Jei gyvsidabris normą viršija nedaug, pavojus nėra didelis
Kėdainiuose kilus skandalui dėl iš čiaupų bėgančiame vandenyje rasto gyvsidabrio, viršijančio leistiną normą, siekdami išsiaiškinti, kiek toks vanduo gali būti pavojingas žmonių sveikatai, kreipėmės į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovą dr. Robertą Badarą.
„Neturėdamas tyrimų protokolo, nedrįsčiau komentuoti, kiek užterštas vanduo gali būti pavojingas.
Gyvsidabris yra vandenyje netirpstantis metalas. Taigi viskas priklauso nuo to, ar tai organinis, ar neorganinis gyvsidabris, nes visiškai skirtinga yra jo toksikologija.
Jei galėčiau tikėti informacija, kad litre vandens nustatytas gyvsidabrio kiekis yra 1,71 mikrogramai kai turėtų neviršyti 1 mikrogramo, tai yra nepilnai du kartus pakilęs, tai atkreipčiau dėmesį, kad tos higienos normos kaip taisyklė visoje civilizuotoje pasaulio dalyje, tame tarpe ir Europoje, o Lietuva ir yra Europa, yra gerokai mažesnės negu toksinės dozės.
Negaliu komentuoti nematęs tyrimo, bet jeigu turim 1,71 mikrogramo litre, kai norma viršijama 0,71 mikrogramu, tai nėra gerai, bet tikėtis, kad dėl to išmirs Kėdainiai ir ten atpigs nekilnojamas turtas senamiestyje, neturėtume, nes paprastai tai yra pėdsakai, kurių neturėtų būti, tačiau nustatytos higienos leidžiamos vartojimo normos nuo toksinių skiriasi ne kartais, o dažniausiai dešimtimis kartų.
Tačiau neaišku, apie kokį gyvsidabrį kalbam, nes organiniai junginiai labai skiriasi.
Tikėtina, kad šiuo atveju kalbame apie organinį gyvsidabrį. Tai yra dozė, kuri priverčia sunerimti, bet negali būti vertinama, kaip toksinė.
Žinoma, dėl to turi būti imtasi priemonių.
Vertinant tai, kad nustatytas gyvsidabrio kiekis yra 1,71 mikrogramo litre vandens, aš spekuliatyviai galėčiau pasakyti, kad mažai tikėtina, kad tai pavojinga, nes nustatytos higienos normų dozės yra tam, kad apsaugotų nuo gręsiančio pavojaus, bet tai nėra sietina su klinika. Tos normos kuriamos tokios, kad negalėtų būti net užuominos į klinikinius dalykus.
O dėl toksiškumo, nemanau, kad tame vandenyje, kurį gėrėte šiandien ryte, gyvsidabris atsirado dabar. Labai gali būti, kad jis yra foninis. Tai nėra taip pavojinga, kaip žmonės įsivaizduoja, juolab prisiklausę istorijų apie Ukmergės teisėjus, kurie buvo nuodijami gyvsidabriu, bet nei vienam realiai klinikos nerado.
Gyvsidabris yra toksiškas įkvepiant, o metalinis vandenyje netirpsta. Kitas dalykas, net jeigu ir tirptų, juo galima kone maitintis, nes iš virškinimo trakto jis visiškai nesirezorbuoja, tuo tarpu jo organiniai junginiai rezorbuojasi. Tai esminis skirtumas.
Čia yra ribinė koncentracija. Jeigu ji būtų viršyta kelis kartus, keliolika ar keliasdešimt, suprantama, būtų kitaip.
Kiekvieną kartą netgi tą patį vandenį tiriant, patikėkit manim, būna skirtingi rodmenys, kas yra laboratorijos paklaidos rėmuose.
Panikuoti ar emigruoti iš Kėdainių tikrai dėl to neverta“, – sako dr. Robertas Badaras.
