Dvasininkai tikinčiųjų nepalieka ir per karantiną
Pasaulį užklupus koronavirusui, visos įmanomos veiklos sritys keliasi į virtualią erdvę. Ne išimtis ir dvasininkai. Vos tik paskelbus karantiną Kaune šiuo metu kunigaujantis Gintaras Blužas savo socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ kreipėsi į tikinčiuosius: „Esu katalikų kunigas. Jei karantino metu galėčiau kam nors būti naudingas, parašykite per „Messenger’į“. Gyvenu Kaune, Kristaus Prisikėlimo parapijoje.“
Tiesa, ne visi kunigai ir tikintieji yra tokie modernūs ir naudojasi naujausiomis technologijomis. Josvainių klebonas kunigas Edvinas Rimavičius teigia moderniomis, šiuolaikiškomis technologijomis nesinaudojantis. Tačiau savo parapijiečių tikina neapleidęs ir radęs kitą būdą, kaip su jais pabendrauti, jei tik jiems to reikėtų.
Kviestis kunigo į namus nedrįsta
„Miestuose yra vienaip, kaimo parapijose – kitaip, nes jose daugiausia yra senjorai, kurie nelabai naudojasi socialiniais tinklais, komunikacijos programėlėmis. Tačiau jie vis tiek turi galimybę atlikti išpažintį ar pasikalbėti rūpimais klausimais su dvasininku – aš pas juos bet kada galiu atvykti. Aš ne tik turiu galimybę, bet ir mano pareiga yra aplankyti parapijiečius, jei jie to pageidauja“, – ryžtingai kalbėjo klebonas.
E. Rimavičius pripažįsta, kad dar kol kas niekas jo pas save nekvietė. Tačiau jis tuo nesistebi.
„Iš praktikos galiu pasakyti, kad ne vien tik dėl koronaviruso, bet apskritai jaučiamas žmonių susikaustymas ir į namus žmonės kunigo nelabai kviečiasi, nebent ligonio sakramentui. Ir tai tik jei žmogus guli ligoninėje, o artimieji pakviečia kunigą atlikti išpažintį. Bet kad būtų didelis susidomėjimas, nėra. Aš netgi raginu, ypatingai senus žmones, jų artimuosius, kad pasirūpintų dvasine stiprybe, ligonio sakramentu ar išpažintimi. Taip nuo seno susiklostę, kad žmonės laukia iki paskutinės minutės, o dažnai taip ir išeina pas Viešpatį neapsirūpinę sakramentais“, – apgailestauja klebonas.
[quote author=“Klebonas kunigas Edvinas Rimavičius“]Tačiau jie vis tiek turi galimybę atlikti išpažintį ar pasikalbėti rūpimais klausimais su dvasininku – aš pas juos bet kada galiu atvykti. Aš ne tik turiu galimybę, bet ir mano pareiga yra aplankyti parapijiečius, jei jie to pageidauja. [/quote]
Trukdo stereotipai
Pasidomėjus, kodėl žmonės nedrįsta kviestis kunigo elementariam pabendravimui, E. Rimavičius svarstė, jog taip tikriausiai yra dėl nuo seno susiformavusių stereotipų.
„Vyresnio amžiaus žmonėms galbūt psichologiškai yra sunku, nes manoma, kad jei kunigas ateina pas ligonį suteikti ligonio sakramento, tai žmogus jau turi iškeliauti, bet tikrai ne. Tai suteikia dvasinio, psichologinio pakylėjimo, o dvasia kartu gydo ir kūną“, – parapijiečius drąsino klebonas.
Paklaustas, kaip rekomenduotų žmonėms išgyventi šį kai kuriems galbūt sunkų laikotarpį, E. Rimavičius ragino palaikyti vieniems kitus ir nepasiduoti panikai.
„Bažnyčia ne tik per karantiną, bet ir kiekvieną sekmadienį ragina išlikti kartu vieningiems, bendruomeniškiems, nepanikuoti, daugiau dėmesio skirti maldai, paskaityti Šventąjį Raštą, rožinį. Turime puikią komunikacijos priemonę – Marijos radiją. Ten tikrai yra ir dvasinių pastiprinimų, ir rožinio valandų. Svarbiausia, kad būtume vieni už kitus“, – kalbėjo Josvainių klebonas.
Tikinčiųjų kreipimųsi netrūksta
Jau minėto kunigo Gintaro Blužo teigimu, pasiūlyti žmonėms savo pagalbą socialiniame tinkle jį paskatino noras, kad žmonės žinotų, jog Bažnyčia karantino metu neatsitraukia ir kunigai neišėjo atostogų.
