirių tvenkinys ir Šušvės upė Josvainiuose; 
• Gudžiūnų seniūnijoje – Gudžiūnų ir Miegėnų tvenkiniai; 
• Krakių seniūnijoje – Krakių tvenkinys; 
• Surviliškio seniūnijoje – Nevėžio upė; 
• Truskavos seniūnijoje – Dvariškių karjeras; 
• Dotnuvos seniūnijoje –Dotnuvėlės upės tvenkinys Akademijoje; 
• Vilainių seniūnijoje – Aristavos tvenkinys.

Saugaus elgesio principai, kuriuos parengė Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Virginija Juozapaitytė:

• Draudžiama maudytis vaikams iki 14 metų be suaugusio žmogaus priežiūros ar palikti prie vandens be priežiūros vaikus iki 14 metų.
• Draudžiama maudytis neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
• Draudžiama plaukioti ant pripučiamų čiužinių, transporto priemonių padangų ir kamerų, rąstų, lentų ir kitų plaukiojimui nepritaikytų daiktų.
• Draudžiama plaukti plaukiojimo priemone, jeigu joje nėra gelbėjimosi liemenių, skirtų visiems joje esantiems asmenims.
• Draudžiama maudytis žaibuojant.
• Privalu ypač atidžiai prižiūrėti vaikus iki 5 metų ir neleisti maudytis vieniems, mat panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta, todėl nesišaukia pagalbos ir nuskęsta tyliai, per keletą sekundžių.
• Nemokėdami plaukti neikite į vandenį giliau kaip iki krūtinės, nesimaudykite vieni, taip pat nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose.
• Maudykitės tik įsitikinę, kad saugu, į nežinomą vandens telkinio vietą iš pradžių lėtai briskite, nenerkite ir nešokite į vandenį.
• Nešokite į vandenį staiga, jei esate perkaitę, pirmiausia apsišlakstykite.
• Maudydamiesi nekramtykite gumos, nevalgykite, nesimaudykite iškart po valgio.
• Pradėję skęsti pasistenkite nepanikuoti, dėmesį į save atkreipkite šaukdami arba mojuodami rankomis, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, atsigulkite ant nugaros.
• Gelbėti skęstantįjį vandenyje be pagalbinių priemonių gali tik geras plaukikas, kuris moka profesionaliai įvertinti pavojaus lygį, išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
• Pastebėję skęstantį žmogų šaukite mėgindami atkreipti aplinkinių dėmesį, kvieskite paplūdimio gelbėtojus, jeigu jų nėra, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. Laukdami gelbėtojų, pasitelkite į pagalbą kuo daugiau žmonių, pasidalykite pareigomis, bandykite padėti skęstančiajam saugiais būdais: nuo kranto, iš valties, nuo tilto mesdami plūdurą, tiesdami lazdą ir t. t. Nerizikuokite savo gyvybe. Ištraukę skęstantįjį į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jei reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba.