Kėdainių rajono miškuose pasodinta tūkstančiai medelių
Valstybinė miškų urėdija šiais metais jau baigė miškasodį – šiemet visoje Lietuvoje pasodinta apie 30 milijonų vienetų medelių, atkurta 8 362 ha miškų ir įveista dar 509 ha naujų miškų plotų. Radviliškio regioniniame padalinyje, kuriam priklauso ir Kėdainių rajono miškai, atkurta 374,8 ha ir įveista 29,8 ha miškų. Kaip ir kasmet – daugiausia pasodinta eglių, beržų, pušų, juodalksnių ir ąžuolų.
Vienas padalinys
Kiek ir kokių medelių tiksliai pasodinta Kėdainių rajono miškuose, sunku pasakyti, mat Kėdainių rajonas jau daugiau kaip metus priklauso Radviliškio regioniniam padaliniui, tad visi duomenys sumuojami.
„Nuo 2019 m. sausio 1 d. Radviliškio ir Kėdainių regioniniai padaliniai sujungti į vieną valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio regioninį padalinį. Nuo šios datos visa padalinio veikla ir apskaita vykdoma bendrai. Nelieka regioninių skirstymų, miškininkystės ir medienos ruošos paslaugų sutartys vykdomos bendra apimtimi“, – „Rinkos aikštės“ skaitytojams paaiškino Gintaras Nemunis, Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio padalinio vadovas.
Tūkstančiai medelių
Padalinio vadovo teigimu, Radviliškio regioniniame padalinyje, kuriam priklauso ir Kėdainių rajono miškai, šiemet atkurta 374,8 ha ir įveista 29,8 ha miškų.
„Šių metų pavasarį Radviliškio regioniniame padalinyje atkurta 374,8 ha ir įveista 29,8 ha miškų.
Šiuose plotuose pasodinta 444 tūkstančiai eglės, 382 tūkstančiai beržo, 156 tūkstančiai
ąžuolo, 1,5 tūkstančio pušies, 285 tūkstančiai juodalksnio, 3,8 tūkstančio liepos medelių“, – informavo G. Nemunis.
[quote author=“Aut. past.“]Tik pasodinti medelių neužtenka. Miškininkai ir toliau kelerius metus jais nuolat rūpinasi –tepa repelentais arba aptveria apsodintus plotus, kad nenugraužtų žvėrys, pašalina stelbiančią žolinę augaliją ar nepageidaujamų rūšių krūmus.[/quote]
Intensyvi priežiūra
Tačiau tik pasodinti medelių neužtenka. Miškininkai ir toliau kelerius metus jais nuolat rūpinasi –tepa repelentais arba aptveria apsodintus plotus, kad nenugraužtų žvėrys, pašalina stelbiančią žolinę augaliją ar nepageidaujamų rūšių krūmus.
Miškininkai paskaičiavę – kol medis pasiekia brandą, miškininkas prie jo prieina net 60 kartų.
Visi miškasodžiui skirti sodmenys yra užauginami Valstybinių miškų urėdijos medelynuose. Didžioji jų dalis – iš atrinktų sėklų, kurias subrandina geriausių Lietuvos medžių palikuonys.
Naujos technologijos
„Sodmenys jau buvo paruošti, todėl privalėjome juos pasodinti, bet kartu ir užtikrinti, kad sodinimas vyktų saugiai, laikantis rekomenduojamo atstumo tarp darbuotojų.
Esame įsigiję modernių cilindrinių sodiklių, skirtų sodmenims su uždara šaknų sistema, kurie palengvina ir pagreitina sodinimą – su jais sodmenis sodinti gali vienas žmogus. Per dieną su šiuo sodikliu vienas darbuotojas pasodina apie 3 000 medelių, kai įprastai tokį kiekį be sodiklio poroje pasodina du žmonės. Tai ne tik didina darbo našumą, bet ir leidžia darbuotojams medelius sodinti saugiau.
Modernizavę urėdijai priklausančius medelynus, tokių sodmenų kiekius planuojame dar didinti bei ateityje ir toliau investuoti į modernias priemones, lengvinančias miškininkų darbą“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Neįvyko akcija
Nors miško sodinimas šiemet vyko, dėl viruso pandemijos neįvyko tradicinė Valstybinių miškų urėdijos organizuojama šventė Nacionalinis miškasodis, įprasminanti bendrą visų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.
Kasmet į šventę, vainikuojančią miško sodinimo pabaigtuves, pasodinti medelių atvykdavo ir šeimos su vaikais, gamtos mylėtojai, įmonių kolektyvai. Prisijungę prie miškasodžio gyventojai patys pasodindavo tūkstančius medelių.