„Taip pat todėl, kad galvojau, kaip šiuo metu ir pats, kaip kunigas, galėčiau atlikti savo tarnystę ir būti žmonėms prieinamas. Turiu dar pastebėti, kad ne aš vienas pasiūliau savo pagalbą, kad kunigai bei pašvęstieji tyliai ramiai atlieka savo tarnystę karantino sąlygomis. Reikia tik, kad žmonės žinotų ir būtų drąsūs susisiekti. O tada jau konkrečiu atveju ir žiūrima, kaip ir kuo galima pasitarnauti“, – kalbėjo G. Blužas.
Skirtingai nei E. Rimavičius, G. Blužas teigė jau sulaukęs žmonių, norinčių pasikalbėti.
„Žmonėms, kurie parašė, pirmiausia buvo svarbu žinoti, kad kunigai yra prieinami, jie niekur nedingo, kad Bažnyčia nepaliko jų vienų. Manau, kad karantinui tęsiantis, besikreipiančių vis daugės“, – įsitikinęs dvasininkas.
Tiesa, atskleisti, kokių klausimų šiuo gana sunkiu ir įtemptu laikotarpiu žmonėms kyla dažniausiai, jis negalėjo.
[quote author=“Kunigas Gintaras Blužas“]Būna, kad su artimaisiais ne visi taip atvirai pasikalba, kaip su kunigu… deja…[/quote]
„Nenoriu (ir negaliu) kalbėti viešai apie dvasinių pokalbių ar juolab išpažinties turinį, tad nedetalizuosiu. Tačiau bendrai kol kas kreipiasi dėl patarimų apie dvasinį gyvenimą šiuo neįprastu metu, dėl kai kurių sunkumų, iškilusių dėl karantino ir pan. Arba, pavyzdžiui, sulaukiau kreipimosi dėl mokymo jaunimui nuotoliniu būdu pravedimo ar atlaidų parapijoje, kviečiant paaukoti Mišias, kurios transliuojamos internetu“, – paaiškino kunigas.
G. Blužas: „Tikinčiam žmogui reikalingas dvasinis palydėjimas“
Nors, atrodo, dabar kaip niekada yra puiki proga pasikalbėti su šalia esančiais artimaisiais, vis tik dalis žmonių pokalbiui renkasi dvasininką. Ir G. Blužas tam turi paaiškinimą.
„Tikinčiam žmogui reikalingas dvasinis palydėjimas. Kunigui ar vyskupui taip pat. Aš ir pats prieš karantino paskelbimą vykau pas savo dvasios tėvą į vienuolyną, kad atlikčiau Išpažintį. Mes esame Bažnyčia (Kristaus tikinčiųjų Bendrija) ir vieni be kitų negalime. O katalikų dvasininkai teikia dar ir sakramentus, kas tikintiems katalikams yra ypač, net gyvybiškai svarbu.
Kita vertus, būna, kad ne visi šalia turi artimųjų, taigi žmogui tiesiog reikia su kažkuo pasikalbėti. Dvasininkai (ir ne tik) yra tam pasiruošę ir prieinami. Turėdami daug žmonių gyvenimo patirties (nes daug klausosi) jie tikrai gali būti žmogui naudingi. Ypač dėl to, kad išklauso. Ir dar būna, kad su artimaisiais ne visi taip atvirai pasikalba, kaip su kunigu… deja…“ – sakė kunigas.
„O kaip Jūs pats priimat šią pasaulį užgriuvusią negandą? Ar atsakėte į klausimą „kodėl“?“, – paklausiau G. Blužo.
„Aš neskubu klausti „kodėl?“. Visos negandos yra ir progos būti žmogumi ir krikščioniu, man dar ir kunigu. Tad pirmas klausimas yra „kaip būti?“. Tokiu metu, kad būčiau tuo, kuo esu pašauktas būti į šį gyvenimą. Labai džiaugiuosi matydamas iniciatyvas, kai žmonės solidarizuojasi, kad pagelbėtų vieni kitiems, ypač patiems pažeidžiamiausiems. Džiaugiuosi iki ašarų…“ – jautriai pokalbį baigė dvasininkas.
Nuorodos ieškantiems, su kuo pasikalbėti:
DVASINĖ PAGALBA KARANTINO METU – KADA IR Į KĄ KREIPTIS
AKTUALU! Karantino laikotarpiu Caritas pagalba NENUTRŪKSTA)
